„Mylėkite tiesą ir taiką“

„Kareivijų Viešpats sako taip: ... mylėkite tiesą ir taiką“ (ZACHARIJO 8:18, 19).

1, 2. a) Koks yra faktas žmonijos istorijoje apie taiką? b) Kodėl dabartinis pasaulis niekada nematys tikros taikos?

„PASAULYJE niekada nebuvo taikos. Kur nors — ir dažnai daugelyje vietų vienu metu — visada vyko karas.“ Taip pasakė profesorius Miltonas Majeris iš Masačūsetso universiteto (JAV). Koks liūdnas žmonijos apibūdinimas! Tiesa, žmonės nori taikos. Politikai išbandė visas priemones jai išsaugoti, pradedant nuo Pax Romana romėnų laikais, iki „Garantuoto abipusio sunaikinimo“ strategijos šaltojo karo metais. Tačiau galiausiai visos jų pastangos pasirodė nesėkmingos. Kaip pasakė Izaijas prieš daugelį šimtmečių, „taikos pasiuntiniai graudžiai vaitoja“ (Izaijo 33:7, ŠvR). Kodėl taip yra?

² Taip yra todėl, kad tvirtos taikos šaltinis — ten, kur nėra neapykantos bei godumo; ji turi būti paremta tiesa. Taika negali būti grindžiama melagystėmis. Todėl ir Jehova, žadėdamas atkūrimą ir taiką senovės Izraeliui, pasakė: „Štai aš pasuksiu į ją tarsi ramybės upę ir kaip patvinstantį upelį tautų garbę“ (Izaijo 66:12). Šios daiktų sistemos dievas, Šėtonas Velnias, yra „galvažudys“ bei „melagis ir melo tėvas“ (Jono 8:44; 2 Korintiečiams 4:4). Kaip gali pasaulis, turintis tokį dievą, būti taikingas?

 3. Kokia yra nuostabi Jehovos duota dovana jo žmonėms, nors jie gyvena neramiame pasaulyje?

³ Tačiau nuostabu, kad Jehova suteikia taiką savo žmonėms net tada, kai Šėtono pasaulis yra draskomas karų (Jono 17:16). Šeštajame šimtmetyje p. m. e. jis įvykdė pažadą, pasakytą per Jeremiją, ir suteikė „ramybę ir tiesą“ savo ypatingai tautai, kai grąžino ją į tėvynę (Jeremijo 33:6). Ir šiomis paskutinėmis dienomis jis duoda „ramybę ir tiesą“ savo žmonėms jų „šalyje“, arba žemiškose dvasinėse valdose, nors jie gyvena vargų metu — pačiu blogiausiu laiku, kokį pasaulis tik yra matęs iki šiol (Izaijo 66:8; Mato 24:7-13; Apreiškimas 6:1-8). Toliau svarstydami Zacharijo 8-tą skyrių, mes jausime didesnį dėkingumą už šią Dievo duotą taiką bei tiesą ir suprasime, ką turime daryti, kad ir toliau tai turėtume.

„Tesustiprėja jūsų rankos“

 4. Kaip Zacharijas skatino Izraelio žmones veikti, kad jie turėtų taiką?

⁴ Zacharijo 8-ame skyriuje šeštą kartą girdime iš Jehovos įspūdingą pranešimą: „Kareivijų Viešpats sako taip: Tesustiprėja jūsų rankos, kurie girdite šiose dienose šituos žodžius iš pranašų burnos, tą dieną, kurioje padėti kareivijų Viešpaties namų pamatai, kad būtų statoma šventykla. Nes pirm šių dienų nebuvo užmokesčio žmonėms nei pelno iš gyvulių; nebuvo ramybės nei įeinančiam, nei išeinančiam dėl sielvarto, ir aš leidau, kad visi žmonės būtų vienas prieš kitą“ (Zacharijo 8:9, 10).

5, 6. a) Kokia buvo padėtis Izraelyje dėl to, kad izraelitai neteko drąsos? b) Kokį pakitimą pažadėjo Jehova Izraeliui, jei jis skirs pirmenybę jo garbinimui?

