Tegu visi šlovina Jehovą!

„Liaupsinkite Viešpatį rytuose“ (IZAIJO 24:15, ŠvR)

 1. Priešingai nei šiandieninis krikščioniškasis pasaulis, kaip Jehovos vardą gerbė jo pranašai?

JEHOVA — garsus Dievo vardas! Kaip džiugu buvo ištikimiems senovės pranašams kalbėti tuo vardu! Jie su džiaugsmu garbino savo suverenų Viešpatį, Jehovą, kurio vardas rodo jį esant Didįjį Tikslų Vykdytoją (Izaijo 40:5; Jeremijo 10:6, 10; Ezechielio 36:23). Net vadinamieji mažieji pranašai labai išraiškingai šlovino Jehovą. Vienas iš jų buvo Agėjas. Agėjo knygoje, susidedančioje tik iš 38 eilučių, Dievo vardas paminėtas 35 kartus. Jo pranašystė atrodo bedvasė, kai brangus Jehovos vardas pakeičiamas titulu „Viešpats“, kaip kad daro savo vertimuose krikščioniškojo pasaulio atstovai. (Palygink 2 Korintiečiams 11:5.)

2, 3. a) Kaip išsipildė viena svarbi pranašystė apie Izraelio atkūrimą? b) Kokį džiaugsmą patyrė žydų likutis ir jų draugai?

² Izaijo 12:2 yra vartojama dviguba vardo forma.a Pranašas skelbia: „Štai mano gelbėtojas Dievas; aš pasitikiu ir nebijau, nes mano stiprybė ir mano gyrius [„jėga“, NW] — Viešpats [„Jah Jehova“, NW]; jis pasidarė man išgelbėjimas.“ (Žiūrėk taip pat Izaijo 26:4, NW.) Taip maždaug prieš 200 metų iki Izraelio išvadavimo iš Babilono nelaisvės Jah Jehova per savo pranašą Izaiją laidavo, kad jis yra jų galingas Gelbėtojas. Ta nelaisvė turėjo tęstis nuo 607 iki 537 m. p. m. e. Izaijas taip pat rašė: „Aš Viešpats [„Jehova“, NW], kurs visa darau... Aš sakau Kirui: Tu mano piemuo ir tu įvykdysi visą mano valią. Aš sakau Jerusalei: Tu būsi statoma, ir šventyklai: Tu būsi sutvirtinta!“ Kas buvo tas Kyras? Nuostabu, kad jis pasirodė esąs Persijos karalius Kyras, kuris nukariavo Babiloną 539 m. p. m. e. (Izaijo 44:24, 28).

³ Izaijo užrašyti Jehovos žodžiai išsipildė, kai Kyras išleido įsaką dėl belaisvių izraelitų: „Kas jūsų tarpe yra iš visos jo tautos? Jo Dievas tebūna su juomi. Tepakyla jis į Jerusalę, kuri yra Judėjoje, ir testato Viešpaties, Israėlio Dievo, namus; jis Dievas, kurs yra Jerusalėje.“ Nepaprastai laimingas žydų likutis drauge su neizraelitais natiniečiais bei Saliamono tarnų sūnumis sugrįžo į Jeruzalę. Jie atkeliavo 537 m. p. m. e., tuo laiku, kai švenčiama Palapinių šventė, ir aukojo Jehovai ant jo altoriaus. Kitų metų antrą mėnesį jie padėjo pamatus antrajai šventyklai su garsiais džiaugsmo bei gyriaus šūksniais Jehovai (Ezdro 1:1-4; 2:1, 2, 43, 55; 3:1-6, 8, 10-13).

 4. Kaip Izaijo 35 ir 55 skyrių pranašystės tapo tikrove?

⁴ Jehovos pasakytos atkūrimo pranašystės šlovingai išsipildė Izraelyje: „Palikta ir nepereinama šalis linksminsis, tyruma džiaugsis ir žydės kaip lelija. ... Jie matys Viešpaties garbę ir mūsų Dievo grožį.“ „Jūs išeisite linksmybėje ir būsite lydimi ramybėje; kalnai ir kauburiai giedos jūsų akivaizdoje gyrių... Bus visa tai Viešpaties šlovei, kaip ženklas amžiais nemarus“ (Izaijo 35:1, 2; 55:12; 55:13, Šventasis Raštas, vertė A. Rubšys).

