Baimę kelianti Jehovos diena arti
„Jo akivaizdoje buvo parašyta atsiminimo knyga tiems, kurie bijo Viešpaties ir atsimena jo vardą“ (MALACHIJO 3:16).
1, 2. Apie kokią baimę keliančią dieną perspėja Malachijas?
BAIMĘ kelianti diena! Auštant 1945 metų rugpjūčio 6 dienai, akimirksniu buvo sugriautas didelis miestas. Žuvo maždaug 80000 žmonių! Dešimtys tūkstančių buvo mirtinai sužaloti! Šėlstanti liepsna! Tai įvyko susprogdinus branduolinę bombą. Kas atsitiko Jehovos Liudytojams šios katastrofos metu? Hirosimoje buvo tik vienas Liudytojas — uždarytas už apsauginių kalėjimo sienų dėl savo krikščioniškos ištikimybės. Kalėjimas virto griuvėsiais, bet mūsų brolis nebuvo sužalotas. Jo žodžiais tariant, jis buvo išbombarduotas iš kalėjimo — tai galbūt vienintelis teigiamas bombos sprogimo padarinys.
2 Kad ir koks baisus buvo tos bombos sprogimas, jis nublanksta, palyginus su „didžia ir labai baisia Viešpaties diena“, kuri artėja (Malachijo 4:5). O taip, praeityje buvo baisių dienų, bet ta Jehovos diena pralenks visas jas (Morkaus 13:19).
3. Kokia įsidėmėtina priešingybė tarp „kiekvieno kūno“ ir Nojaus šeimos, kuri pasiruošė Tvanui?
3 Nojaus dienomis „kiekvienas kūnas buvo pagadinęs savo kelią ant žemės“ ir Dievas paskelbė: „Jie pripildė žemę nelabumo, ir aš juos išgaišinsiu draug su žeme“ (Pradžios 6:12, 13). Kaip užrašyta Mato 24:39 (ŠvR), Jėzus pasakė, kad žmonės „nesirūpino, kol užėjo tvanas ir visus juos nunešė“. Bet ištikimasis Nojus, „teisybės skelbėjas“, kartu su savo dievobaiminga šeima pergyveno tą Tvaną (2 Petro 2:5, ŠvR).
4. Koks yra perspėjantis Sodomos ir Gomoros pavyzdys?
4 „Taip pat, — sakoma Judo 7, — Sodoma ir Gomora bei aplinkiniai miestai, kurie... ištvirkavo ir nusekė paskui ne tokį kūną, lieka pavyzdžiu, kentėdami [„patyrę“, NW] amžinos ugnies bausmes.“ Tie bedieviai žmonės pražuvo dėl savo pasibjaurėtinai nepadoraus gyvenimo būdo. Tebūna perspėtos į seksą besiorientuojančios šiuolaikinio pasaulio bendruomenės! Tačiau atkreipk dėmesį, jog dievobaimingojo Loto ir jo dukterų gyvybė buvo išsaugota per tą katastrofą; lygiai taip ir Jehovos garbintojai bus apsaugoti per skubiai besiartinantį didį sielvartą (2 Petro 2:6-9).
5. Ko mes galime pasimokyti iš nuosprendžių, įvykdytų Jeruzalei?
5 Be to, apsvarstyk perspėjančius pavyzdžius, kaip Jehova panaudojo okupacines kariuomenes sunaikinti Jeruzalę — šlovingą miestą, kažkada buvusį „visos žemės džiaugsmu“ (Psalmių 47:3). Šie tragiški įvykiai atsitiko pirmiausia 607 m. pr. m. e. ir dar 70 m. e. m., nes Dievui prisiekusioji tauta apleido teisingą garbinimą. Laimei, ištikimi Jehovos tarnai išliko. Nelaimė, įvykusi 70 m. e. m. (pavaizduota p. 22), aprašoma kaip „sielvartas, kokio nebuvo nuo pradžios pasaulio, kurį Dievas sutvėrė, iki šiol“. Per ją kartą ir galutinai buvo pašalinta atskalūniška žydų daiktų sistema ir, aišku, šiuo atžvilgiu to „daugiau niekuomet nebebus“ (Morkaus 13:19, ŠvR). Tačiau net šis Dievo nuosprendžio įvykdymas buvo tik šešėlis „didžio sielvarto“, kuris dabar gresia viso pasaulio daiktų sistemai (Apreiškimas 7:14).