⁵ Zacharijas kalbėjo šiuos žodžius, kai buvo atstatoma šventykla Jeruzalėje. Prieš tai iš Babilono sugrįžę izraelitai buvo netekę drąsos ir nustoję statyti šventyklą. Kadangi jie sutelkė dėmesį į savo pačių patogumus, neturėjo nei palaimos, nei taikos iš Jehovos. Nors jie įdirbdavo savo žemes ir prižiūrėdavo savo vynuogynus, jiems nesisekė (Agėjo 1:3-6). Buvo taip tarsi jie dirbtų ‛be užmokesčio’.

⁶ Dabar, kai šventykla buvo atstatoma, Zacharijas skatino žydus ‛sustiprėti’, drąsiai skirti pirmenybę Jehovos garbinimui. Kas įvyktų jiems taip darant? „Dabar aš darysiu šios tautos liekanoms ne taip kaip praeitose dienose, sako kareivijų Viešpats; bus taikos sėkla: vynuogynas duos savo vaisių, žemė duos savo derlių ir dangus duos savo rasą; aš padarysiu, kad šios tautos liekanos imtų visa tai valdyti. Ir atsitiks, kad kaip jūs, Judo namai ir Israėlio namai, buvote prakeikimas tautose, taip aš išgelbėsiu jus ir jūs būsite palaiminimas; nebijokite, tesustiprėja jūsų rankos“ (Zacharijo 8:11-13). Jei Izraelis veiktų ryžtingai, jis klestėtų. Anksčiau, jei tautoms prireikdavo prakeiksmo pavyzdžio, jos galėdavo nurodyti Izraelį. Dabar Izraelis būtų palaiminimo pavyzdžiu. Koks puikus pagrindas jiems ‛leisti sustiprėti savo rankoms’!

 7. a) Kokius įspūdingus pokyčius patyrė Jehovos tauta iki kulminacinių 1995 tarnybinių metų? b) Kokiose šalyse, pagal metinę ataskaitą, matai esant didelį skelbėjų, pionierių, skelbimo valandų vidutinį skaičių?

⁷ O kaip šiandieną? Na, iki 1919 metų Jehovos tautai šiek tiek stigo uolumo. Jie nebuvo visiškai neutralūs Pirmojo pasaulinio karo metu ir buvo linkę greičiau sekti žmogumi, o ne savo Karaliumi, Jėzumi Kristumi. Todėl kai kurie neteko drąsos dėl opozicijos organizacijos viduje ir už jos ribų. Vėliau, 1919 metais, Jehovai padedant jie leido, kad sustiprėtų jų rankos (Zacharijo 4:6). Jehova davė jiems taiką ir jie stipriai suklestėjo. Tai parodo duomenys, pateikti per pastaruosius 75 metus, iš kurių kulminaciniai yra 1995 tarnybiniai metai. Jehovos Liudytojai, kaip tauta, vengia nacionalizmo, tarpgentinės nesantaikos, nepalankaus nusistatymo bei visų kitų neapykantos šaltinių (1 Jono 3:14-18). Jie tarnauja Jehovai su nuoširdžiu uolumu jo dvasinėje šventykloje (Žydams 13:15; Apreiškimas 7:15). Vien tik pernai jie praleido daugiau kaip milijardą valandų kalbėdami kitiems žmonėms apie savo dangiškąjį Tėvą! Kiekvieną mėnesį jie vedė vidutiniškai 4865060 Biblijos studijų. Kas mėnesį pionieriškoje tarnyboje dalyvavo vidutiniškai 663521 iš jų. Krikščioniškojo pasaulio tarnai, norėdami duoti pavyzdį žmonių, kurie yra iš tikrųjų entuziastingi garbintojai, kartais nurodo Jehovos Liudytojus.

 8. Kokią naudą gali turėti kiekvienas krikščionis iš „taikos sėklos“?

⁸ Jehova savo žmonėms dėl jų uolumo duoda „taikos sėklą“. Kiekvienas asmuo, kuris kultivuoja tą sėklą, matys taikos augimą savo širdyje ir savo gyvenime. Kiekvienas tikintis krikščionis, kuris siekia taikos su Jehova bei su bendrakrikščionimis, turi Jehovos vardo tautos tiesą ir taiką (1 Petro 3:11; palygink Jokūbo 3:18). Argi tai ne nuostabu?

