„Tenenusileidžia tavo rankos!“

„Tenenusileidžia tavo rankos! Viešpats, tavo Dievas, yra tavo viduje [„su tavimi“, ŠvR], galingasis, jis išgelbės“ (SOFONIJO 3:16, 17).

 1. Ką pareiškė vienas Biblijos mokslininkas apie Sofonijo pranašystę?

SOFONIJO pranašystės pirmasis išsipildymas septintajame ir šeštajame amžiuje p. m. e. yra toli gražu ne viskas. Komentuodamas Sofonijo žodžius, profesorius K. Kilis rašė: „Sofonijo pranašystė... ne tik prasideda pranešimu apie visuotinį nuosprendį visam pasauliui, kurio dalis yra nuosprendis Judui dėl jo nuodėmių ir pasaulio tautoms dėl jų priešiškumo Jehovos tautai; bet ji visais atžvilgiais susijusi su didžia ir baisia Jehovos diena.“

 2. Kuo aplinkybės Sofonijo dienomis panašios į padėtį krikščioniškajame pasaulyje šiandien?

² Šiandien teisminis Jehovos nuosprendis yra surinkti tautas daug didesniam sunaikinimui negu Sofonijo dienomis (Sofonijo 3:8). Tautos, kurios tvirtina esančios krikščioniškos, yra ypač smerktinos Dievo požiūriu. Kaip Jeruzalė sumokėjo baisią kainą už savo neištikimybę Jehovai, taip krikščionija turės atsakyti Dievui už savo nedorą elgesį. Dievo nuosprendžiai, paskelbti Judui ir Jeruzalei Sofonijo dienomis, dar net labiau taikomi krikščioniškojo pasaulio bažnyčioms ir sektoms. Jos taip pat užteršė tyrą garbinimą Dievą žeminančiomis savo doktrinomis, kurių dauguma yra pagoniškos kilmės. Jos paaukojo milijonus sveikų savo sūnų ant šiuolaikinio karo altoriaus. Be to, įvaizdinės Jeruzalės gyventojai sujungia vadinamąją krikščionybę su astrologija, spiritizmo veiksmais ir žemiausio lygio lytiniu amoralumu, primenančiu Baalo garbinimą (Sofonijo 1:4, 5).

 3. Ką galima šiandien pasakyti apie daugelį pasaulietiškųjų vadovų bei politinių valdžių, ir ką pranašavo Sofonijas?

³ Daugelis krikščioniškojo pasaulio politinių vadų mėgsta būti pastebimi bažnyčioje. Bet kaip ir Judo „kunigaikščiai“, daugelis jų išnaudoja žmones kaip „kriokiantys liūtai“ ir kaip rajūnai „vilkai“ (Sofonijo 3:1-3). Politiniai pataikūnai, vergiškai tarnaujantys tokiems asmenims, „pripildo savo šeimininkų namus smurto ir apgaulės“ (Sofonijo 1:9, NW). Klesti kyšininkavimas ir korupcija. O apie politines valdžias krikščioniškajame pasaulyje ir už jo ribų galima pasakyti, kad vis didesnis jų skaičius ‛elgiasi išdidžiai’ prieš kareivijų Jehovos tautą, jo Liudytojus, laikydamos juos niekinga „sekta“ (Sofonijo 2:8; Apaštalų darbai 24:5, 14). Apie visus tokius politinius vadus ir jų pasekėjus Sofonijas pranašavo: „Net jų sidabras ir jų auksas negalės išvaduoti jų Viešpaties rūstybės dieną; jos keršto ugnies bus praryta visa žemė, nes greitai jis padarys galą visiems žemės gyventojams“ (Sofonijo 1:18).

