Joks ginklas neturės prieš tave galios

„Joks prieš tave nukaltas ginklas neturės galios“ (IZAIJO 54:17, Brb).

1, 2. Kaip Albanijos Jehovos liudytojų istorija patvirtina žodžių iš Izaijo 54:17 teisingumą?

KELETĄ dešimtmečių pietryčių Europoje, vienoje nedidelėje kalnų šalyje, veikė saujelė bebaimių krikščionių. Ateistinė komunistų valdžia kiek įmanydama stengėsi juos išrauti. Tačiau nei kankinimai, nei priverstinio darbo stovyklos, nei klaidinanti propaganda neprivertė jų palūžti. Kas jie tokie? Tai Albanijos Jehovos liudytojai. Nors drauge rinktis ir skelbti tiesą buvo nepaprastai sunku, jie ištisus dešimtmečius liko ištvermingi, tuo aukštindami krikščionybę ir šlovindami Jehovos vardą. Pernai per šalies naujo filialo dedikaciją vienas ilgametis Albanijos liudytojas pasakė: „Kad ir kaip Šėtonas stengiasi, jis pralaimi, o Jehova nugali!“

² Tai patvirtina, kad Dievas tesi pažadą, duotą savo tarnams ir užrašytą Izaijo 54:17 (Brb): „Joks prieš tave nukaltas ginklas neturės galios. Kiekvienas liežuvis, kuris priešinsis tau teisme, bus pasmerktas.“ Istorija patvirtina, kad niekas, ko gali griebtis Šėtono pasaulis, nesutrukdys pasiaukojusiems krikščionims garbinti Jehovos.

Nesėkmingos Šėtono pastangos

3, 4. a) Kokių esama Šėtono ginklų? b) Kas rodo, jog Šėtono ginklai neturi galios?

³ Prieš tikruosius Dievo garbintojus nukreipti įvairūs „ginklai“ — veiklos draudimas, minios išpuoliai, kalėjimai ir ‘įstatymų kraipymas’ (Psalmyno 94:20, Brb). Net šiuo momentu, mums studijuojant straipsnį, kai kuriose šalyse yra išbandoma tikrųjų krikščionių ištikimybė Dievui (Apreiškimo 2:10).

⁴ Pavyzdžiui, vienas Jehovos liudytojų filialas pranešė, kad jų šalyje per vienerius metus Dievo garbintojai teokratinėje tarnyboje buvo užpulti net 32 kartus. Net pati policija 59 kartus sulaikė kai kuriuos liudytojus — jaunus ir senus, vyrus ir moteris — tada, kai šie skelbė Biblijos tiesą. Ne vieną sulaikytąjį nufotografavo, paėmė jo pirštų atspaudus ir įkalino lyg nusikaltėlį. Kai kuriems krikščionims buvo grasinama fiziniu susidorojimu. Kitoje šalyje Jehovos liudytojai būdavo suimami, baudžiami pinigine bauda, net mušami — užregistruota 1100 suvirš tokių atvejų. Iš pastarųjų daugiau nei dviem šimtais atvejų tai įvyko tada, kai krikščionys buvo susirinkę į Jėzaus mirties minėjimą. Tačiau Jehovos dvasia įgalino jo tarnus ištverti šiuos didžiulius išbandymus tiek tose, tiek kitose šalyse (Zacharijo 4:6). Priešininkai savo pykčio įkarščiu nenustelbs Jehovą aukštinančių širdžių liepsnos. Mes visiškai tikri, kad jokiu ginklu neįmanoma sužlugdyti Dievo tikslo.

