Mokėkite išvengti godumo spąstų

„Kas geidžia pralobti, pakliūva į pagundą ir į spąstus“ (1 TIMOTIEJUI 6:9).

 1. Kodėl mus turi dominti spąstai?

ŽODIS „spąstai“ siejasi mintyse su medžiotoju, statančiu slaptą įtaisą, kad pagautų nieko neįtariančią auką. Bet Dievas paaiškina, kad dauguma mums pavojingų žabangų nėra tiesioginiai įtaisai, o tai, kas gali įvilioti mus į spąstus moraline ar dvasine prasme. Velnias yra specialistas spęsti tokias pinkles (2 Korintiečiams 2:11; 2 Timotiejui 2:24-26).

 2. a) Kaip Jehova mums padeda išvengti pavojingų pinklių? b) Į kokią ypatingą žabangų rūšį dabar atkreipsime dėmesį?

² Jehova padeda mums, nurodydamas kai kuriuos iš daugelio įvairių Šėtono spąstų. Pavyzdžiui, Dievas perspėja, kad mūsų lūpos, arba burna, gali būti spąstais, jei mes kalbame neišmintingai, skubotai ar apie tai, ko neturime sakyti (Patarlių 18:7; 20:25). Spąstais gali būti išdidumas, taip pat bendravimas su žmonėmis, linkusiais pykti (Patarlių 22:24, 25; 29:25). Tačiau atkreipkime dėmesį į dar vienas žabangas: „Kas geidžia pralobti, pakliūva į pagundą ir į spąstus bei į daugelį neprotingų ir kenksmingų aistrų, kurios žmones sugadina ir pražudo“ (1 Timotiejui 6:9). Tai, kas slepiasi už šių žabangų arba yra jų pagrindas, bendrai susumavus, galima pavadinti žodžiu „godumas“. Nors dažnai apie godumą liudija pasiryžimas būti turtingu, tačiau tai — daugialypės pinklės.

Jehova perspėja mus apie pavojų

3, 4. Kokią pamoką apie godumą pateikia žmonijos senovės istorija?

³ Iš esmės godumas yra perdėtas arba besaikis troškimas turėti daugiau, ar tai būtų pinigai, turtas, jėga, seksas, ar kiti dalykai. Mes ne pirmieji, kuriems gresia pavojus pakliūti į godumo spąstus. Kažkada seniai Edeno sode į godumo pinkles pakliuvo Ieva, o po to Adomas. Ievos vyras, turėdamas daugiau patirties negu ji, buvo išmokytas asmeniškai paties Jehovos. Dievas pasirūpino, kad jie gyventų rojaus aplinkoje. Jie galėjo džiaugtis daugybe gero ir įvairaus maisto, išaugusio neužterštoje žemėje. Jie galėjo tikėtis susilaukti tobulų vaikų, kartu su kuriais būtų amžinai gyvenę ir tarnavę Dievui (Pradžios 1:27-31; 2:15). Ar tai atrodė nepakankama, kad patenkintų kiekvieną žmogų?

⁴ Tačiau, jei kas nors turi pakankamai, tai neapsaugo nuo godumo pinklių. Ieva susiviliojo perspektyva būti panašia į Dievą, turėti didesnę nepriklausomybę ir nustatyti savo pačios normas. Adomas, matyt, nepanoro netekti savo gražios žmonos draugijos, nepaisant kiek tai bekainuotų. Kadangi į gobšumo spąstus pakliuvo net šie tobuli žmonės, tu gali suprasti, kodėl godulystė pavojinga mums.

 5. Kaip svarbu mums vengti godumo pinklių?

⁵ Turime saugotis nepakliūti į godumo pinkles, nes apaštalas Paulius perspėja mus: „Argi nežinote, kad neteisieji nepaveldės Dievo karalystės? Neklyskite! Nei ištvirkėliai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei iškrypėliai, nei vagys, nei gobšai... nepaveldės Dievo karalystės (1 Korintiečiams 6:9, 10). Paulius taip pat nurodė mums: „Užtat ištvirkavimas, visoks netyrumas ar godulystė tenebūna jūsų net minimi“ (Efeziečiams 5:3). Taigi gobšumas neturi būti pokalbio tema, siekiant pataikauti mūsų netobulam kūnui.

6, 7. a) Kokiais bibliniais pavyzdžiais pabrėžta godumo galia? b) Kodėl tie pavyzdžiai turi būti mums kaip perspėjimas?