 5. Kodėl Izraelio džiaugsmas buvo trumpalaikis?

⁵ Tačiau tas džiaugsmas buvo trumpalaikis. Kaimyninės tautos panoro sudaryti tarpkonfesinę sąjungą šventyklai statyti. Žydai iš pradžių atsisakė ir pareiškė: „Netinka jums kartu su mumis statyti namus mūsų Dievui, mes vieni statysime Viešpačiui, Izraelio Dievui, kaip mums įsakė persų karalius Kiras.“ Tuomet tie kaimynai pasidarė aršūs priešininkai. Jie „silpnino Judo žmones ir trukdė jiems statyti“. Jie klaidingai nušvietė padėtį Kyro įpėdiniui Artakserksui ir šis išleido įsakymą, draudžiantį statyti šventyklą (Ezdro 4:1-24, Brb red.). Darbas nutrūko 17-ai metų. Liūdna, kad per tą laiką žydai pamėgo materialųjį gyvenimą.

„Kareivijų Viešpats“ sako

 6. a) Kaip Jehova reagavo matydamas Izraelio padėtį? b) Kodėl spėjamoji Agėjo vardo reikšmė yra tinkama?

⁶ Net ir esant tokiai padėčiai, Jehova parodė Izraelio labui ‛savo stiprybę ir savo jėgą’ siųsdamas pranašus, visų pirma Agėją ir Zachariją, kad primintų žydams jų pareigas. Agėjo vardas siejasi su žodžiu „šventė“, nes, atrodo, reiškia „gimęs per šventę“. Deramai jis pradėjo pranašauti Palapinių šventės mėnesio pirmąją dieną, kai žydai turėjo ‛būti linksmi’ (Pakartoto Įstatymo 16:15). Per Agėją Jehova skelbė keturis pranešimus daugiau kaip 112 dienų (Agėjo 1:1; 2:1, 11, 21).

 7. Kaip turi mus padrąsinti Agėjo įžanginiai žodžiai?

⁷ Pradėdamas savo pranašystę, Agėjas taria: „Taip sako kareivijų Viešpats“ (Agėjo 1:2a, Brb red.). Kas galėtų būti tos „kareivijos“? Tai Jehovos angelų daugybė, kartais Biblijoje vadinama karinėmis pajėgomis (Jobo 1:6; 2:1; Psalmių 102:20, 21; Mato 26:53). Ar šiandieną mūsų nedrąsina tai, kad pats suverenus Viešpats Jehova panaudoja šias nenugalimas dangaus pajėgas vadovauti mūsų darbui atnaujinant teisingą garbinimą žemėje? (Palygink 4 Karalių 6:15-17.)

 8. Koks požiūris įsivyravo Izraelyje ir kokios buvo pasekmės?

⁸ Koks buvo pirmasis Agėjo pranešimas? Tauta kalbėjo: „Dar neatėjo metas statyti Viešpaties šventyklą.“ Jos didžiausias rūpestis nebebuvo šventyklos statyba, tai yra Dievo garbinimo atnaujinimas. Žmonės ėmė statyti sau puošnius namus. Materialistinis požiūris atvėsino jų entuziazmą garbinti Jehovą. Todėl jis liovėsi juos laiminęs. Jų laukai nebebuvo derlingi, jiems stigo drabužių atšiaurų žiemos metą. Jų pajamos pasidarė skurdžios — tarsi dėtų pinigus į kiaurą maišą (Agėjo 1:2b-6).

 9. Kokį griežtą stiprinantį perspėjimą davė Jehova?

⁹ Jehova dukart griežtai perspėjo: „Kreipkite savo dėmesį į savo kelius.“ Matyt, Jeruzalės valdytojas Zorobabelis ir vyriausiasis kunigas Jozuėb reagavo ir drąsiai skatino visą tautą ‛paklausyti Viešpaties, savo Dievo, balso ir pranašo Agėjo žodžių, taip kaip Viešpats, jų Dievas, buvo jį siuntęs pas juos ir tauta turėjo baimės Viešpaties akivaizdoje’. Be to, „Agėjas, Viešpaties siunčiamas, tarė tautai taip: Aš esu su jumis, sako Viešpats“ (Agėjo 1:5, 7-14).