6. Kodėl Jehova užleidžia nelaimes?
6 Kodėl Dievas užleido baisias nelaimes, per kurias tiek daug gyvybių žuvo? Nojaus, Sodomos bei Gomoros ir Jeruzalės atvejais Jehova vykdė nuosprendį tiems, kurie iškreipė savo kelią žemėje, kurie užteršė šią puikią planetą tiesiogine prasme bei dėl moralinės degradacijos ir kurie atsimetė (arba atsisakė) nuo teisingo garbinimo. Šiandieną mes stovime ties riba, kai visam pasauliui bus įvykdytas visa apimantis teismo nuosprendis (2 Tesalonikiečiams 1:6-9).
„Paskutinėmis dienomis“
7. a) Kuo pranašiškos yra Dievo bausmės senovės laikais? b) Kokia puiki ateitis laukia?
7 Tie nuniokojimai senovės laikais buvo pranašavimas baimę keliančio didžio sielvarto, aprašyto 2 Petro 3:3-13. Apaštalas sako: „Pirmiausia turite žinoti, kad paskutinėmis dienomis pasirodys šaipūnai, kupini pajuokos. Jie gyvens savo geiduliais.“ Po to sutelkdamas dėmesį į Nojaus dienas, Petras rašo: „Ano meto pasaulis žuvo vandeniu aptvindytas. O dabartiniai dangūs ir žemė tuo pačiu žodžiu yra palaikomi ugniai, saugomi teismo ir bedievių žmonių žuvimo dienai.“ Po visų didžiausiojo sielvarto ilgai lauktoji Mesijo valdoma Karalystė įgaus naują mastą — „naują dangų ir naują žemę, kuriuose gyvena teisybė“. Kokia džiugi viltis!
8. Kaip pasaulio įvykiai veda į kulminaciją?
8 Dvidešimtame amžiuje pasaulio įvykiai palaipsniui veda į kulminaciją. Nors Hirosimos nuniokojimas nebuvo Dievo bausmė, jį galima priskaityti prie tų „išgąstingų įvykių“, kuriuos Jėzus pranašavo būsiant laikų pabaigoje (Luko 21:11, ŠvR). Taip iškilo branduolinė grėsmė, vis dar kybanti virš žmonijos lyg audros debesis. Todėl 1993 metų lapkričio 9 dienos laikraščio The New York Times vieno straipsnio antraštė skamba taip: „Šautuvai galbūt truputį aprūdiję, bet branduolinis ginklas vis dar blizga.“ Šiuo metu tarptautiniuose, tarprasiniuose bei tarpgentiniuose karuose ir toliau pjaunamas baisus derlius. Ankstesniuose karuose didžiąją daugumą aukų sudarė kareiviai. Pranešama, jog šiandieną 80 procentų karo aukų yra civiliai gyventojai, neskaitant milijonų tų, kurie paliko savo gimtinę kaip pabėgėliai.
9. Kaip religiniai vadovai parodo savo draugystę su pasauliu?
9 Religiniai vadovai dažnai pasirodydavo ir toliau rodosi esą „pasaulio draugai“, būdami aktyviai įsitraukę į karus bei kruvinas revoliucijas (Jokūbo 4:4, NTP). Kai kurie bendradarbiauja su godžiais komercinio pasaulio magnatais, tokiais, kurie daro serijinės gamybos ginklus ir kuria narkotikų sindikatus. Pavyzdžiui, The New York Times, pranešdamas apie vieno Pietų Amerikos narkotikų magnato nužudymą, tvirtino: „Kad užslėptų savo narkotikų verslą po teisėtu užsiėmimu įgytų turtų priedanga ir labdario įvaizdžiu, jis turėjo savo paties radijo programą ir dažnai buvo lydimas Romos Katalikų Bažnyčios kunigų.“ Laikraštis The Wall Street Journal pranešė, jog sugriaudamas daugelio milijonų žmonių, tapusių narkomanais, gyvenimą, šis narkotikų magnatas dar ir asmeniškai vadovavo tūkstančiams žmogžudysčių. Londono laikraštis The Times pažymėjo: „Žudikai dažnai moka už specialias padėkos mišias..., kai tuo pat metu kur nors kitur laikomos jų aukos laidotuvių mišios.“ Koks sugedimas!