⁶ Jehova pasirūpino, kad būtų užrašyta daug pavyzdžių perspėti mus nuo godumo pavojaus. Prisimink Achano gobšumą. Dievas pasakė, kad Jerichas turi būti sugriautas, bet jo auksas, sidabras, varis ir geležis turi patekti į Jo iždą. Iš pradžių Achanas, matyt, ketino laikytis šio nurodymo, tačiau pateko į godulystės žabangas. Pakliuvęs į Jerichą, jis pasijuto tarsi parduotuvėje, kur pamatė neįtikimai pigias prekes, įskaitant puikius rūbus, kurie, atrodė, kaip tiktai jam. Rinkdamas tūkstančių dolerių vertės auksą ir sidabrą, jis turbūt galvojo: ‛Kokia sėkmė! Tai šitaip lengvai įgyjama — beveik kaip vagystė.’ Kaip tik taip! Užsigeidęs to, kas turėjo būti sunaikinta arba atiduota, jis pavogė iš Dievo ir tai kainavo Achanui gyvybę (Jozuės 6:17-19; 7:20-26). Apsvarstyk taip pat Giezio ir Judo Iskarijoto pavyzdžius (4 Karalių 5:8-27; Jono 6:64; 12:2-6).

⁷ Mes neturime nepastebėti to fakto, kad trys aukščiau paminėtieji nebuvo pagonys, nežinantys Jehovos normų. Priešingai, jie buvo pasišventę Dievui. Visi trys buvo liudininkai stebuklų, kurie turėjo įtikinti juos Dievo galybe ir jo malonės išsaugojimo svarba. Tačiau pakliuvę į gobšumo pinkles, jie suklupo. Mes taip pat galime sužlugdyti savo santykius su Jehova, jei leisime sau įsipainioti į bet kokios godulystės žabangas. Kokios gobšumo rūšys arba formos gali būti ypač pavojingos mums?

Pakliuvę į godumo spąstus dėl turto ar nuosavybės

 8. Kokį perspėjimą duoda Biblija dėl turto?

⁸ Dauguma krikščionių girdėjo aiškius Biblijos perspėjimus neugdyti meilės turtams, nei geismo materialinėms vertybėms. Kodėl neperžiūrėjus kai kurių iš jų, pavyzdžiui, Mato 6:24-33; Luko 12:13-21 ir 1 Timotiejui 6:9, 10? Tu, matyt, manai, kad pripažįsti ir laikaisi tokių patarimų, bet ar nepanašu, jog Achanas, Giezis ir Judas taip pat būtų sakę sutinką su tuo? Neabejotina, kad mes turime žengti toliau, negu tik protu pripažinti tai. Mes turime saugotis, kad turto ir materialinių vertybių godumo pinklės neapraizgytų mūsų kasdieninio gyvenimo.

 9. Kodėl mes turime ištirti savo požiūrį į vaikščiojimą po parduotuves?

⁹ Kasdieniniame gyvenime mums tankiai tenka pirkti maistą, rūbus ir namų apyvokos daiktus (Pradžios 42:1-3; 4 Karalių 12:11, 12; Patarlių 31:14, 16; Luko 9:13; 17:28; 22:36). Bet komercijos pasaulis skatina troškimą turėti daugiau ir naujesnių daiktų. Laikraščiuose, žurnaluose ir TV ekranuose gausu reklamos, kuri yra užmaskuotas kvietimas į godulystę. Tokie kvietimai gali būti ir parduotuvėse, kuriose prikabinta palaidinukių, apsiaustų, suknelių ir megztinių, o lentynose prikrauta naujų batų, elektroninės aparatūros ir fotoaparatų. Krikščionys galėtų paklausti savęs: ‛Ar vaikščiojimas po parduotuves nepasidarė svarbiausiu dalyku ar pagrindiniu malonumu mano gyvenime? Ar man iš tikrųjų reikia tų naujų daiktų, kuriuos matau, ar komercijos pasaulis tik daigina manyje godumo sėklas?’ (1 Jono 2:16).