10. Kaip Jehova panaudojo savo jėgą Izraelio labui?

¹⁰ Kai kurie Jeruzalės senbuviai galbūt manė, kad atstatytos šventyklos šlovė, palyginus su buvusiosios, bus ‛niekai’ (ŠvR). Tačiau maždaug po 51 dienos Jehova paskatino Agėją paskelbti antrą žinią. Jis pasakė: „Būk drąsus, Zorobabeli, sako Viešpats; ir būk drąsus, vyriausias kunige, Josedeko sūnau Jošue, ir būk drąsi, visa šalies tauta, sako kareivijų Viešpats... nebijokite.“ Jehova, kuris reikiamu metu panaudos savo visagalę jėgą ‛pajudinti dangų ir žemę’, padarė taip, kad visa opozicija, net imperijos draudimas atstatyti, buvo įveikta. Per penkerius metus šventyklos statyba buvo labai sėkmingai užbaigta (Agėjo 2:4-7).

11. Kaip Dievas pripildė antrąją šventyklą ‛didesnės garbės’?

¹¹ Tuomet buvo įvykdytas nuostabus pažadas: „‛Tai, kas pageidaujama iš visų tautų, turi įeiti ir aš pripildysiu šiuos namus šlovės’, — sako kareivijų Jehova“ (Agėjo 2:7, NW). „Tai, kas pageidaujama“, pasirodė esą neizraelitai, kurie atėjo garbinti į tą šventyklą, nes ji atspindėjo jo didingo buvimo šlovę. Kaip galime atstatytąją šventyklą palyginti su ta, kuri buvo pastatyta Saliamono dienomis? Dievo pranašas paskelbė: „Didesnė bus šitų paskutinių namų garbė kaip pirmųjų, sako kareivijų Viešpats“ (Agėjo 2:10). Pagal pradinį šios pranašystės išsipildymą, atstatytoji šventykla išliko ilgesnį laiką. Ji dar tebestovėjo, kai 29 m. e. m. pasirodė Mesi̇̀jas. Be to, kol atskalūniški priešai 33 m. e. m. nužudė Mesi̇̀ją, jis pats teikė jai šlovę skelbdamas joje tiesą.

12. Kokia buvo dviejų pirmųjų šventyklų paskirtis?

¹² Pirmoji ir antroji Jeruzalės šventyklos buvo skirtos itin svarbiam tikslui — pavaizduoti nepaprastus kunigiškosios Mesi̇̀jo tarnybos ypatumus ir palaikyti tyrą Jehovos garbinimą žemėje iki paties Mesi̇̀jo pasirodymo (Žydams 10:1).

Šlovinga dvasinė šventykla

13. a) Kokie įvykiai, susiję su dvasine šventykla, vyko nuo 29 iki 33 m. e. m.? b) Kuo gyvybiškai svarbi buvo Jėzaus išperkamoji auka tiems įvykiams klostytis?

¹³ Ar Agėjo atkūrimo pranašystė turi tam tikrą reikšmę vėlesniais laikais? Žinoma, turi! Atstatytoji Jeruzalės šventykla pasidarė viso teisingo garbinimo žemėje centras. Bet ji tik atvaizdavo daug šlovingesnę dvasinę šventyklą. Ši šventykla pradėjo veikti 29 m. e. m., kai per Jėzaus krikštą Jordane Jehova patepė jį Vyriausiuoju Kunigu pasiųsdamas šventąją dvasią, kuri it balandis nusileido ant jo (Mato 3:16). Kai Jėzus užbaigė savo žemiškąją tarnybą aukos mirtimi, jis buvo prikeltas gyventi danguje, kurį vaizdavo šventyklos šventų švenčiausioji, ir ten jis pateikė Jehovai savo aukos vertę. Tai buvo išpirka, padengusi jo mokinių nuodėmes ir įgalinusi juos Sekminių dieną 33 m. e. m. patepti kunigais padėjėjais Jehovos dvasinėje šventykloje. Dėl savo ištikimos iki mirties tarnybos žemiškajame šventyklos kieme jie ateityje turėjo būti prikelti gyventi danguje ir tęsti kunigiškąją tarnybą.

14. a) Koks džiaugsmas lydėjo uolią pirmųjų krikščionių susirinkimo veiklą? b) Kodėl tas džiūgavimas buvo trumpalaikis?