10. Koks turi būti mūsų požiūris į pasaulio sąlygų blogėjimą?
10 Kas žino, kokį dar nuniokojimą gali sukelti demonų įkvėpti žmonės šioje žemėje? Kaip tvirtinama 1 Jono 5:19, ‛visas pasaulis yra pavergtas piktojo’ — Šėtono Velnio. Šiandieną yra „vargas žemei ir jūrai, nes pas jus nukrito velnias, kupinas baisaus įniršio, žinodamas mažai beturįs laiko“ (Apreiškimas 12:12). Tačiau, laimei, Romiečiams 10:13 laiduojama mums, kad „kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardo, bus išgelbėtas“.
Dievas artinasi teisti
11. Dėl kokios padėties Izraelyje įvyko tai, ką pranašavo Malachijas?
11 Kalbant apie artimiausią žmonijos ateitį, Malachijo pranašystėje paaiškinama, kas turi įvykti. Malachijas yra paskutinis ilgoje senovės hebrajų pranašų eilėje. Izraelis patyrė Jeruzalės sunaikinimą 607 m. pr. m. e. Bet po 70 metų Jehova gailestingai parodė mylintį gerumą sugrąžindamas šitą tautą į jos žemę. Tačiau nepraėjus nė šimtui metų, Izraelis vėl įpuolė į atskalūnybę bei nedorybę. Žmonės nebegerbė Jehovos vardo, atmetė jo teisingus įstatymus ir suteršė jo šventyklą aukodami aklus, luošus ir ligotus gyvulius. Jie paliko savo jaunystės žmonas, kad galėtų vesti svetimtautes (Malachijo 1:6-8; 2:13-16).
12, 13. a) Koks valymas buvo reikalingas pateptųjų kunigų klasei? b) Kaip milžiniška minia taip pat turi naudos iš valymo?
12 Reikėjo apvalymo. Tai aprašyta Malachijo 3:1-4 (ŠvR). Kaip senovės Izraelis, taip ir šiandieniniai Jehovos Liudytojai turėjo būti apvalyti, todėl jiems gali būti pritaikytas Malachijo aprašytas valymas. Pirmajam pasauliniam karui baigiantis, kai kurie Biblijos Tyrinėtojai (taip tuomet vadinosi Jehovos Liudytojai) nesilaikė griežto neutralumo pasaulio reikalų atžvilgiu. Jehova 1918 metais pasiuntė savo „sandoros pasiuntinį“ (NW), Kristų Jėzų, į savo dvasinę šventyklą išvalyti nedidelę savo garbintojų grupę nuo pasaulio dėmių. Pranašiškai Jehova paklausė: „Kas iškentės Jo [pasiuntinio] atsilankymo dieną ir kas išsilaikys Jam pasirodant? Nes Jis yra kaip auksakalio ugnis ir kaip skalbėjų muilas. Ir Jis atsisės kaip sidabro tirpytojas ir šveitėjas ir apvalys Lėvio vaikus [pateptųjų kunigų grupę], skaistindamas juos kaip auksą ir sidabrą. Tada jie aukos teisingai savo valgomąsias aukas Viešpačiui.“ Kaip apvalyti žmonės, jie darė kaip tik taip!
13 Ta pateptųjų kunigų grupė susideda tik iš 144000 (Apreiškimas 7:4-8; 14:1, 3). O kaip su kitais pasiaukojusiais krikščionimis šiandieną? Jie, dabar pagausėję iki milijonų, sudaro „milžinišką minią“, kuri taip pat turi apsivalyti nuo pasaulio gyvenimo būdo ‛išplaudama savo apsiaustus ir juos išbaltindama Avinėlio krauju’ (Apreiškimas 7:9, 14). Todėl parodydami tikėjimą išperkamąja Avinėlio, Kristaus Jėzaus, auka, jie įgyja galimybę likti švarūs Jehovos akyse. Pažadėta, kad jie bus palikti gyvi per visą didį sielvartą — baimę keliančią Jehovos dieną (Sofonijo 2:2, 3).