Melagingas liežuvis pasmerktas

5. Ką melagingi liežuviai kalbėdavo prieš Jehovos tarnus pirmajame amžiuje?

⁵ Izaijas išpranašavo, kad Dievo tarnai pasmerks kiekvieną liežuvį, kuris prieš juos kalbės. Pirmajame amžiuje krikščionis dažnai apiberdavo melagingais kaltinimais, šnekėdavo apie juos kaip apie kokius piktadarius. Štai Apaštalų darbų 16:20, 21 užrašytas vienas iš įprastų kaltinimų: „Šitie žmonės mūsų mieste kelia sąmyšį. Jie [...] skelbia papročius, kurių mums, romėnams, nevalia nei priimti, nei laikytis.“ Kitą kartą religiniai priešininkai mėgino nuteikti vieno miesto vadovus prieš Kristaus sekėjus tokiais žodžiais: „Tie žmonės, kurie visame pasaulyje kelia suirutę, atvyko čionai ir [...] laužo ciesoriaus įsakymus“ (Apaštalų darbų 17:6, 7). Apie apaštalą Paulių buvo pasakyta, kad jis yra „tarsi maras“ ir atskalos vadovas, kurstantis sumišimą visame pasaulyje (Apaštalų darbų 24:2-5).

6, 7. Kaip tikrieji krikščionys gali „pasmerkti“ užgauliojimus?

⁶ Tad mums nenuostabu, jog apie tikruosius krikščionis ir šiandien skleidžiama iškraipyta informacija, apkalbos, jų reputaciją stengiamasi apjuodinti. Kaip mes „pasmerkiame“ tokius žodinius išpuolius? (Izaijo 54:17)

⁷ Tokie kaltinimai ir propaganda paprastai paneigiama geru Jehovos liudytojų elgesiu (1 Petro 2:12). Kai žmonės mato, jog krikščionys yra įstatymui klusnūs dori piliečiai, besirūpinantys artimo gerove, visi mesti kaltinimai pasirodo melagingi. Svariausias mūsų argumentas — nepriekaištinga gyvensena. Jeigu visada stengiamės daryti gerus darbus, kiti dažnai irgi ima šlovinti mūsų dangiškąjį Tėvą ir pripažįsta, kad jo tarnų kelias yra pranašiausias (Izaijo 60:14; Mato 5:14-16).

8. a) Kaip kartais tenka ginti Biblija pagrįstą savo poziciją? b) Kaip Jėzaus pavyzdžiu pasmerkiame priešininkų liežuvį?

⁸ Nors visada elgiamės kaip tikri krikščionys, kartais tenka ryžtingai ginti Biblija pagrįstą savo poziciją. Viena, kaip tai darome, — kreipiamės į valdžios bei teisėsaugos pareigūnus prašydami apsaugos (Esteros 8:3; Apaštalų darbų 22:25-29; 25:10-12). Jėzus savo tarnystės žemėje laikais ne sykį atvirai paneigė priešininkų metamus melagingus kaltinimus (Mato 12:34-37; 15:1-11). Jo pavyzdžiu mes irgi naudojamės tokiomis progomis, kai galime kitiems paaiškinti, kuo visa širdimi tikime (1 Petro 3:15). Todėl neleiskime, kad skleisti Dievo Žodžio tiesą mums sutrukdytų bendramokslių, bendradarbių, netikinčių giminaičių pašaipos (2 Petro 3:3, 4).

Jeruzalė — „sunkus akmuo“

9. Kokią Jeruzalę vaizduoja Zacharijo 12:3 paminėtas „sunkus akmuo“ ir kas yra jos atstovai žemėje?

⁹ Zacharijo pranašystė padeda suprasti, kodėl tautos nusistačiusios prieš tikruosius krikščionis. Atkreipkime dėmesį, kas rašoma Zacharijo 12:3: „Tą dieną padarysiu iš Jeruzalės sunkų akmenį visoms tautoms.“ Apie kokią Jeruzalę čia kalbama? Zacharijo pranašystė taikoma „dangaus Jeruzalei“, dangiškajai Karalystei, kurioje būti bendravaldžiais pašaukti pateptieji krikščionys (Hebrajams 12:22). Mažas Mesijiškosios Karalystės bendravaldžių likutis tebėra žemėje. Jie kartu su savo draugais, „kitomis avimis“, kviečia žmones tapti, kol nevėlu, Dievo Karalystės pavaldiniais (Jono 10:16; Apreiškimo 11:15). Kaip tautos atsiliepia į šį raginimą? Ir kokią pagalbą Jehova teikia savo tikriesiems garbintojams šiais laikais? Pasigilinkime toliau į Zacharijo knygos 12 skyrių ir įsitikinsime galį būti tikri, kad ‘joks ginklas’, nukaltas prieš Dievo pateptuosius ir jų pasiaukojusius bendražygius, „neturės galios“.