¹⁴ Tūkstančiai atgailaujančių žydų — o vėliau ir nežydų — įsiliejo į tą krikščionių susirinkimą ir skelbė gerąją naujieną apie būsimos Dievo Karalystės valdymą visoje žemėje. Maždaug po 30 metų apaštalas Paulius galėjo patvirtinti, kad geroji naujiena buvo paskelbta „visai tvarinijai po dangumi“ (Kolosiečiams 1:23). Bet po apaštalų mirties prasidėjo didelė atskalūnybė ir tiesos šviesa ėmė blėsti. Tikrąją krikščionybę užtemdė krikščioniškojo pasaulio sektantizmas, pagrįstas pagoniškais mokymais bei filosofijomis (Apaštalų darbai 20:29, 30).

15, 16. a) Kaip ta pranašystė išsipildė 1914 metais? b) Kokiu surinkimu buvo paženklinta 19 amžiaus pabaiga ir 20 amžiaus pradžia?

¹⁵ Praslinko šimtmečiai. Tuomet, praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, grupė nuoširdžių krikščionių pradėjo gilintis į Bibliją. Iš Rašto jie galėjo tiksliai nurodyti, jog 1914 metai ženklina „nustatytųjų tautų laikų“ pabaigą. Tada septyni simboliški „laikai“ (2520 žvėriško žmonių valdymo metų) pasibaigė Kristaus Jėzaus — To, kuris ‛turi teisę’ būti žemės Mesijiškuoju Karaliumi, — pasodinimu į sostą danguje (Luko 21:24, NW; Danieliaus 4:29; Ezechielio 21:26, 27, Brb red.). Ypač nuo 1919 metų tie Biblijos Tyrinėtojai, šiandieną vadinami Jehovos Liudytojais, energingai skleidžia visoje žemėje gerąją naujieną apie ateinančią Karalystę. Būtent 1919 metais keletas tūkstančių iš jų atsišaukė į Sydar Pointe (Ohajo valstija, JAV) vykusiame kongrese paskelbtą paraginimą imtis veiklos. Jų skaičius didėjo iki pat 1935 metų; tada lauko tarnybos ataskaitas pateikė 56153 žmonės. Iš jų 52465 asmenys dalijosi duonos ir vyno simboliais per tų metų Jėzaus mirties Minėjimą ir taip simbolizavo savo viltį tapti kunigais su Kristumi Jėzumi Jehovos didžiosios dvasinės šventyklos dangiškoje dalyje. Jie turi tarnauti su juo ir kaip bendrakaraliai jo mesi̇̀jiškoje Karalystėje (Luko 22:29, 30; Romiečiams 8:15-17).

¹⁶ Tačiau Apreiškimo 7:4-8 ir 14:1-4 rodo, kad tų pateptųjų krikščionių bendras skaičius apribotas 144000 asmenų, daugelis iš kurių buvo surinkti per pirmąjį mūsų eros šimtmetį iki prasidedant didžiajai atskalūnybei. Devynioliktam amžiui baigiantis ir prasidėjus 20 šimtmečiui, Jehova baigė rinkti tą grupę asmenų, kurie yra apvalyti jo Žodžio vandeniu, paskelbti teisiais dėl tikėjimo Jėzaus permaldaujamąja auka ir galiausiai užantspauduoti kaip pateptieji krikščionys, — kad visas jų skaičius būtų 144000.

17. a) Kas buvo renkama nuo mūsų amžiaus ketvirtojo dešimtmečio? b) Kodėl šiuo atžvilgiu verti dėmesio žodžiai iš Jono 3:30? (Žiūrėk taip pat Luko 7:28.)

¹⁷ Kas seka po to, kai visas skaičius pateptųjų asmenų buvo surinktas? 1935 metais istoriniame kongrese Vašingtone (Kolumbijos apygarda, JAV) buvo pasakyta, jog tapo žinoma, kad „milžiniška minia“ iš Apreiškimo 7:9-17 turėjo pasirodyti „paskui“ 144000 ir jų dalia yra amžinasis gyvenimas rojaus žemėje. Aiškiai atpažinęs pateptąjį Jėzų, Jonas Krikštytojas — jis bus prikeltas kaip viena iš „kitų avių“ — pasakė apie Mesi̇̀ją: „Jam skirta augti, o man mažėti“ (Jono 1:29; 3:30; 10:16; Mato 11:11). Jono Krikštytojo darbas ruošti mokinius Mesi̇̀jui baigėsi tada, kai Jėzus ėmė rinkti vis daugiau žmonių, kurie turėjo būti tarp 144000 asmenų. Mūsų amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje prasidėjo atvirkštinis procesas. Mažiau žmonių buvo kviečiama į 144000 „pašauktųjų, išrinktųjų“ grupę, o „milžiniškos minios“ iš „kitų avių“ skaičius ėmė nepaprastai didėti. Ta milžiniška minia ir toliau gausėja blogai pasaulio sistemai artėjant prie savo pabaigos per Armagedoną (Apreiškimas 17:14b).

