Ar tu būsi išgelbėtas, kai Dievas imsis veiksmų?

„Jeigu tos dienos nebūtų sutrumpintos, neišsigelbėtų nė vienas žmogus. Bet dėl išrinktųjų tos dienos bus sutrumpintos“ (MATO 24:22).

1, 2. a) Kodėl yra normalu rūpintis savo ateitimi? b) Kokiais gyvybiškais klausimais gali būti natūralu domėtis?

KIEK tu rūpiniesi savimi? Šiandien daugelis yra egocentriški — rūpinasi savo interesais iki kraštutinumo. Tačiau Biblija nesmerkia deramo dėmesio mus liečiantiems dalykams (Efeziečiams 5:33). Tai yra ir rūpinimasis savo ateitimi. Todėl normalu, kad nori žinoti, ką tau žada ateitis. Ar tau įdomu?

² Galime būti tikri, kad Jėzaus apaštalai rūpinosi savo ateitimi (Mato 19:27). Matyt, dėl to jie ir uždavė klausimą, kai keturi iš jų buvo su Jėzumi ant Alyvų kalno. Jie paklausė: „Pasakyk mums, kada tai atsitiks ir koks bus ženklas, kai visa tai pradės pildytis?“ (Morkaus 13:4) Jėzus neignoravo natūralaus rūpinimosi ateitimi — jų pačių ir kitų. Ne kartą jis pabrėžė, kaip jo pasekėjai bus paveikti ateities įvykių ir kuo visa baigsis.

 3. Kodėl mes susiejame Jėzaus atsakymą su savo laikais?

³ Jėzus atsakė pranašyste, kurios pagrindinis išsipildymas vyksta mūsų laikais. Mes galime tai matyti iš pasaulinių karų ir kitų mūsų šimtmečio konfliktų, iš žemės drebėjimų, per kuriuos žūsta nesuskaičiuojamai daug gyvybių, iš maisto stygiaus, sukeliančio ligas bei mirtį, ir iš ligų — pradedant ispaniškojo gripo pandemija 1918 metais ir baigiant dabartine AIDS rykšte. Tačiau daug kas iš Jėzaus atsakyme nurodytų dalykų išsipildė iki Jeruzalės sugriovimo romėnų rankomis 70 m. e. m. ir jo metu. Jėzus perspėjo savo mokinius: „Jūs sergėkitės: atidavinės jus teismams, plaks sinagogose, ir jūs turėsite dėl manęs stoti prieš valdytojus ir karalius, kad jiems liudytumėte“ (Morkaus 13:9).

Ką Jėzus išpranašavo ir kaip tai išsipildė

 4. Kokie yra kai kurie perspėjimai Jėzaus atsakyme?

⁴ Jėzus ne tik pranašavo, kaip kiti elgsis su jo mokiniais. Jis taip pat perspėjo juos, kaip jie patys turi elgtis. Pavyzdžiui: „Kai pamatysite sunaikinimo pabaisą [„papiktinantį dalyką, sukeliantį nuniokojimą“, NW] stovint ten, kur jos neturi būti (skaitytojas teįsidėmi!), tuomet kas Judėjoje, tebėga į kalnus“ (Morkaus 13:14). Panašiame pranešime, Luko 21:20, sakoma: „Kai matysite Jeruzalę supamą kariuomenės.“ Ar tiksliai tai išsipildė pirmą kartą?