„Nebijokite“

 9. Kaip Jehova pažadėjo pakeisti elgesį su savo tauta?

⁹ Dabar mes perskaitysime septintą pranešimą nuo Jehovos. Apie ką jis? „Kareivijų Viešpats sako taip: Kaip aš buvau nusistatęs plakti jus, kai jūsų tėvai vedė mane į rūstybę, sako Viešpats, ir nepasigailėjau, taip vėl nusistačiau šiose dienose daryti gera Judo namams ir Jerusalei; nebijokite!“ (Zacharijo 8:14, 15).

10. Koks faktas apie Jehovos Liudytojus rodo, kad jie nebijojo?

¹⁰ Nors per Pirmąjį pasaulinį karą Jehovos žmonės buvo išsklaidyti dvasine prasme, tačiau savo širdimi jie norėjo daryti, kas gera. Todėl Jehova šiek tiek pabaudęs, kad sudrausmintų, ėmė kitaip elgtis su jais (Malachijo 3:2-4). Šiandieną mes žvelgiame į praeitį ir karštai dėkojame jam už tai, ką jis padarė. Iš tikrųjų mes buvome „visų tautų nekenčiami“ (Mato 24:9). Daugelis buvo įkalinti, o kai kurie net mirė dėl savo tikėjimo. Mes dažnai susiduriame su abejingumu ar priešiškumu. Bet mes nebijome. Žinome, kad Jehova yra stipresnis už bet kokią opoziciją, matomą ar nematomą (Izaijo 40:15; Efeziečiams 6:10-13). Mes nenustosime klausę šių žodžių: „Pasitikėk Jehova; būk drąsus ir tavo širdis tebūna stipri“ (Psalmių 27:14, NW).

„Kalbėkite tiesą kiekvienam savo artimui“

11, 12. Ką mums asmeniškai reikia turėti omenyje, jei norime būti dalininkai visų palaimų, Jehovos teikiamų savo tautai?

¹¹ Kad turėtume visas palaimas iš Jehovos, reikia kai ko neužmiršti. Zacharijas sako: „Štai kas reikia jums daryti: Kalbėkite tiesą kiekvienam savo artimui; žiūrėdami tiesos ir taikos teismo, teiskite savo vartuose. Nemanykite nė vienas savo širdyse pikta prieš savo artimą ir nemėkite melagingos priesaikos; nes visa tai yra dalykai, kurių aš nekenčiu, sako Viešpats“ (Zacharijo 8:16, 17).

¹² Jehova skatina kalbėti tiesą (Efeziečiams 4:15, 25). Jis negirdi maldų tų, kurie planuoja blogus dalykus, nuslepia tiesą dėl asmeninės naudos arba melagingai prisiekia (Patarlių 28:9). Jis nori, kad mes tvirtai laikytumės Biblijos tiesos, kadangi neapkenčia atskalūnybės (Psalmių 24:5; 2 Jono 9-11). Be to, kaip kad senesnieji vyrai Izraelio vartuose, taip vyresnieji nagrinėdami teisminius atvejus turi pagrįsti savo patarimus bei sprendimus Biblijos tiesa, o ne asmenine nuomone (Jono 17:17). Jehova nori, kad jie siektų „taikos teismo“ stengdamiesi, kaip krikščionių ganytojai, atkurti taiką tarp kovojančių pusių ir padėdami atgailaujantiems nusidėjėliams atgauti taiką su Dievu (Jokūbo 5:14, 15; Judo 23). Kartu jie palaiko taiką susirinkime ir drąsiai pašalina tuos, kurie ardo tą taiką sąmoningai darydami nuodėmes (1 Korintiečiams 6:9, 10).

„Džiaugsmas ir linksmybė“

13. a) Kokį pokytį dėl pasninkų išpranašavo Zacharijas? b) Kokių pasninkų buvo laikomasi Izraelyje?

