„Štai mūsų Dievas!“

1, 2. a) Ko norėtum paklausti Dievą? b) Ko Mozė teiravosi Dievo?

ĮSIVAIZDUOK save kalbantį su Dievu. Turbūt vien pagalvojus apie tai nueina šiurpas – į tave kreipiasi pats visatos Valdovas! Iš pradžių negali nė žodžio pratarti, bet paskui prabyli. Jis išklauso ir net leidžia teirautis visko, ko nori. Ko jį paklaustum?

² Galimybę kalbėtis su Dievu turėjo vienas senovėje gyvenęs vyras. Jis buvo vardu Mozė. Tai, ko jis Dievą paklausė, galbūt tave nustebins. Mozė nesiteiravo apie save, savo ateitį ar apie tai, kodėl žmonija vargsta. Jis paklausė Dievą, koks yra jo vardas. Šis Mozės klausimas gali pasirodyti keistas, nes Dievo vardą jis jau žinojo. Vadinasi, Mozė norėjo išsiaiškinti šį tą daugiau. Iš tikrųjų jis klausė itin svarbaus dalyko, reikšmingo mums visiems. Sužinojęs atsakymą į tą klausimą, galimas dalykas, pajausi norą artintis prie Dievo. Aptarkime tą pokalbį.

3, 4. Kokiomis aplinkybėmis Dievas kreipėsi į Mozę ir apie ką jiedu kalbėjosi?

³ Mozei buvo 80 metų. Jau keturis dešimtmečius jis gyveno toli nuo Egipte vergaujančių savo tautiečių, izraelitų. Kartą, ganydamas uošvio bandas, Mozė išvydo keistą dalyką – degantį, bet nesudegantį dygiakrūmį. Šis liepsnojo ir švietė lyg žiburys kalno papėdėje. Kai Mozė priėjo arčiau, iš liepsnos pasigirdo balsas. Į jį per angelą kreipėsi pats Visagalis. Dievas paliepė Mozei grįžti į Egiptą ir išvaduoti izraelitus iš vergijos (Išėjimo 3:1–12).

⁴ Tada Mozė kreipėsi į Dievą. Jis galėjo teirautis, ko panorėjęs, bet paklausė štai ko: „Jeigu aš eisiu pas izraelitus ir sakysiu jiems: ‘Jūsų protėvių Dievas siuntė mane pas jus’, ir jie manęs paklaus: ‘Koks jo vardas?’, ką turėsiu jiems atsakyti?“ (Išėjimo 3:13).

5, 6. a) Kokį paprastą, bet svarbų dalyką mums leidžia suprasti Mozės klausimas Dievui? b) Kas buvo padaryta su Dievo vardu? c) Kuo mums reikšminga tai, kad Dievas atskleidė savo vardą?

⁵ Pirmiausia, Mozės klausimas leidžia suprasti: Dievas turi vardą. Deja, daugelis šią svarbią tiesą sumenkina. Dievo vardas buvo pašalintas iš daugybės Biblijos vertimų ir pakeistas titulais, pavyzdžiui, „Viešpats“, „Dievas“. Tai vienas liūdniausių ir smerktiniausių dalykų, kuriuos padarė religijos. Pagalvok, ką darai norėdamas susipažinti su kokiu žmogumi? Tikriausiai klausi, kuo jis vardu. Norint geriau pažinti Dievą irgi svarbu žinoti, kuo jis vardu. Jis nėra bevardė tolima esybė, kurios pažinti neįmanoma. Nors Dievo nematome, jis yra ir turi vardą – Jehova.

⁶ Atskleisdamas savo vardą, Dievas suteikė mums nepaprastą galimybę – galimybę jį pažinti, prie jo artintis ir tapti jo draugais. Ir dar: pasakydamas savo vardą Jehova taip pat leido mums suprasti, koks Dievas jis yra. Jeigu galimybe tapti jo draugais pasinaudosime, tikrai nesigailėsime.

 7. a) Ką reiškia Dievo asmenvardis? b) Ką norėjo sužinoti Mozė, klausdamas Dievą jo vardo?

⁷ Dievas pasivadino labai prasmingu vardu. „Jehova“ greičiausiai reiškia „jis daro, kad būtų“. Dievas Jehova yra neprilygstamas visa ko Kūrėjas. Jis įgyvendina visus savo tikslus, taip pat įgalina jam tarnaujančius netobulus žmones būti, kuo reikia, kad įvyktų jo valia. Argi ši mintis nekelia mums pagarbios baimės? Bet tai dar ne viskas. Mozė žinojo, kad Jehova yra Kūrėjas. Taip pat žinojo jo vardą, – juk žmonės tuo vardu į Dievą kreipėsi nuo seno, jau daugelį šimtmečių. Taigi, klausdamas Dievą, kuo jis vardu, Mozė veikiausiai norėjo geriau jį pažinti – suprasti, koks Dievas jis yra. Mozė tartum sakė: „Ką man apie tave pasakyti tavo tautai Izraeliui, kad jie įtikėtų tave ir patikėtų, kad tu tikrai juos išlaisvinsi?“

8, 9. a) Kaip Jehova atsakė į Mozės klausimą ir kodėl galima teigti, kad daugelyje vertimų jo atsakymas perteiktas netiksliai? b) Ką Dievas leido suprasti sakydamas „Aš būsiu, kuo norėsiu būti“?