 5. Kas vyko tarp žydų Judėjoje 66 m. e. m.?

⁵ Enciklopedijoje The International Standard Bible Encyclopedia (1982) sakoma: „Žydai vis labiau priešinosi romėnų valdymui, o prokuratoriai darėsi vis tūžmingesni, žiauresni ir nesąžiningesni. Atviras sukilimas įvyko 66 m. po Kr. ... Karas kilo, kai zelotai užgrobė Masadą ir po to Menahemo vadovaujami pajudėjo link Jeruzalės. Tuo pat metu gubernatoriaus mieste Cezarėjoje buvo išžudyti žydai ir žinia apie šį žvėriškumą pasklido po visą šalį. Naujai nukaltose monetose buvo išgraviruoti metai (1 Metai ir toliau iki ženklo 5 Metai) skaičiuojant nuo sukilimo.“

 6. Kaip romėnai reagavo į žydų sukilimą?

⁶ Dvyliktasis romėnų legionas, vadovaujamas Cestijaus Galaus, atžygiavo iš Sirijos, nuniokojo Galilėją ir Judėją, o po to puolė sostinę ir net užėmė ‛šventojo Jeruzalės miesto’ aukštutinę dalį (Nehemijo 11:1; Mato 4:5; 5:35; 27:53). Knygoje The Roman Siege of Jerusalem (Jeruzalė romėnų apsiaustyje) įvykiai apibendrinami taip: „Penkias dienas romėnai bandė atakuoti Jeruzalės sienas, bet vis būdavo atstumiami. Galop gynėjai, negalėdami atremti iečių spiečiaus, ėmė trauktis. Romėnų kariai, susigrupavę į vėžlį (kovos būdas, kai jie suglausdavo virš galvų iškeltus savo skydus, kad apsisaugotų) prasikasė po siena ir bandė padegti vartus. Gynėjus apėmė baisi panika.“ Mieste esantys krikščionys prisiminė Jėzaus žodžius ir suprato, kad tai ir yra papiktinantis dalykas, stovintis šventoje vietoje.a Tačiau kaip iš apsupto miesto tie krikščionys galėjo bėgti pagal Jėzaus patarimą?

 7. Ką romėnai padarė būdami arti pergalės 66 m. e. m.?

⁷ Istorikas Juozapas Flavijus pasakoja: „Nepaisydamas apgultųjų beviltiškumo bei liaudies nuotaikų, Cestijus [Galus] staiga liepė kariams nutraukti puolimą, atsisakė bet kokios vilties nugalėti, nors jis nepatyrė jokio pralaimėjimo, ir visai nelauktai [„priešingai sveikai nuovokai“, angl. vertimas] atsitraukė nuo miesto“ („Žydų karas“, rusų k., knyga 2, p. 199 [sk. 19, pstr. 7]). Kodėl Galus pasišalino? Kad ir koks buvo motyvas, jo atsitraukimas leido krikščionims paklusti Jėzaus įsakymui — bėgti į kalnus ir išsigelbėti.

 8. Koks buvo antras romėnų puolimo prieš Jeruzalę etapas ir ką patyrė išlikusieji gyvi?

⁸ Paklusti reiškė išsigelbėti. Netrukus romėnai atžygiavo numalšinti sukilimo. Generolo Tito vadovaujama kampanija pasiekė kulminaciją, kai Jeruzalė buvo apgulta 70 m. e. m. nuo balandžio iki rugpjūčio. Kraujas gyslose stingsta skaitant Juozapo Flavijaus aprašymą, kaip kentėjo žydai. Be tų, kurie žuvo kaudamiesi su romėnais, kiti žydai buvo užmušti tarpusavyje besirungiančių žydų gaujų, o badas privedė prie kanibalizmo. Romėnų pergalė kainavo 1100000 žydų gyvybių.b Iš 97000 išlikusiųjų kai kurie iškart buvo nubausti mirtimi; kiti tapo vergais. Juozapas Flavijus rašo: „Tuos, kuriems buvo daugiau nei septyniolika metų, Titas sukaustė ir išsiuntė [„sunkiems darbams“, angl. vertimas] į Egipto kasyklas, o daugumą padovanojo provincijoms, kur jie susilaukė mirties teatruose — kas nuo kalavijo, kas nuo laukinių žvėrių.“ Net ir nusprendus, koks bus tolesnis jų likimas, 11000 belaisvių mirė iš bado.