10. a) Kodėl Dievo tarnai puolami? b) Kas atsitinka tiems, kurie mėgina „sunkų akmenį“ pašalinti nuo tako?

¹⁰ Zacharijo 12:3 sakoma, kad tautos „sunkiai susižalos“. Kaip tai atsitiks? Dievo nutarimu geroji naujiena apie Karalystę turi būti paskelbta. Jehovos liudytojai rimtai vykdo šį įpareigojimą. Tačiau žinia, kad Karalystė — vienintelė žmonijos viltis, tautoms tampa „sunkiu akmeniu“. Jos mėgina šį akmenį pašalinti nuo tako kišdamosi į Karalystės skelbėjų veiklą. Tai darydamos jos ‘sunkiai susižaloja’: praranda gerą reputaciją, lieka sugėdintos. Tokios tautos negali priversti nutilti tikrųjų Dievo garbintojų, branginančių garbę skelbti „amžinąją Evangeliją“ apie Dievo Mesijiškąją Karalystę, kol ateis šios santvarkos pabaiga (Apreiškimo 14:6). Vienoje Afrikos šalyje kalėjimo sargybinis, matydamas, kaip brutaliai su Jehovos tarnais elgiasi pareigūnai, pasakė, jog šie žmonės veltui persekiojami, nes jie niekad nesileis į kompromisą ir jų gretos tik gausės.

11. Kaip Dievas tesi savo pažadą, užrašytą Zacharijo 12:4?

¹¹ Perskaitykime Zacharijo 12:4. Jehova pažada, kad simboline prasme apakins ir ‘ištiks siaubu’ tuos, kurie kovoja su bebaimiais Karalystės skelbėjais. Jis tesi savo žodį. Štai vienoje šalyje, kur teisingas Dievo garbinimas uždraustas, priešininkai nepajėgė sutrukdyti jo tarnams gauti dvasinio maisto. Viename šalies laikraštyje net buvo rašoma, kad Jehovos liudytojams biblinė literatūra pristatoma balionais! Išsipildo Dievo pažadas, duotas ištikimiems garbintojams: „Nenuleisiu akių, apakinęs visų tautų žirgus.“ Apakę nuo įniršio Karalystės priešininkai nebežino ko griebtis. O mes neabejojame, kad Jehova išsaugos savo tarnus kaip visumą ir nepaliaus rūpintis jų gerove (2 Karalių 6:15-19).

12. a) Kokia prasme Jėzus, tarnaudamas žemėje, įžiebė ugnį? b) Kaip pateptieji įžiebia ugnį dvasine prasme ir kas atsitinka?

¹² Perskaitykime Zacharijo 12:5, 6. „Judo didžiūnai“ — tai tie, kurie Dievo tautoje dirba priežiūros darbą. Jiems Jehova įkvepia didžiulį uolumą, kad tvarkytų jo Karalystės žemiškuosius reikalus. Sykį Jėzus savo mokiniams pasakė: „Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies“ (Luko 12:49). Ir jis tikrai tai padarė. Uolia skelbimo tarnyba Jėzus parodė, kad žinia apie Dievo Karalystę yra pati svarbiausia. Tai sukėlė karštus debatus visoje žydų tautoje (Mato 4:17, 25; 10:5-7, 17-20). Šiais laikais tikrieji Kristaus sekėjai tartum „žarijų indas malkų krūvoje, lyg liepsnojantis deglas javų gubose“ įžiebia ugnį dvasine prasme. 1917 metais knygoje „Baigta paslaptis“a buvo drąsiai demaskuojama krikščionijos pasaulio veidmainystė. Tuo labai pasipiktino dvasininkai. Neseniai išleista Karalystės naujiena Nr. 37 „Klaidingos religijos galas arti!“ paskatino daugelį žmonių stoti už arba prieš Dievo Karalystę.