10. Kokio godumo pinklės ypač pavojingos vyrams?

¹⁰ Jei vaikščiojimas po parduotuves, atrodo, yra įprastos pinklės moterims, tai pelnyti daugiau pinigų būdinga daugybei vyrų. Jėzus vaizdingai nurodė šias žabangas, papasakodamas apie vieną turtuolį, kuris turėjo geras pajamas, tačiau nutarė ‛nugriauti savo klojimus, statytis didesnius ir į juos sugabenti visus javus ir visas gėrybes’. Jėzus tiesiai pasakė apie pavojų: „Žiūrėkite, saugokitės bet kokio godumo“, arba gobšumo (Luko 12:15-21). Mes turime atkreipti dėmesį į tą patarimą nepriklausomai nuo to, esame turtingi ar ne.

11. Kaip krikščionis gali pakliūti į troškimo turėti daugiau pinigų spąstus?

¹¹ Godulystė didesniam kiekiui pinigų arba daiktų, kuriuos galima įsigyti už pinigus, dažnai yra skatinama užmaskuotai. Planas greitai praturtėti gali būti pateiktas kaip „šansas, kuris būna tik kartą gyvenime“ — finansinis apsirūpinimas atlikus rizikingą investiciją. Arba kas nors gali būti sugundytas pelnyti pinigus, užsiimdamas abejotinu ar nelegaliu verslu. Šis godus troškimas gali tapti nenugalimas, įviliojantis į spąstus (Psalmių 61:11; Patarlių 11:1; 20:10). Kai kurie krikščionių susirinkimo nariai pradėjo verslą tikėdamiesi, kad pagrindiniais pirkėjais bus jų patiklūs broliai. Jei jų tikslas buvo ne tiesiog aprūpinti reikalingais gaminiais arba aptarnauti, ‛dirbant savo rankomis gerą darbą’, tačiau skubiai pasipelnyti bendrakrikščionių sąskaita, tai jie veikė skatinami godumo (Efeziečiams 4:28; Patarlių 20:21; 31:17-19, 24; 2 Tesalonikiečiams 3:8-12). Godumas pinigams atvedė kai kuriuos į azartinius žaidimus — lošimus, totalizatorių ar loterijas. Kiti, atmetę užuojautą ir supratingumą, pradėjo skubiai bylinėtis tikėdamiesi prisiteisti stambią sumą.

12. Kodėl mes žinome, kad godulystę turtui galima įveikti?

¹² Paminėtos sritys yra tai, dėl ko reikėtų save patikrinti, kad sąžiningai nuspręstume, ar nesame godūs. Ir netgi jei taip yra, mes galime pasikeisti. Prisimink, kaip pasikeitė Zachėjus (Luko 19:1-10). Jei kas nors įsitikina, kad turi problemų dėl godumo turtui ar nuosavybei, jis, kaip ir Zachėjus, turi pasiryžti vengti spąstų (Jeremijo 17:9).

Godumas kitose gyvenimo srityse

13. Į kokius kitus godumo spąstus atkreipia mūsų dėmesį Psalmių 9B:18?

¹³ Kai kurie lengviau įžvelgia godumo pinigams ar nuosavybei negu kam nors kitam pavojų. Viename graikų kalbos žodyne sakoma, kad grupė žodžių, kurie verčiami prasme „godumas“ arba „gobšumas“, turi reikšmę „‛norėti daugiau’, susiejant tai su valdžia ir t. t., lygiai kaip ir su turtu“. Taip, mes galime pakliūti į godumo pinkles, geisdami turėti valdžią kitiems, kad jie galbūt drebėtų mūsų valdomi (Psalmių 9B:18).

14. Kokiose srityse valdžios troškimas žalingas?

¹⁴ Nuo seniausių laikų netobuli žmonės mėgavosi savo valdžia kitiems. Dievas numatė, jog liūdna žmonių nuodėmės pasekmė bus tai, kad daug vyrų ‛valdys’ savo žmonas (Pradžios 3:16). Tačiau ši yda paplito ir už šeimos gyvenimo ribų. Praėjus tūkstantmečiams, vienas iš Biblijos rašytojų pažymėjo, kad „žmogus viešpatauja žmogui jo nuostoliui“ (Ekleziasto 8:9). Tu turbūt žinai, kad taip yra politiniuose ir kariniuose reikaluose, tačiau ar negalėtų būti, kad ir mes siekiame savo aplinkoje didesnės asmeninės valdžios ir kontrolės?

15, 16. Kokiu atžvilgiu krikščionis, trokšdamas daugiau valdžios, gali pakliūti į pinkles (Filipiečiams 2:3)?