 9. Kodėl krikščionys nepatyrė tokių pasekmių kaip žydai, tačiau kokie iškyla klausimai?

⁹ Krikščionys galėjo būti dėkingi, kad pakluso Viešpaties perspėjimui ir pabėgo iš miesto prieš sugrįžtant romėnų kariuomenei. Taip jie išsigelbėjo nuo to, ką Jėzus pavadino ‛dideliu suspaudimu, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki tada ir kokio daugiau nebebus’ Jeruzalei (Mato 24:21). Jėzus pridūrė: „Ir jeigu tos dienos nebūtų sutrumpintos, neišsigelbėtų nė vienas kūnas. Bet dėl išrinktųjų tos dienos bus sutrumpintos“ (Mato 24:22, Biblija, parengė K. Burbulys, redaguota). Ką tai reiškė tais laikais ir ką reiškia dabar?

10. Kaip anksčiau mes buvome aiškinę Mato 24:22 žodžius?

¹⁰ Praeityje buvo paaiškinta, kad posakis ‛išgelbėtas kūnas’ nurodo žydus, kurie pergyveno 70 m. e. m. Jeruzalę ištikusį sielvartą. Krikščionys buvo pabėgę, todėl Dievas galėjo leisti romėnams įvykdyti staigų nuniokojimą. Kitaip tariant, dėl fakto, kad „išrinktieji“ nebebuvo pavojuje, suspaudimo dienos galėjo būti sutrumpintos; tai leido kai kuriems žydų „kūnams“ išsigelbėti. Buvo manoma, kad išlikusieji žydai vaizdavo tuos, kurie turėtų pergyventi būsimąjį mūsų laikų didį sielvartą (Apreiškimas 7:14).

11. Kodėl atrodo, kad Mato 24:22 žodžių paaiškinimas turi būti iš naujo peržiūrėtas?

¹¹ Bet ar toks paaiškinimas derinasi su tuo, kas įvyko 70 m. e. m.? Jėzus pasakė, kad žmogaus „kūnas“ turėjo būti ‛išgelbėtas’ iš suspaudimo. Ar tu sakytumei ‛išgelbėtas’ apie 97000 išlikusiųjų žinodamas tą faktą, kad tūkstančiai iš jų greitai mirė badu ar buvo nužudyti teatre? Juozapas Flavijus pasakoja apie vieną teatrą (Cezarėjoje): „Skaičius tų, kurie žuvo grumdamiesi su laukiniais žvėrimis, buvo sudeginti gyvi bei krito kovose, surengtose tarp pačių belaisvių, viršijo 2500.“ Nors jie ir nežuvo per apsiaustį, vargu ar ‛išsigelbėjo’. Ir ar Jėzus turėjo omenyje, kad į juos bus panašūs tie laimingieji, kurie pergyvens būsimą „didį sielvartą“?

Kūnas išgelbėtas — kaip?

12. Kas buvo pirmojo amžiaus „išrinktieji“, kuriais Dievas rūpinosi?

¹² 70 m. e. m. Dievas jau nebelaikė kūniškųjų žydų savo išrinktąja tauta. Jėzus parodė, kad Dievas atmetė tą tautą ir leido jos sostinei, šventyklai bei garbinimo sistemai susilaukti pabaigos (Mato 23:37—24:2). Dievas išsirinko naują tautą, dvasinį Izraelį (Apaštalų darbai 15:14; Romiečiams 2:28, 29; Galatams 6:16). Ją sudarė vyrai bei moterys, išrinkti iš visų tautų ir patepti šventąja dvasia (Mato 22:14; Jono 15:19; Apaštalų darbai 10:1, 2, 34, 35, 44, 45). Likus keleriems metams iki Cestijaus Galaus antpuolio, Petras rašė „išrinktiems išankstiniu Dievo Tėvo numatymu, Dvasios pašventimu“. Tie dvasia pateptieji buvo „išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta“ (1 Petro 1:1, 2; 2:9). Dievas tokius išrinktuosius paims į dangų valdyti su Jėzumi (Kolosiečiams 1:1, 2; 3:12; Titui 1:1; Apreiškimas 17:14).