⁸ Atsakydamas Mozei, Jehova atskleidė apie save kai ką ypatinga ir tai padeda geriau suprasti jo vardo reikšmę. Jis pasakė: „Aš būsiu, kuo norėsiu būti“ (Išėjimo 3:14). Daugelyje Biblijos vertimų ši eilutė verčiama „Aš esu, kuris esu“ arba tiesiog „Aš Esu“. Tačiau, remiantis kitais patikimais vertimais, galima daryti išvadą, kad Dievas savo žodžiais ne tik patvirtino savo egzistavimą. Dievas Mozei ir mums davė suprasti dar vieną svarbų dalyką: jis bus, arba taps, kuo tik reikia, kad ištesėtų savo pažadus. Taikliai ši eilutė išversta ir Roderamo Biblijos vertime anglų kalba: „Aš tapsiu, kuo tik panorėsiu.“ Vienas biblinės hebrajų kalbos žinovas šią frazę aiškina taip: „Kad ir kokia būtų situacija arba poreikis [...], Dievas „taps“ tuo, kuo reikia.“

⁹ Taigi, ką Dievas leido izraelitams apie save suprasti? Jis taps tuo, kuo reikia, kad išlaisvintų juos iš vergijos ir nuvestų į Pažadėtąją žemę, – jokios kliūtys, jokios aplinkybės jam nesutrukdys. Sužinoję Dievo vardo reikšmę, izraelitai turėjo įgauti pasitikėjimo juo. Taip pat yra ir šiandien (Psalmyno 9:10).

10, 11. Ką apie Dievą suprantame sužinoję jo vardo reikšmę? Paaiškink.

¹⁰ Paimkime pavyzdį. Tėvai žino, kad auginant vaikus reikia būti labai lankstiems ir sumaniems. Kasdien jiems tenka atlikti nemažai pareigų – būti slaugytojais, virėjais, mokytojais, drausmintojais, teisėjais ir dar daug kuo. Mažyliai savo tėvais visiškai pasitiki ir neabejoja, kad tėtis ar mama apriš žaizdą, išspręs ginčą, sutaisys sulūžusį žaislą ir atsakys į visus kylančius klausimus. Aišku, yra dalykų, kuriuos padaryti tėvai nėra pajėgūs, ir tai suvokdami kartais savimi nusivilia.

¹¹ Jehova irgi yra mylintis Tėvas. Tačiau, kitaip nei žmogus, jis gali tapti, arba būti, kuo tik reikia, kad pasirūpintų savo vaikais. Taigi žinodami Dievo vardo reikšmę suprantame, kad geresnio Tėvo už jį nėra (Jokūbo 1:17). Mozė ir kiti Dievui ištikimi izraelitai netruko patys tuo įsitikinti. Jie akivaizdžiai matė, kad Jehova prireikus tapdavo, kuo reikia, ir jais pasirūpindavo. Jis, pavyzdžiui, nugalėjo jų priešus, perskyrė Raudonosios jūros vandenis, davė jiems tobulą Įstatymą, teisingai juos teisė, dykumoje aprūpino vandeniu ir maistu, jo dėka nesusidėvėjo nei jų drabužiai, nei apavas.

12. Kuo faraono požiūris į Jehovą skyrėsi nuo Mozės požiūrio?

¹² Taigi Jehova apreiškė savo vardą ir atskleidė, koks Dievas jis yra. Be to, darbais parodė, kad visa, ką apie save sako, yra tiesa. Akivaizdu: Dievas nori, kad jį pažintume. O mes? Mozė norėjo geriau Dievą pažinti. Iš to, kokius sprendimus jis gyvenime priėmė, buvo matyti, kad tas noras niekada neišblėso. Mozę ir Dievą susiejo labai artimas ryšys (Skaičių 12:6–8; Hebrajams 11:27). Deja, pažinti Jehovą ir prie jo artintis anuomet norėjo nedaug kas. Pavyzdžiui, kai Mozė kalbėjo apie Jehovą faraonui, šis išdidžiai atšovė: „Kas tas Jehova?“ (Išėjimo 5:2). Apie Izraelio Dievą jis nenorėjo nė girdėti. Faraonas Jehovą pašiepė, lyg jis būtų nevertas dėmesio ir pagarbos. Toks požiūris paplitęs ir mūsų laikais. Žmonės nesupranta vienos svarbiausių tiesų – Jehova yra visa ko Valdovas, Aukščiausiasis.