¹⁵ Mes visi susiję su kitais žmonėmis — savo pačių šeimose ar tarp giminių, pasaulietiškame darbe ar mokykloje, draugų tarpe ir susirinkime. Kartais arba dažnai tam tikru mastu gali nulemti ir mūsų nuomonė dėl to, kas turi būti padaryta, taip pat dėl to, kaip ir kada padaryta. Tai savo ruožtu nėra neteisinga ar bloga. Tačiau ar mes pernelyg nesimėgaujame valdžia, kurią galbūt turime? Ar nėra taip, kad mums patiktų tarti lemiamą žodį ir kad mes trokštume to vis daugiau ir daugiau? Pasaulietiški vadovai ar darbdaviai dažnai demonstruoja tokį polinkį, apsupdami save pataikūnais, kurie nepareiškia skirtingos nuomonės ir neprieštarauja dėl savo viršininkų pasaulietiško valdžios siekimo (godumo).

¹⁶ Tai — spąstai, kurių reikia vengti santykiuose su bendrakrikščionimis. Jėzus pasakė: „Jūs žinote, kad tautų valdovai engia tautas ir didžiūnai rodo joms savo galią. Tarp Jūsų to nebus. Jei kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebūnie jūsų tarnas“ (Mato 20:25, 26). Toks nuolankumas turi būti akivaizdus iš to, kaip krikščionių vyresnieji elgiasi vienas su kitu, su tarnybiniais padėjėjais ir su kaimene. Pavyzdžiui, ar pirmininkaujantis prižiūrėtojas neparodo troškimo valdyti, tardamasis su kitais vyresniaisiais tik antraeiliais klausimais, o pagrindinius dalykus spręsdamas savo nuožiūra? Ar jis iš tikrųjų noriai paskirsto užduotis? Jei tarnybinis padėjėjas, vadovaujantis lauko tarnybos sueigai, skirstydamas kelia nepagrįstus reikalavimus ir net nustato taisykles, gali iškilti problemos (1 Korintiečiams 4:21; 9:18; 2 Korintiečiams 10:8; 13:10; 1 Tesalonikiečiams 2:6, 7).

17. Kodėl svarstant apie godumo žabangas, verta atkreipti dėmesį į valgį?

¹⁷ Maistas yra dar viena sritis, kurioje daugelis pakliūva į pinkles dėl godumo. Žinoma, natūralu jausti malonumą valgant ir geriant; Biblija palankiai kalba apie tai (Ekleziasto 5:18). Tačiau neretai laikui bėgant šis troškimas stiprėja, peržengdamas ribas to, kas pagrįstai teikia malonumą ir ko pakanka. Jei tai nebūtų sritis, kuria Dievo tarnai turėtų domėtis, kodėlgi Jehovos Žodis Patarlių 23:20 sakytų: „Nebūk girtuoklių puotose nė pokyliuose tų, kurie susineša mėsos valgyti“? Tačiau kaip mums išvengti šių pinklių?

18. Kodėl mums vertėtų ištirti save dėl valgio ir gėrimo?

¹⁸ Dievas nesiūlo, kad jo tauta maitintųsi asketiškai (Ekleziasto 2:24, 25). Bet jis taip pat nepritaria tam, kad valgis ir gėrimas būtų dominuojančia mūsų pokalbių ir planų tema. Mes galėtume paklausti savęs: ‛Ar aš nesu pernelyg dažnai entuziastingas pasakodamas, ką valgiau ar ką ruošiuosi valgyti? Ar ne visada aš kalbu apie valgį ir gėrimą?’ Kitas rodiklis yra, kaip mes reaguojame į maistą, kurio neruošėme ar už kurį nemokėjome, — kai galbūt pas ką nors svečiuojamės arba kai valgis pateikiamas krikščionių kongrese. Gal tuomet mes linkę valgyti daug daugiau negu įpratę? Atsiminkime, kad Ezavas teikė maistui pernelyg didelę reikšmę, padarydamas sau žalą visam gyvenimui (Žydams 12:16).