18. a) Kodėl mes su pasitikėjimu galime laukti, kad „milijonai dabar gyvenančių nebemirs“? b) Kodėl uoliai turime vykdyti Agėjo 2:5 žodžius?

¹⁸ Trečiojo dešimtmečio pradžioje Jehovos Liudytojai sakydavo išskirtinę viešą kalbą, pavadintą „Milijonai dabar gyvenančių nebemirs“. Tuo metu toks tvirtinimas galėjo atrodyti pernelyg optimistiškas. Bet šiandieną galima visiškai patikimai taip teigti. Ir ryškėjanti Biblijos pranašysčių šviesa, ir šio mirštančio pasaulio anarchija aiškiai liudija, kad Šėtono sistemos pabaiga yra labai labai arti! Pagal ataskaitą, 1996 metų Minėjime dalyvavo 12921933 žmonės, iš kurių tik 8757 (0,068 procento) parodė turį dangiškąją viltį priimdami simbolius. Tikrojo garbinimo atnaujinimas greitai bus baigtas. Tačiau niekada nenuleiskime rankų šiame darbe. Taip, Agėjo 2:5 sakoma: „Būk drąsi, visa šalies tauta, sako kareivijų Viešpats, ir vykdykite [„dirbkite“, Brb red.], nes aš esu su jumis, sako kareivijų Viešpats.“ Pasiryžkime, kad niekada joks materialistinis ar pasaulietiškas polinkis nesumažintų mūsų uolumo dirbti Jehovos darbą! (1 Jono 2:15-17)

19. Koks gali būti mūsų dalyvavimas išsipildant Agėjo 2:6 (Brb red.); 2:7 (NW) žodžiams?

¹⁹ Šiandieną turime džiugią privilegiją būti dalyviais pranašystės išsipildymo iš Agėjo 2:6 (Brb red.); 2:7 (NW): „Taip sako kareivijų Viešpats: ‛Netrukus Aš dar kartą sudrebinsiu dangus ir žemę, jūrą ir sausumą. Aš supurtysiu visas tautas ir tai, kas pageidaujama iš visų tautų, turi įeiti; ir aš pripildysiu šiuos namus šlovės’, — sako kareivijų Jehova.“ Godumas, korupcija, neapykanta yra plačiai paplitę šiame 20 amžiaus pasaulyje. Jo dienos iš tiesų yra paskutinės ir Jehova jau pradėjo ‛purtyti’ pasaulį per savo Liudytojus, skelbiančius „Dievo keršto dieną“ (Izaijo 61:2). To išankstinio purtymo kulminacija bus šio pasaulio sugriovimas per Armagedoną, bet prieš tai Jehova surenka į savo tarnybą „tai, kas pageidaujama iš visų tautų“ — romius, į avis panašius žemės žmones (Jono 6:44). Ši „milžiniška minia“ dabar „atlieka šventą tarnybą“ žemiškajame jo garbinimo namų kieme (Apreiškimas 7:9; 7:15, NW).

20. Kur galima rasti vertingiausius turtus?

²⁰ Tarnyba Jehovos dvasinėje šventykloje praturtina labiau negu materialinės vertybės (Patarlių 2:1-6; 3:13, 14; Mato 6:19-21). Be to, Agėjo 2:10 sakoma: „Didesnė bus šitų paskutinių namų garbė kaip pirmųjų, sako kareivijų Viešpats, ir šitoje vietoje aš duosiu ramybę, sako kareivijų Viešpats.“ Ką šiandieną tie žodžiai reiškia mums? Apie tai rašoma kitame mūsų straipsnyje.

[Išnašos]

Klausimai pakartoti

◻ Koks yra sektinas mums Dievo pranašų pavyzdys Dievo vardo atžvilgiu?

◻ Kokį padrąsinimą mes gauname iš Jehovos įspūdingos žinios atkurtam Izraeliui?

◻ Kokia šlovinga dvasinė šventykla veikia šiandieną?

◻ Kas buvo paeiliui renkama 19-tą ir 20-tą šimtmečiais ir kokiam puikiam tikslui?

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Jehovos dangaus kareivijos veda ir stiprina jo Liudytojus žemėje