13, 14. a) Kodėl Jehova turi daug titulų ir kokie yra kai kurie iš jų? (Žiūrėk rėmelį 14 puslapyje.) b) Kodėl tik Jehova vertas vadintis Visavaldžiu?

¹³ Dėl to, kad Jehova lengvai prisitaiko prie aplinkybių ir gali tapti, kuo tik reikia, jis Šventajame Rašte pelnytai vadinamas daugybe titulų. Tiesa, titulai už Dievo vardą nėra svarbesni, tačiau jie padeda geriau suprasti to vardo reikšmę. Pavyzdžiui, Dievas yra vadinamas „visavaldžiu Jehova“ (2 Samuelio 7:22). Šis didingas titulas, Biblijoje pavartotas šimtus kartų, nurodo Jehovos padėtį – tik jis turi teisę būti visatos Valdovu. Pasvarstykime kodėl.

¹⁴ Jehova vienintelis yra Kūrėjas. Apreiškimo 4:11 rašoma: „Jehova, mūsų Dieve, tau priklauso šlovė, pagarba ir galybė, nes tu visa sukūrei – tavo valia visa tapo būtimi ir buvo sukurta!“ Šie šlovinimo žodžiai negalėtų būti taikomi niekam kitam. Visata atsirado Jehovos dėka. Išties, Jehovai, Visavaldžiui ir visa ko Kūrėjui, teisėtai priklauso visa pagarba, galybė ir šlovė.

15. Kodėl Jehova vadinamas „amžinybės Karaliumi“?

¹⁵ Kitas vien Jehovai taikomas titulas yra „amžinybės Karalius“ (1 Timotiejui 1:17; Apreiškimo 15:3). Ką jis reiškia? Nors mūsų netobulam protui tai sunku suvokti, Jehova yra amžinas, be pradžios ir pabaigos. Psalmyno 90:2 rašoma: „Nuo amžių ir per amžius esi tu Dievas.“ Jehova neturėjo pradžios, jis buvo visuomet. Jis teisėtai vadinamas „Ilgaamžiu“ – egzistuoja ilgiau už bet ką kita visatoje (Danieliaus 7:9, 13, 22). Ar galėtų kas nors pagrįstai abejoti jo teise būti Visavaldžiu?

16, 17. a) Kodėl žmogus negali pamatyti Jehovos ir kodėl tai neturėtų stebinti? b) Kodėl galima sakyti, kad Jehova daug realesnis ir tikresnis už tai, kas matoma ir apčiuopiama?

¹⁶ Vis dėlto abejojančių, tokių kaip faraonas, yra daug. Problema ta, kad žmonės linkę tikėti tik tuo, ką mato, o Dievo Jehovos jie matyti negali, nes jis yra dvasinė esybė (Jono 4:24). Be to, tai netgi būtų pražūtinga. Jehova Mozei pasakė: „Mano veido nepamatysi. [...] Žmogus, išvydęs mano veidą, neliktų gyvas“ (Išėjimo 33:20; Jono 1:18).

¹⁷ Tuo stebėtis nereikėtų. Mozei, tikriausiai per angelą, buvo leista pamatyti menkutę dalelę Jehovos šlovės. Ir kas atsitiko? Kurį laiką Mozės „veidas spindėjo“ – izraelitai net bijojo į jį pažvelgti (Išėjimo 33:21–23; 34:5–7, 29, 30). Akivaizdu, visos Dievo šlovės ir didybės žmogus negalėtų išvysti. Bet ar tai, kad negalime Dievo matyti ir būti šalia, reiškia, kad jo išvis nėra? Ne. Juk yra daugybė nematomų dalykų – tokių kaip vėjas, radijo bangos ar mintys, – kurių egzistavimu neabejojame. Galima sakyti, Jehova kur kas realesnis ir tikresnis už tai, kas matoma ir apčiuopiama. Materialūs dalykai per laiką pasensta ir suyra, o Jehova bėgant nesuskaitomiems milijardams metų nesikeičia, laikui jis nepavaldus (Mato 6:19). O gal Dievas, kaip kai kurie teigia, yra beasmenė jėga, bejausmė esybė? Pasiaiškinkime.