¹³ Dabar mes išgirsime aštuntą tvirtą pareiškimą: „Kareivijų Viešpats sako taip: Ketvirto mėnesio pasninkas, penkto pasninkas, septinto pasninkas ir dešimto pasninkas turi virsti Judo namams džiaugsmu ir linksmybe, ir puikiomis iškilmėmis. Tiktai mylėkite tiesą ir taiką“ (Zacharijo 8:19). Pagal Mozės įstatymą, izraelitai pasninkaudavo Permaldavimo dieną išreikšdami apgailestavimą už savo nuodėmes (Kunigų 16:29-31). Zacharijo paminėtų keturių pasninkų, matyt, buvo laikomasi gedulo ženklan dėl Jeruzalės nukariavimo ir sugriovimo (4 Karalių 25:1-4, 8, 9, 22-26). Tačiau dabar šventykla buvo atstatyta ir Jeruzalė apgyventa. Gedulas virto džiaugsmu, o pasninkai — šventėmis.

14, 15. a) Kodėl Minėjimo šventė buvo didelis pagrindas džiaugtis ir ką tai turi priminti mums? b) Kokiose šalyse, pagal metinę ataskaitą, buvo didžiulis susirinkusiųjų skaičius?

¹⁴ Šiandieną mes nesilaikome Zacharijo paminėtų ar Įstatyme nurodytų pasninkų. Kadangi Jėzus atidavė savo gyvybę už mūsų nuodėmes, mes džiaugiamės didesnės Permaldavimo dienos palaimomis. Mūsų nuodėmės yra atpirktos ne simboliškai, o visiškai (Žydams 9:6-14). Laikydamiesi dangiškojo Vyriausiojo Kunigo, Jėzaus Kristaus, įsakymo, mes švenčiame jo mirties Minėjimą kaip vienintelę teisėtą krikščionių šventę (Luko 22:19, 20). Argi mes nepatiriame „džiaugsmo ir linksmybės“, kai susirenkame kasmet į tokią šventę?

¹⁵ Pernai 13147201 žmogus susirinko švęsti Minėjimo; tai 858284 daugiau nei 1994 metais. Kokia daugybė! Įsivaizduok tą džiaugsmą, kuris vyravo 78620 Jehovos Liudytojų susirinkimų, kai į jų Karalystės sales suplaukė neįprastai daug žmonių per šią šventę. Iš tikrųjų visi dalyvaujantieji buvo paskatinti ‛mylėti tiesą ir taiką’ prisimindami mirtį To, kuris yra „kelias, tiesa ir gyvenimas“ ir kuris dabar valdo kaip Jehovos didysis „Taikos Kunigaikštis“! (Jono 14:6; Izaijo 9:6). Šventė turėjo ypatingą reikšmę tiems, kurie ją šventė neramumų bei karų varginamose šalyse. Kai kurie mūsų broliai buvo liudininkai neapsakomų baisumų, vykusių 1995 metais. Tačiau ‛Dievo ramybė, pranokstanti visokią išmintį, sergėjo jų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje’ (Filipiečiams 4:7).

‛Maldaukime Viešpaties veidą’

16, 17. Kaip gali tautų žmonės ‛permaldauti Viešpaties veidą’?

¹⁶ Tačiau iš kur atėjo tie milijonai žmonių, dalyvavusių Minėjime? Devintame pranešime Jehova paaiškina: „Kareivijų Viešpats sako taip: Dar ateis į čia tautų ir gyvens daugelyje vietų, ir jų gyventojai eis vienas pas kitą ir sakys: Eikime ir maldaukime Viešpaties veidą, ir ieškokime kareivijų Viešpaties, eisiu drauge ir aš. Daug tautų ir galingos giminės ateis į Jerusalę ieškoti kareivijų Viešpaties ir maldauti Viešpaties veido“ (Zacharijo 8:20-22).

¹⁷ Žmonės, kurie atėjo į Minėjimą, norėjo ‛ieškoti kareivijų Jehovos’ (NW). Daugelis iš jų buvo jo pasiaukoję, pasikrikštiję tarnai. Milijonai kitų dalyvių dar nėra to padarę. Kai kuriose šalyse Minėjimo dalyvių buvo keturis ar penkis kartus daugiau negu Karalystės skelbėjų. Šiai daugybei susidomėjusiųjų reikia pagalbos, kad jie darytų tolesnę pažangą. Išmokykime juos džiaugtis ta žinia, kad Jėzus mirė už mūsų nuodėmes ir dabar valdo Dievo Karalystėje (1 Korintiečiams 5:7, 8; Apreiškimas 11:15). Ir paskatinkime juos atsiduoti Jehovai Dievui bei paklusti jo paskirtam Karaliui. Taip jie ‛permaldaus Viešpaties veidą’ (Psalmių 116:18, 19, ŠvR; Filipiečiams 2:12, 13).