14. Kokių žodžių turi klausyti Dievo žmonės šiandieną toliau ugdydami naują asmenybę?
14 Drauge su kunigų likučiu ši milžiniška minia turi klausyti tolesnių Dievo žodžių: „Tuomet aš prieisiu prie jūsų su teismu ir būsiu greitas liudytojas žavėtojams ir svetmoteriams, ir priesaiką laužantiems, ir tiems, kurie skriausdami sulaiko samdytinio užmokestį, slegia našles, našlaičius ir svetimšalius ir nebijo manęs... Nes aš Viešpats ir aš nesikeičiu“ (Malachijo 3:5, 6). Ne, Jehovos normos nesikeičia, todėl bijodamiesi Jehovos, jo žmonės šiandieną turi saugotis visokios stabmeldystės ir būti teisingi, dori bei kilnūs, toliau ugdantys krikščionišką asmenybę (Kolosiečiams 3:9-14).
15. a) Kokį gailestingą kvietimą Jehova platina? b) Kaip mes galime vengti „apiplėšinėti“ Jehovą?
15 Jehova kviečia kiekvieną, kuris galbūt nusisuko nuo savo teisingų kelių, sakydamas: „Grįžkite pas mane, ir aš grįšiu pas jus.“ Kai jie klausia: „Kaip mes turime grįžti?“, jis atsako: „Jūs apiplėšinėjate mane.“ O į tolesnį klausimą: „Kaip mes apiplėšinėjame tave?“ Jehova pareiškia, kad jie apiplėšinėja jį nesistengdami atnešti jo šventyklos apeigoms pačių geriausių aukų (Malachijo 3:7, 8, NW). Tapę Jehovos tautos dalimi, mes turime iš tikrųjų norėti aukoti savo pačias geriausias jėgas, gabumus bei materialines vertybes Jehovos tarnybai. Todėl užuot apiplėšinėję Dievą, mes ‛pirmiausia ieškome Dievo karalystės ir jo teisybės’ (Mato 6:33).
16. Kokį padrąsinimą mes randame Malachijo 3:10-12?
16 Visų tų, kurie atmeta tarnavimo sau, materialistinį pasaulio kelią, laukia didelis apdovanojimas, kaip nurodyta Malachijo 3:10-12: „Mėginkite mane, sako Viešpats, jei aš neatidarysiu dangaus užtvankų ir neišliesiu jums palaiminimo net iki apstumui.“ Jehova visiems, kuriuos vertina, žada dvasinį klestėjimą bei vaisingumą. Jis priduria: „Visos tautos vadins jus palaimintais, nes jūs būsite maloniausia šalis.“ Argi šiandieną negalima to pasakyti apie milijonus Dievui dėkingų žmonių visoje žemėje?
Dorumo sergėtojai gyvenimo knygoje
17—19. a) Kaip neramumai Ruandoje palietė mūsų tenykščius brolius? b) Su kokiu įsitikinimu visi šie ištikimieji žengė į priekį?
17 Šiuo atžvilgiu galime aptarti mūsų brolių bei seserų Ruandoje dorumą. Jie visada nešė geriausias dvasines aukas į Jehovos dvasinius garbinimo namus. Pavyzdžiui, savo srities kongrese „Dievo mokymas“ 1993 metų gruodį 2080 Karalystės skelbėjų susilaukė 4075 dalyvių bendrai paėmus. Buvo pakrikštyta 230 naujų Liudytojų ir maždaug 150 iš jų kitą mėnesį ėmė tarnauti pagalbiniais pionieriais.