13. Kokią reikšmę galėtų turėti Jėzaus žodžiai iš Mato 24:22?

¹³ Naudinga yra išsiaiškinti, kas tie išrinktieji, nes Jėzus išpranašavo, kad suspaudimo dienos bus sutrumpintos „dėl išrinktųjų“. Graikiškas žodis, išverstas reikšme „dėl“, taip pat gali būti verčiamas „labui“ (1 Korintiečiams 9:23, NTP). Todėl Jėzus galėjo pasakyti: ‛Jeigu tos dienos nebūtų sutrumpintos, neišsigelbėtų nė vienas kūnas. Bet išrinktųjų labui tos dienos bus sutrumpintos’c (Mato 24:22). Ar kas nors įvyko Jeruzalėje užspęstų išrinktųjų krikščionių naudai arba ‛labui’?

14. Kaip buvo išgelbėtas „kūnas“, kai romėnų kariuomenė netikėtai pasitraukė iš Jeruzalės 66 m. e. m.?

¹⁴ Nepamiršk, kad 66 m. e. m. romėnai perėjo per visą šalį, užėmė aukštutinę Jeruzalę ir pradėjo kastis po siena. Juozapas Flavijus rašo: „Jeigu jis nors truputį būtų pratęsęs apsiaustį, bematant būtų užėmęs miestą.“ Pagalvok, kodėl galinga romėnų kariuomenė staiga nutraukė kampaniją ir, „priešingai sveikai nuovokai“, pasišalino? Rupertas Fernó, karo istorijos žinovas, aiškina: „Joks istorikas nesugeba nurodyti kokios nors pagrįstos priežasties, kodėl Galus priėmė tokį keistą ir pražūtingą sprendimą.“ Kaip bebūtų, viskas baigėsi taip, kad suspaudimo metas buvo sutrumpintas. Romėnai pasišalino, o žydai persekiojo besitraukiančiuosius. Kas įvyko su pateptaisiais krikščionimis, „išrinktaisiais“, kurie buvo pakliuvę į spąstus? Pasibaigusi apgultis reiškė, kad jie buvo išgelbėti nuo bet kokių žudynių, kurios grėsė per suspaudimą. Taigi tie krikščionys, kurie pasinaudojo tuo, kad suspaudimas buvo sutrumpintas 66 m. e. m., yra išsigelbėję „kūnai“, paminėti Mato 24:22 (Brb red.).

Ką tau žada ateitis?

15. Kodėl tu galėtumei pasakyti, kad Mato 24 skyrius turėtų ypač dominti mūsų dienomis?

¹⁵ Kas nors galėtų paklausti: ‛Kodėl mane turėtų ypač dominti ši išaiškėjusi Jėzaus žodžių prasmė?’ Na, yra pakankamas pagrindas prieiti išvadą, kad turėtų būti didesnis Jėzaus pranašystės išsipildymas, negu tik tai, kas įvyko iki 70 m. e. m. imtinai.d (Palygink Mato 24:7; Luko 21:10, 11; Apreiškimas 6:2-8.) Jehovos Liudytojai dešimtmečiais skelbė, kad pagrindinis išsipildymas, vykstąs mūsų laikais, įrodo, jog kaip tik ateityje galime tikėtis didesnio masto „didelio suspaudimo“. Kaip jo metu išsipildys pranašiški žodžiai iš Mato 24:22?