„Dešimt žmonių   iš visų giminių kalbų“

18, 19. a) Kas šiandieną, pildantis žodžiams iš Zacharijo 8:23, yra „Žydas“? b) Kas šiandieną yra „dešimt žmonių“, kurie ‛nusitveria žmogaus Žydo skverną’?

¹⁸ Paskutinį kartą aštuntame Zacharijo skyriuje skaitome: „Kareivijų Viešpats sako.“ Koks yra galutinis Jehovos pranešimas? „Anose dienose dešimt žmonių iš visų giminių kalbų išties ranką ir nutvers žmogaus Žydo skverną, sakydami: Mes eisime drauge su jumis, nes mes esame girdėję, kad Dievas yra su jumis“ (Zacharijo 8:23). Zacharijo dienomis kūniškasis Izraelis buvo Dievo išrinktoji tauta. Tačiau pirmajame amžiuje Izraelis atmetė Jehovos Mesiją. Todėl mūsų Dievas išsirinko „Žydą“ — naują Izraelį — kaip savo ypatingą tautą, „Dievo Izraelį“, susidedantį iš dvasinių žydų (Galatams 6:16; Jono 1:11; Romiečiams 2:28, 29). Išrinktųjų iš žmonijos valdyti su Jėzumi jo dangiškoje Karalystėje baigtinis skaičius turėjo būti 144000 (Apreiškimas 14:1, 4).

¹⁹ Dauguma iš tų 144000 žmonių jau yra mirę ištikimi ir gavę savo dangiškąjį apdovanojimą (1 Korintiečiams 15:51, 52; Apreiškimas 6:9-11). Nedaugelis liko žemėje ir jie džiaugiasi matydami, kad „dešimt žmonių“, kurie nusprendžia eiti drauge su „Žydu“, tikrai yra „milžiniška minia... iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų“ (Apreiškimas 7:9; Izaijo 2:2, 3; 60:4-10, 22).

20, 21. Kaip mes galime pasilikti taikoje su Jehova artėjant šio pasaulio pabaigai?

²⁰ Neišvengiamai artėjant šio pasaulio pabaigai, krikščioniškasis pasaulis yra kaip Jeruzalė Jeremijo dienomis: „Mes laukėme ramybės, ir nėra gerumo ir gydymo meto, ir štai sumišimas“ (Jeremijo 14:19). To sumišimo kulminacija bus, kai tautos atsisuks prieš klaidingą religiją ir sunaikins ją smurtu. Netrukus po to pačios tautos bus sunaikintos Dievo paskutiniame kare — Armagedone (Mato 24:29, 30; Apreiškimas 16:14, 16; 17:16-18; 19:11-21). Koks tai bus sąmyšio metas!

²¹ Per visus šiuos įvykius Jehova apsaugos žmones, kurie myli tiesą ir puoselėja „taikos sėklą“ (Zacharijo 8:12; Sofonijo 2:3). Todėl būkime apsaugoti likdami jo tautos šalyje, uoliai girdami jį viešai ir padėdami kuo didesniam žmonių skaičiui ‘permaldauti Viešpaties veidą’. Jei mes tai darysime, visada džiaugsimės Jehovos taika. Taip, „Viešpats duos savo tautai stiprybę, Viešpats palaimins savo tautą ramybe“ (Psalmių 28:11).

Ar gali paaiškinti?

◻ Kaip Dievo žmonės leido, kad ‛sustiprėtų jų rankos’ Zacharijo dienomis? O šiandieną?

◻ Kaip mes reaguojame į persekiojimą, priešiškumą ir abejingumą?

◻ Ką mums reiškia ‛kalbėti tiesą kiekvienam savo artimui’?

◻ Kaip gali žmogus ‛permaldauti Viešpaties veidą’?

◻ Koks yra didelis pagrindas džiaugtis matant, kad išsipildo žodžiai iš Zacharijo 8:23?

[Iliustracija 18 puslapyje]

Pernai Jehovos Liudytojai praleido 1150353444 valandas kalbėdami žmonėms apie Dievo Karalystę