18. Ką regėjo Ezechielis ir ką vaizduoja keturių būtybių šalia Jehovos veidai?

¹⁸ Nors Dievo regėti negalime, į tai, kas egzistuoja danguje, dvasinėje sferoje, akies krašteliu mums leidžia žvilgtelėti jaudinantys Biblijos pasakojimai. Pavyzdžiui, kaip rašoma pirmajame Ezechielio knygos skyriuje, Ezechielis regėjo Jehovos vežimą; jis vaizduoja dangiškąją jo organizacijos dalį. Pranašo dėmesį ypač patraukė galingos dvasinės būtybės šalia Jehovos (Ezechielio 1:4–10). Tos būtybės glaudžiai bendradarbiauja su Jehova. Visos turi po keturis veidus – jaučio, liūto, erelio ir žmogaus – ir apie jų Valdovą tai leidžia suprasti kai ką svarbaus. Tie veidai, ko gero, vaizduoja keturias Jehovos ypatybes – visos jo įstabios asmenybės pagrindą (Apreiškimo 4:6–8, 10).

19. Kokią Jehovos ypatybę vaizduoja: a) jautis, b) liūtas, c) erelis, d) žmogus?

¹⁹ Jautis Biblijoje dažnai vaizduoja jėgą – ir visai pagrįstai, nes jautis yra labai stiprus gyvulys. Liūtas neretai vaizduoja teisingumą. Teisingumas neatsiejamas nuo drąsos, o liūtas ja ir pasižymi. Erelis turi aštrią regą – savo grobį mato net iš kelių kilometrų aukščio. Tad erelis – puikus toliaregės, įžvalgios Dievo išminties įvaizdis. Ką pasakytume apie žmogų? Kadangi žmogus yra sukurtas kaip Dievo atvaizdas, jis vienintelis žemėje geba mylėti, o meilė, kaip žinome, yra išskirtinė Dievo ypatybė (Pradžios 1:26). Biblijoje apie Jehovos galią, teisingumą, išmintį ir meilę kalbama taip dažnai, kad šias Dievo ypatybes galima laikyti ryškiausiomis.

20. Ar turėtume nerimauti, kad Jehova galėjo pasikeisti? Atsakymą pagrįsk.

²⁰ Ar per tūkstančius metų, nuo tada, kai buvo pradėta rašyti Biblija, Dievas pasikeitė? Ne, Dievas tebėra toks pat. Jis sako: „Aš esu Jehova, aš nesikeičiu“ (Malachijo 3:6). Jehova nėra nenuspėjamas. Jis yra pats geriausias Tėvas – žino, ką tam tikromis aplinkybėmis būtų geriausia daryti, kad mums padėtų. Visuose Jehovos darbuose matyti meilė. Iš visų jo ypatybių ji yra ryškiausia. Nuo meilės neatsiejama ir Jehovos galia, teisingumas ir išmintis. Biblijoje apie Dievą ir jo meilę sakoma: „Dievas yra meilė“ (1 Jono 4:8). Atkreipk dėmesį: čia pasakyta ne kad Dievas myli ar yra kupinas meilės, bet kad jis yra meilė. Visa, ką Jehova daro, – daro iš meilės.

21. Ką suprasime, jei stengsimės kuo geriau pažinti Jehovą?

²¹ Turbūt esi matęs vaiką, draugams rodantį į savo tėtį ir linksmai, su pasididžiavimu sakantį: „Čia mano tėtis.“ Dievo tarnai irgi turi dėl ko didžiuotis savo dangiškuoju Tėvu. Biblijoje išpranašautas laikas, kada Jehovai ištikimi žmonės džiugiai sakys: „Štai mūsų Dievas!“ (Izaijo 25:8, 9). Kuo geriau Jehovą pažinsime, tuo aiškiau suprasime, kad už jį geresnio Tėvo nė būti negali.

22, 23. Ką apie mūsų dangiškąjį Tėvą sužinome skaitydami Bibliją ir kas rodo, kad artima draugystė su Dievu įmanoma?

²² Jehova nėra bejausmis. Priešingai nei moko kai kurie religininkai ir filosofai, jis yra rūpestingas ir mus myli. Vargu ar mus trauktų prie bejausmio Dievo. Biblija jo tokio ir nevaizduoja, jis vadinamas „laiminguoju Dievu“ (1 Timotiejui 1:11). Jehovai nėra vis vien, kaip mes elgiamės. Apie tai, kaip Jehova jautėsi matydamas, kad žmonės gyvena nedorai ir jo neklauso, Biblijoje rašoma: „Jam skaudėjo širdį“ (Pradžios 6:6; Psalmyno 78:41). Bet jei esame išmintingi ir jo klausome, jo širdis džiaugiasi (Patarlių 27:11).

²³ Jehova nori, kad mus su juo sietų artima draugystė. Per savo Žodį Dievas skatina mus „užčiuopti jį ir surasti“, nes jis yra netoli nuo kiekvieno iš mūsų (Apaštalų darbų 17:27). Tačiau kaip žmogus gali tapti visatos Valdovo draugu?