18 Kai 1994 metų balandį įsiliepsnojo etninė neapykanta, mažiausiai 180 Liudytojų, įskaitant miesto prižiūrėtoją sostinėje Kigalyje ir visą jo šeimą, buvo nužudyti. Kigalyje šeši Sargybos bokšto bendruomenės biuro vertėjai (keturi iš jų chutai ir du tutsiai) toliau dirbo keletą savaičių nepaisydami didelių grasinimų, kol tutsiai buvo priversti bėgti, bet juos nužudė kontroliniame punkte. Galiausiai likusieji keturi, nešdamiesi tai, kas buvo likę iš jų kompiuterių įrangos, pabėgo į Gomą (Zairas), kur jie ištikimai tęsė Sargybos bokšto vertimo darbą į kirundi kalbą (Izaijo 54:17).
19 Tie pabėgėliai Liudytojai, net ir būdami baisiose aplinkybėse, visada pirmiau prašė dvasinio maisto, o ne materialinių dalykų. Didžiai aukodamiesi, mylintys broliai iš keleto šalių sugebėjo persiųsti jiems paramą. Šie pabėgėliai žodžiu bei savo tvarka tokiu sunkiu metu pateikė nuostabų liudijimą. Jie iš tikrųjų ir toliau nešė tai, ką turėjo geriausio, Jehovai garbinti. Jie parodė tokį kaip Pauliaus įsitikinimą, išreikštą Romiečiams 14:8: „Ar gyvename, Viešpačiui gyvename, ar mirštame, Viešpačiui mirštame. Taigi ar gyvename, ar mirštame, — esame Viešpaties.“
20, 21. a) Kieno vardai neįrašyti Jehovos atsiminimo knygoje? b) Kieno vardai yra toje knygoje ir kodėl?
20 Jehova turi užrašęs visus, kurie jam tarnauja laikydamiesi dorumo. Malachijo pranašystėje tęsiama: „Tuomet tie, kurie bijo Viešpaties, kalbėjo kiekvienas savo artimui: Viešpats stebėjo ir klausė, ir jo akivaizdoje buvo parašyta atsiminimo knyga tiems, kurie bijo Viešpaties ir atsimena jo vardą“ (Malachijo 3:16).
21 Kaip svarbu šiandieną, kad mes rodome dievobaimingumą šlovindami Jehovos vardą! Tai darydami, mes nesusilauksime nepalankaus nuosprendžio kaip tie, kurie žavėdamiesi palaiko šio pasaulio sistemas. Apreiškimo 17:8 sakoma, kad ‛jų vardai nėra įrašyti gyvenimo knygoje’. Logiška, kad pranašus vardas, įrašytas Jehovos gyvenimo knygoje, — tai gyvybės Vyriausiojo Tarpininko, paties Dievo Sūnaus, Jėzaus Kristaus, vardas. Mato 12:21 pareiškiama: „Jo vardas teiks viltį tautoms.“ Jėzaus išperkamoji auka laiduoja amžinąjį gyvenimą visiems, kurie parodo tikėjimą ja. Kokia privilegija, kad mūsų asmeniniai vardai prirašyti prie Jėzaus vardo toje knygoje!
22. Koks bus akivaizdus skirtumas, kai Jehova vykdys nuosprendį?
22 Kas bus su Dievo tarnais nuosprendžio įvykdymo metu? Jehova atsako Malachijo 3:17, 18: „Aš pasigailėsiu jų, kaip žmogus pasigaili savo sūnaus, kurs jam tarnauja. Tuomet jūs vėl matysite, koks yra skirtumas tarp teisiojo ir bedievio, ir to, kurs jam [Dievui] netarnauja.“ Visi bus suskirstyti: nedorieji atskirti amžinam sunaikinimui, o teisieji patvirtinti amžinajam gyvenimui Karalystės srityje (Mato 25:31-46). Tad avims prilygintų žmonių milžiniška minia pergyvens didžią ir baimę keliančią Jehovos dieną.
Ar tu atsimeni?
◻ Kokius nuosprendžius Jehova vykdė bibliniais laikais?
◻ Kuo panašios šiandieninės ir senovės laikų sąlygos?
◻ Koks valymas vyksta kaip Malachijo pranašystės išsipildymas?
◻ Kieno vardai yra įrašyti Dievo atsiminimo knygoje?