„Paslėpti̇̀ Viešpaties narso dieną“

 4. Kas rodo, kad bus išlikusiųjų Jehovos didžią dieną, bet ką jie turi daryti?

⁴ Ne visi Judo gyventojai buvo išnaikinti septintajame amžiuje p. m. e. Bus išlikusiųjų ir pasibaigus didžiai Jehovos dienai. Tokiems asmenims per savo pranašą Sofoniją Jehova pareiškė: „Pirma, negu paliepimas pagimdys kaip praeinančias dulkes dieną [„ką nors pagimdys, pirma, negu diena praeis kaip šiaudai“, NW], pirma, negu ateis jums narsinga Viešpaties rūstybė, pirma, negu ateis jums Viešpaties užsidegimo diena. Ieškokite Viešpaties, visi šalies romieji, kurie vykdėte jo įsakymus; ieškokite teismo [„teisumo“, NW], ieškokite romumo, kad kaip nors būtumėte paslėpti Viešpaties narso dieną“ (Sofonijo 2:2, 3).

 5. Kas buvo pirmieji, šiuo pabaigos laiku atkreipę dėmesį į Sofonijo perspėjimą, ir kaip Jehova juos panaudojo?

⁵ Šiuo pasaulio pabaigos laiku pirmasis, atkreipęs dėmesį į šį pranašišką kvietimą, buvo dvasinių izraelitų, pateptųjų krikščionių, likutis (Romiečiams 2:28, 29; 9:6; Galatams 6:16). Ieškodami teisumo ir romumo bei parodydami pagarbą Jehovos teisminiams nuosprendžiams, jie buvo išvaduoti iš didžiosios Bãbelės, pasaulinės klaidingos religijos imperijos, ir 1919-aisiais atgavo Dievo palankumą. Nuo tada, ir ypač nuo 1922-ųjų metų, šis ištikimas likutis be baimės skelbia Jehovos nuosprendžius krikščioniškojo pasaulio bažnyčioms ir sektoms bei politinėms tautoms.

 6. a) Ką Sofonijas pranašavo apie ištikimąjį likutį? b) Kaip išsipildė ši pranašystė?

⁶ Apie šį ištikimą likutį Sofonijas pranašavo: „Tavyje Aš paliksiu mažą pulkelį nuolankiųjų ir pasižeminančiųjų ir tie pasitikės Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardu. Izraelio užsilikusieji nedarys nieko pikto, nekalbės neteisybės ir jų burnoje nebus rasta klastingo liežuvio ir jie gyvens ir ilsėsis, niekam jų nebauginant“ (Sofonijo 3:12, 13, ŠvR). Šie pateptieji krikščionys visada aukštino Jehovos vardą, bet jie ypač išaukštino jį nuo 1931-ųjų metų, kai pasivadino Jehovos Liudytojais (Izaijo 43:10-12). Pabrėždami klausimą dėl Jehovos suvereniteto, jie pagerbė Dievo vardą, ir tai jiems buvo prieglauda (Patarlių 18:10, ŠvR). Jehova juos gausiai dvasiškai maitino ir jie be baimės gyvena dvasiniame rojuje (Sofonijo 3:16, 17).

„Garsūs ir giriami visose tautose“

7, 8. a) Kokia tolesnė pranašystė išsipildė dvasinio Izraelio likučio atžvilgiu? b) Ką pradėjo pripažinti milijonai žmonių ir koks tavo požiūris šiuo atžvilgiu?

⁷ Didelis likučio atsidavimas Jehovos vardui ir teisingiems jo Žodžio principams neliko nepastebėtas. Nuoširdūs žmonės pradėjo įžvelgti skirtumą tarp likučio elgesio ir šio pasaulio politinių bei religinių vadų sugedimo ir veidmainiškumo. Jehova palaimino „[dvasinio] Izraelio užsilikusiuosius“. Jis pagerbė juos suteikdamas privilegiją vadintis jo vardu, ir padarė, kad jie turėtų gerą reputaciją tarp tautų žemėje. Apie tai ir pranašavo Sofonijas: „Tuo metu, kai aš atvesiu pas jus, ir tuo metu, kai aš rinksiu jus; nes aš padarysiu iš jūsų pagarbos ir gyriaus dalyką visoms žemės tautoms [„kad būtumėte garsūs ir giriami visose tautose žemėje“, NW], kai grąžinsiu jūsų belaisvius jūsų akyse, sako Viešpats“ (Sofonijo 3:20).