16. Kokį padrąsinantį faktą Apreiškimas pateikia apie artėjantį didį sielvartą?

¹⁶ Praėjus maždaug dviems dešimtmečiams po Jeruzalę ištikusio sielvarto, apaštalas Jonas parašė Apreiškimo knygą. Joje buvo patvirtinta, kad didis sielvartas dar priešakyje. Ir domėdamiesi tuo, kas mums turi asmenišką poveikį, galime būti ramūs sužinoję, kad Apreiškimo knygoje pranašiškai laiduojama mums, jog žmogaus kūnas išliks per šį artėjantį didį sielvartą. Jonas išpranašavo apie „milžinišką minią... iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų“. Kas jie yra? Balsas iš dangaus atsako: „Jie atėjo iš didžio sielvarto“ (Apreiškimas 7:9, 14). Taip, jie išliks! Apreiškimas taip pat leidžia suprasti, kaip rutuliosis įvykiai per artėjantį didį sielvartą ir kaip išsipildys Mato 24:22 žodžiai.

17. Kas vyks įžanginiame didžio sielvarto etape?

¹⁷ To sielvarto įžanginis etapas bus simbolinės prostitutės, vadinamos „didžiąja Bãbele“, užpuolimas (Apreiškimas 14:8; 17:1, 2). Ji simbolizuoja pasaulinę klaidingos religijos imperiją, kurioje labiausiai smerktinas yra krikščioniškasis pasaulis. Pagal Apreiškimo 17:16-18 žodžius, Dievas įkvėps į politinio elemento širdį norą pulti tą simbolinę ištvirkėlę.e Pagalvok, kaip tai galėtų atrodyti Dievo pateptiems „išrinktiesiems“ bei jų draugams, „milžiniškai miniai“. Tam niokojančiam antireliginiam puolimui intensyvėjant, galėtų atrodyti, kad bus nušluotos visos religinės organizacijos, įskaitant Jehovos tautą.

18. Kodėl galėtų atrodyti, kad joks „kūnas“ nebus išgelbėtas per pradinį didžio sielvarto etapą?

¹⁸ Tai metas, kai Jėzaus žodžiai iš Mato 24:22 (Brb red.) išsipildys dideliu mastu. Lygiai kaip atrodė, kad išrinktieji Jeruzalėje atsidūrė pavojuje, taip gali atrodyti, jog Jehovos tarnams gresia sunaikinimas per puolimą prieš religijas — tarsi ta ataka nušluotų visus Dievo tautos ‛kūnus’. Tačiau atsiminkime, kas atsitiko tuomet, 66 m. e. m. Romėnų sukeltas suspaudimas buvo sutrumpintas; dėl to Dievo pateptiems išrinktiesiems buvo gera proga pabėgti ir išlikti gyviems. Todėl galime būti tikri, kad per niokojantį puolimą prieš religiją nebus leista išžudyti tikrųjų garbintojų globalinio susirinkimo. Tai įvyks staigiai, tarsi per „vieną dieną“. Tačiau kažkaip puolimas bus sutrumpintas, nebus leista jo visiškai užbaigti, kad Dievo tauta galėtų būti ‛išgelbėta’ (Apreiškimas 18:8).

19. a) Kas bus akivaizdu po pirmojo didžio sielvarto etapo? b) Kuo tai baigsis?

¹⁹ Kiti žemiškosios Šėtono Velnio organizacijos elementai po to dar kurį laiką pasiliks ir gedės dėl nutrūkusių santykių su savo sena religine meiluže (Apreiškimas 18:9-19). Tam tikru momentu jie atkreips dėmesį, kad tikrieji Dievo tarnai ir toliau ‛gyvena be baimės, visi gyvena be sienų’ ir atrodo kaip lengvas grobis. Kokia nuostaba laukia užpuolikų! Atsiliepdamas į tikrą ar grasinamąjį puolimą prieš savo tarnus, Dievas pakils vykdyti nuosprendžio savo priešams baigiamajame didžio sielvarto etape (Ezechielio 38:10-12, 14, 18-23).