„Judo palapinės“ išgelbėtos

13. Ką reiškia žodžiai „Judo palapinės“ ir kodėl Jehova tuos savo puolamus tarnus gelbsti?

¹³ Perskaitykime Zacharijo 12:7, 8. Senovės Izraelyje įprastas kraštovaizdžio elementas buvo palapinės. Ten kai kada glausdavosi piemenys, žemdirbiai. Jiems, kai priešas puldavo Jeruzalę, tekdavo nukentėti pirmiesiems, todėl reikėdavo apsaugos. Žodžiai „Judo palapinės“ reiškia, kad mūsų dienomis pateptasis likutis yra tartum atvirame lauke, ne įtvirtintame mieste. Šie Dievo tarnai be baimės gina Mesijo valdomą Karalystę. Kareivijų Jehova išgelbės „Judo palapines“, nes jos — tiesioginis Šėtono taikinys.

14. Kaip tuos, kurie yra „Judo palapinėse“, Jehova gina ir saugo, kad nenusilptų?

¹⁴ Istorija rodo, kad Jehova tikrai gina pateptuosius Karalystės atstovus, esančius „palapinėse“, lauke.b Saugo juos, kad nenusilptų, ir suteikia stiprybės bei drąsos, kad būtų kaip karžygys karalius Dovydas.

15. Kodėl Jehova ‘panorės sunaikinti tautas’ ir kada tai padarys?

¹⁵ Perskaitykime Zacharijo 12:9. Kodėl Jehova panorės „sunaikinti tautas“? Kadangi jos nepaliaujamai priešinasi Mesijo Karalystei. Jos pasmerktos, nes vargina ir persekioja Dievo tarnus. Greit Šėtono žemiškieji parankiniai paskutinį kartą puls tikruosius Dievo garbintojus ir tai prives pasaulį prie tokios padėties, kuri Biblijoje vadinama Harmagedonu (Apreiškimo 16:13-16). Aukščiausiasis Teisėjas šį puolimą atrems: apgins savo tarnus ir tautų akivaizdoje pašlovins savo vardą (Ezechielio 38:14-18, 22, 23).

16, 17. a) Koks yra „Viešpaties tarnų paveldas“? b) Apie ką byloja mūsų ištvermė, kai esame Šėtono puolami?

¹⁶ Šėtonas neturi tokio ginklo, kad gebėtų visame pasaulyje susilpninti Dievo tarnų tikėjimą bei uolumą. Mūsų dvasinė ramybė, kurią savo gelbstinčia galia palaiko Jehova, yra „Viešpaties tarnų paveldas“ (Izaijo 54:17). Niekas negali jėga atimti iš mūsų tokios ramybės, nei nutraukti dvasinio klestėjimo (Psalmyno 118:6). Šėtonas toliau kurstys priešiškumą ir mėgins užkrauti bėdų. Krikščionių ištvermė tokiomis aplinkybėmis liudija, kad Dievo dvasia ilsisi ant mūsų (1 Petro 4:14). Geroji naujiena apie Jehovos įkurtą Karalystę skelbiama visoje žemėje. Siekiant trukdyti Dievo tarnams, į juos svaidoma daugybė simbolinių akmenų. Bet Jehovos galia jo tarnai atremia tokią akmenų krušą (Zacharijo 9:15). Nei pateptojo likučio, nei jų ištikimų draugų tai neįbaugina!

¹⁷ Laukiame meto, kai būsime visiškai išvaduoti ir Šėtono puldinėjimai liausis. Kaip paguodžia tvirtas pažadas, kad ‘joks prieš mus nukaltas ginklas neturės galios ir kiekvienas liežuvis, kuris mums priešinsis teisme, bus pasmerktas’!

[Išnašos]

Kaip atsakytum?

• Kas rodo, kad Šėtono ginklai neturi galios?

• Kokia prasme dangiškoji Jeruzalė yra „sunkus akmuo“?

• Kaip Jehova gelbsti „Judo palapines“?

• Kuo mes, artėjant Armagedonui, esame tikri?

[Iliustracijos 21 puslapyje]

Albanijoje Jehovos tarnai liko jam ištikimi net kai buvo Šėtono puldinėjami

[Iliustracija 23 puslapyje]

Jėzus paneigė melagingus kaltinimus

[Iliustracijos 24 puslapyje]

Joks ginklas, nukaltas prieš gerosios naujienos skelbėjus, neturės galios