⁸ Nuo 1935-ųjų tiesiog milijonai žmonių pradėjo pripažinti, kad Jehova laimina likutį. Jie džiaugsmingai seka paskui šiuos dvasinius žydus, arba izraelitus, sakydami: „Mes eisime drauge su jumis, nes mes esame girdėję, kad Dievas yra su jumis“ (Zacharijo 8:23). Tos „kitos avys“ pripažįsta pateptąjį likutį esant „ištikimą bei protingą vergą“, Kristaus paskirtą ‛valdyti visų jo [žemiškųjų] turtų’. Jie su dėkingumu valgo dvasinį maistą, paruoštą vergo klasės „deramu laiku“ (Jono 10:16; Mato 24:45, NW; 24:46, 47).

 9. Kokia „kalba“ išmoko kalbėti milijonai žmonių ir kokį didelį darbą atlieka kitos avys tarnaudamos „petys į petį“ su pateptuoju likučiu?

⁹ Kartu su likučiu šie milijonai kitų avių mokosi gyventi ir kalbėti „gryna kalba“.a Jehova per Sofoniją pranašavo: „Tuomet aš vėl duosiu tautoms rinktines lūpas [„gryną kalbą“, NW], kad visi šauktųsi Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardo ir tarnautų jam petys į petį“ (Sofonijo 3:9). Taigi kitos avys vieningai tarnauja Jehovai „petys į petį“ su pateptaisiais „mažosios kaimenės“ nariais dalyvaudamos neatidėliotiname darbe skelbiant „šią karalystės Evangeliją... paliudyti visoms tautoms“ (Luko 12:32; Mato 24:14).

„Viešpaties diena ateis“

10. Kuo visada buvo įsitikinęs pateptasis likutis ir ką kaip klasė būdami gyvi jie pamatys?

¹⁰ Pateptasis likutis nuolat turėjo mintyse apaštalo Petro įkvėptą tvirtinimą: „Viešpats [„Jehova“, NW] negaišta ištesėti pažado, kaip kai kurie mano, bet kantriai elgiasi su jumis nenorėdamas, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų. O Viešpaties [„Jehovos“, NW] diena ateis kaip vagis“ (2 Petro 3:9, 10). Ištikimojo vergo klasės nariai niekada neabejojo, kad Jehovos diena ateis mūsų laikais. Ta didi diena prasidės Dievo nuosprendžio įvykdymu krikščionijai, įvaizdinei Jeruzalei, ir likusiai didžiosios Babelės daliai (Sofonijo 1:2-4; Apreiškimas 17:1, 5; 19:1, 2).

11, 12. a) Kokia kita Sofonijo pranašystės dalis išsipildė likučio atžvilgiu? b) Kaip pateptasis likutis atsiliepė į kvietimą: „Tenenusileidžia tavo rankos.“?

¹¹ Ištikimasis likutis džiaugiasi, kad 1919-aisiais metais buvo išvaduotas iš dvasinės didžiosios Babelės, pasaulinės klaidingos religijos imperijos, nelaisvės. Jis patyrė Sofonijo pranašystės išsipildymą: „Girk, Siono dukte! džiūgauk, Israėli, linksminkis ir džiaukis visa širdimi, Jerusalės dukte! Viešpats panaikino tavo pasmerkimą, atitolino tavo neprietelius; Israėlio karalius, Viešpats, yra tavo viduje, tu nebebijosi daugiau pikta. Aną dieną bus sakoma Jerusalei: Nebijok, Sione! tenenusileidžia tavo rankos! Viešpats, tavo Dievas, yra tavo viduje, galingasis, jis išgelbės“ (Sofonijo 3:14-17).