19. Kaip gali iškilti godumo problema seksualinio malonumo sferoje?

¹⁹ Paulius moko mus įžvalgumo ir dėl kitų spąstų: „Užtat ištvirkavimas, visoks netyrumas ar godulystė tenebūna jūsų net minimi, kaip pridera šventiesiems“ (Efeziečiams 4:17-19; 5:3). Iš tikrųjų gali plėtotis potraukis seksualiniam malonumui. Šiuo malonumu, aišku, tinka džiaugtis santuokos ribose. Glaudus prieraišumas drauge su šiuo malonumu dalinai padeda vyrui ir žmonai išlikti atsidavusiems vienas kitam per daugelį santuokos metų. Tačiau daugelis sutiks, kad šiandieninis pasaulis labai iškelia seksą, pavaizduodamas normaliu tai, kas iš tikrųjų parodo Pauliaus paminėtą godulystę. Toks klaidingas požiūris į seksualinį malonumą ypač lengvai įskiepijamas tiems, kurie yra veikiami amoralumo ir nuogumo, įprasto šiandieną daugelyje filmų, vaizdo įrašų bei žurnalų ir taip pat pramoginių vietų.

20. Kaip krikščionys turi parodyti budrumą dėl pavojaus būti godžiais seksualiniuose dalykuose?

²⁰ Pranešimas apie Dovydo nuodėmę su Betsabėja parodo, kad net kas nors iš Dievo tarnų gali pakliūti į seksualinio godumo žabangas. Nepaisant to, kad Dovydas laisvai galėjo mėgautis malonumu savo santuokos ribose, jis leido neteisėtam seksualiniam troškimui didėti. Pastebėjęs Urijo žmonos patrauklumą, jis davė valią savo mintims ir veiksmams siekti neteisėto malonumo su ja (2 Samuelio 11:2-4; Jokūbo 1:14, 15). Neabejotinai mes turime vengti šios godumo formos. Net santuokoje turime saugotis godumo. Tai reikštų nepraktikuoti seksualinių kraštutinumų. Vyras, pasiryžęs vengti godumo šioje srityje, turėtų nuoširdžiai rūpintis savo žmona, kad jiems priėmus bet kurį sprendimą dėl gimstamumo kontrolės, jo malonumas nebūtų laikomas svarbesniu už dabartinę ir būsimą žmonos sveikatą (Filipiečiams 2:4).

Nusiteik ir toliau vengti godumo

21. Kodėl mes neturime nusiminti svarstydami godumo temą?

²¹ Jehova moko apdairumo ir perspėja ne dėl nepasitikėjimo. Jis žino, kad jo pasišventusieji tarnai nori ištikimai jam tarnauti, ir yra tikras, kad didžioji dauguma ir toliau tai darys. Apie savo tautą bendrai jis gali pasakyti panašiai taip, kaip kalbėjo Šėtonui apie Jobą: „O ar nepastebėjai mano tarno Jobo, kad nėra jam lygaus žemėje; jis žmogus be vyliaus, tikras, bijo Dievo ir traukiasi nuo pikto?“ (Jobo 1:8). Mūsų mylintis, pasitikintis dangiškasis Tėvas perspėja mus apie pavojingas pinkles, tokias kaip įvairios godumo rūšys, nes jis nori, kad ir toliau būtume nesutepti ir ištikimi jam.

22. Ką turime daryti, jei mūsų studija atvėrė sritį, kur mums asmeniškai gresia pavojus, arba mūsų silpną vietą?

²² Kiekvienas iš mūsų paveldėjome polinkį į godumą ir jis gali toliau didėti dėl sugedusio pasaulio įtakos. O kas tada, jei mums studijuojant šį straipsnį apie godumą turtui, nuosavybei, valdžiai bei viršininkavimui, valgiui ir seksualiniam malonumui, tu pastebėjai savo silpnumą kažkuriose srityse? Tuomet visa širdimi priimk Jėzaus patarimą: „Jei tave piktina tavo ranka, nukirsk ją, nes tau geriau įeiti į gyvenimą sužalotam, nekaip turinčiam abi rankas nueiti į pragarą [geheną; žiūrėk išnašą], į neužgesinamą ugnį“ (Morkaus 9:43, NTP). Pakeisk, jei būtina, savo požiūrį ir interesus. Venk mirtinų godumo spąstų. Taip tu, Dievui padedant, galėsi „įeiti į gyvenimą“.

Ko aš išmokau?

◻ Kodėl mus turi dominti godumo spąstai?

◻ Kaip mes galime pakliūti į godumo turtui ir nuosavybei pinkles?

◻ Kaip galėtų sukelti realų pavojų godumas kitose gyvenimo srityse?

◻ Koks turėtų būti mūsų požiūris į kiekvieną savo silpnybę godumo atžvilgiu?