¹² Su įsitikinimu ir gausybe įrodymų, kad Jehova yra su jais, pateptojo likučio nariai be baimės ėjo pirmyn vykdydami savo dievišką įgaliojimą. Jie skelbė gerąją naujieną apie Karalystę ir taip pat nepalankius Jehovos nuosprendžius krikščionijai, likusiajai didžiosios Babelės daliai bei visai piktajai Šėtono daiktų sistemai. Nepaisydami visų sunkumų, per dešimtmečius po 1919-ųjų metų jie pakluso Dievo įsakymui: „Nebijok, Sione! tenenusileidžia tavo rankos!“ Jie nenuleisdami rankų dalijo milijardus traktatų, žurnalų, knygų ir bukletų, skelbiančių apie Jehovos Karalystę. Jie buvo tikėjimą įkvepiantis pavyzdys kitoms avims, kurios nuo 1935-ųjų buriasi jų pusėje.

„Tenenusileidžia tavo rankos“

13, 14. a) Kodėl kai kurie žydai nustojo tarnauti Jehovai ir kaip tai pasireiškė? b) Ką mums būtų neišmintinga daryti ir kokiame darbe mes turime nenuleisti savo rankų?

¹³ Kadangi mes ‛laukiame’ didžios Jehovos dienos, kaip galime turėti praktinės naudos iš Sofonijo pranašystės? Pirma, mes turime saugotis, kad netaptume panašūs į Sofonijo laikų žydus, kurie nustojo sekti Jehova, nes abejojo Jehovos dienos artumu. Tie žydai nebūtinai atvirai reiškė savo abejones, bet jų veiksmai rodė, kad iš esmės jie netikėjo, jog Jehovos diena arti. Užuot laukę Jehovos, jie sutelkė dėmesį į turto kaupimą (Sofonijo 1:12, 13; 3:8, ŠvR).

¹⁴ Dabar ne laikas leisti šaknytis abejonėms savo širdyse. Būtų labai neišmintinga savo mintyse ar širdyse atidėlioti Jehovos dieną (2 Petro 3:1-4, 10). Mes neturime nustoti sekti Jehova ar ‛nuleisti savo rankas’ jo tarnyboje. Tai taip pat reiškia, kad skelbdami „gerąją naujieną“ negalime darbuotis „tingia ranka“ (Patarlių 10:4; Morkaus 13:10, NW).

Kovoti su abejingumu

15. Dėl ko mūsų ranka gali nusilpti Jehovos tarnyboje ir kaip ši problema buvo išpranašauta Sofonijo pranašystėje?

¹⁵ Antra, mes turime saugotis, kad nebūtume neigiamai paveikti rodomo abejingumo. Daugelyje Vakarų šalių abejingumas dvasiniams dalykams gali kai kuriems gerosios naujienos skelbėjams atimti drąsą. Toks abejingumas buvo Sofonijo dienomis. Per savo pranašą Jehova pareiškė: „Aš... lankysiu vyrus..., kurie sako savo širdyse: Viešpats nepadarys gera ir nepadarys pikta“ (Sofonijo 1:12). Komentuodamas šį fragmentą leidinyje Cambridge Bible for Schools and Colleges, A. B. Deividsonas pareiškė, kad čia nurodomi žmonės, kurie „pasidavė visiškam abejingumui ar net ėmė nebetikėti jokiu aukštesnės jėgos įsikišimu į žmonijos reikalus“.

16. Kokia yra daugelio krikščioniškojo pasaulio bažnyčių narių dvasinė būklė, bet kokį padrąsinimą mums teikia Jehova?

¹⁶ Abejingumas šiandien yra vyraujantis požiūris daugelyje žemės vietų, ypač turtingesnėse šalyse. Net krikščioniškojo pasaulio bažnyčių nariai tiesiog netiki, kad Jehova Dievas įsikiš į žmonių reikalus mūsų dienomis. Jie atmeta mūsų pastangas pateikti jiems gerąją Karalystės naujieną arba skeptiškai nusišypsodami, arba trumpai atsakydami: „Aš nesidomiu!“ Tokiomis sąlygomis nepaliauti liudyti gali būti tikrai nelengva. Taip patikrinama mūsų ištvermė. Bet per Sofonijo pranašystę Jehova padrąsina savo ištikimus žmones sakydamas: „Tenenusileidžia tavo rankos! Viešpats, tavo Dievas, yra tavo viduje [„su tavimi“, ŠvR], galingasis, jis išgelbės; jis džiaugsis ir linksminsis tavimi, tylės savo meilėje, džiūgaus dėl tavęs girdamas“ (Sofonijo 3:16, 17).

17. Kokiu puikiu pavyzdžiu turėtų sekti naujosios kitos avys ir kaip?

¹⁷ Šiandieninėje Jehovos tautõs istorijoje yra aiškus faktas, kad likutis bei senesnieji iš kitų avių atliko milžinišką surinkimo darbą šiomis paskutinėmis dienomis. Visi tie ištikimi krikščionys rodė ištvermę ilgus dešimtmečius. Jie neprarado drąsos dėl krikščionijos daugumos abejingumo. Tad tegu neseniai atėjusios kitos avys nepasiduoda šiandien daugelyje šalių taip paplitusiam abejingumui dvasinių dalykų atžvilgiu. Tegu jos neleidžia savo ‛rankoms nusileisti’ ar nusilpti. Te jos išnaudoja kiekvieną progą pateikti Sargybos bokštą, „Atsibuskite!“ ir kitus puikius leidinius, specialiai skirtus padėti į avis panašiems žmonėms sužinoti tiesą apie Jehovos dieną ir po to būsiančias palaimas.

Pirmyn laukdami didžios dienos!

18, 19. a) Kokį padrąsinimą ištverti randame Mato 24:13 ir Izaijo 35:3, 4? b) Kaip būsime palaiminti, jeigu vieningai žengsime pirmyn Jehovos tarnyboje?

¹⁸ Jėzus pareiškė: „Kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas“ (Mato 24:13). Taigi neleiskime, kad ‛nuvargtų rankos’ ar ‛linktų keliai’, kai mes laukiame didžios Jehovos dienos! (Izaijo 35:3, 4, ŠvR). Sofonijo pranašystėje patikimai pareiškiama apie Jehovą: „Galingasis, jis išgelbės“ (Sofonijo 3:17). Taip, Jehova išgelbės „milžinišką minią“ per galutinį „didžio sielvarto“ tarpsnį, kai lieps savo Sūnui visiškai sutriuškinti politines tautas, kurios ‛didžiuojasi’ prieš jo tautą (Apreiškimas 7:9, 14; Sofonijo 2:10, 11; Psalmių 2:7-9).

¹⁹ Artėjant Jehovos didžiai dienai, uoliai ženkime pirmyn tarnaudami jam „petys į petį“! (Sofonijo 3:9). Taip darydami mes patys ir nesuskaitoma daugybė kitų turėsime galimybę būti „paslėpti Viešpaties narso dieną“ ir būti liudininkais jo švento vardo pašventinimo.

[Išnaša]

Pakartojimui

◻ Kokiais atžvilgiais religinė padėtis krikščioniškajame pasaulyje panaši į padėtį Sofonijo dienomis?

◻ Kuo daugelis politinių vadų šiandien panašūs į pasaulietiškus Sofonijo laikų „kunigaikščius“?

◻ Kokie per Sofoniją duoti pažadai išsipildė likučio atžvilgiu?

◻ Ką pradėjo pripažinti milijonai žmonių?

◻ Kodėl mes turime nenuleisti rankų Jehovos tarnyboje?

[Iliustracijos 15 puslapyje]

Pateptųjų krikščionių ištikimasis likutis kaip Sofonijas be baimės skelbia Jehovos nuosprendžius

[Iliustracijos 18 puslapyje]

„Kitos avys“ neleidžia, kad žmonių abejingumas atimtų joms drąsą