20. Kodėl antrajame didžio sielvarto etape Dievo tautai negrės pavojus?

²⁰ Šis antrasis didžio sielvarto etapas bus analogija tam, kas atsitiko Jeruzalei ir jos gyventojams per antrą romėnų puolimą 70 m. e. m. Pasirodys, kad tai ir yra „didelis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki [tada] ir kokio daugiau nebebus“ (Mato 24:21). Tačiau mes galime būti tikri, kad Dievo išrinktųjų ir jų draugų nebus pavojingoje zonoje, kur galima būti nužudytam. Ne, jie nebėgs į vieną geografinę vietovę. Pirmojo amžiaus Jeruzalės krikščionys galėjo bėgti iš miesto į kalnų regioną, tokį kaip Pela anapus Jordano. Tačiau ateityje Dievo ištikimi Liudytojai bus pasiskirstę po visą planetą, todėl saugumas ir apsauga neapsiribos kokia nors geografine vietove.

21. Kas kausis baigiamajame mūšyje ir koks bus rezultatas?

²¹ Naikinimas vyks ne romėnų ar kokių nors kitų žmonių pajėgomis. Vietoje jų, kaip rašoma Apreiškimo knygoje, nuosprendį vykdys kariuomenė iš dangaus. Taip, toje baigiamojoje didžio sielvarto stadijoje dalyvaus ne žmonių armija, bet „Dievo Žodis“, Karalius Jėzus Kristus, padedamas „dangaus kareivijos pulkų“, įskaitant prikeltus pateptuosius krikščionis. „Karalių Karalius ir Viešpačių Viešpats“ įvykdys daug didesnį nuosprendį negu romėnai 70 m. e. m. Per jį bus pašalinti visi Dievui besipriešinantys žmonės — karaliai, karo vadai, laisvieji ir vergai, dideli ir maži. Net ir šėtoniškojo pasaulio žmonių organizacijos susilauks savo pabaigos (Apreiškimas 2:26, 27; 17:14; 19:11-21; 1 Jono 5:19).

22. Kokia dar prasme bus „kūnas“ išgelbėtas?

²² Prisimink, kad tiek pateptojo likučio, tiek „milžiniškos minios“ „kūnas“ jau bus išgelbėtas, kai netikėtai ir visiškai žlugs didžioji Bãbelė pirmojoje sielvarto stadijoje. Panašiai ir paskutinėje sielvarto stadijoje „kūnas“, kuris pabėgs į Jehovos pusę, bus išgelbėtas. Kaip tai skirsis nuo tos baigties, kurios susilaukė maištingi žydai 70 m. e. m.!

23. Ko gali tikėtis išlikęs „kūnas“?

²³ Galvodamas apie savo paties ir tų, kuriuos myli, ateities galimybes, atkreipk dėmesį, kas žadama Apreiškimo 7:16, 17: „Jie nebealks, nebetrokš, nebekepins jų saulė nei jokia kaitra. Nes Avinėlis, kuris stovi prieš sostą, juos ganys ir vedžios prie gyvybės vandens šaltinių, ir Dievas nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių.“ Be abejo, jie bus tikrai ‛išgelbėti’; tai bus nuostabus ilgalaikis išgelbėjimas.

[Išnašos]

Kaip tu atsakytumei?

◻ Kokie buvo du romėnų puolimo prieš Jeruzalę etapai?

◻ Kodėl nepanašu, kad 97000 išlikusių žydų 70 m. e. m. sudarė „kūną“, paminėtą Mato 24:22 (Brb red.)?

◻ Kaip Jeruzalės suspaudimo dienos buvo sutrumpintos ir kaip dėl to išsigelbėjo „kūnas“?

◻ Kaip bus sutrumpintos dienos ir išgelbėtas „kūnas“ per artėjantį didį sielvartą?

[Iliustracija 16 puslapyje]

Žydų moneta, nukalta po sukilimo. Hebrajiškomis raidėmis parašyta „Antri metai“, tai yra 67 m. e. m., antrieji jų autonomijos metai

[Šaltinio nuoroda]

Pictorial Archive (Near Eastern History) Est.

[Iliustracija 17 puslapyje]

Romėnų moneta, nukalta 71 m. e. m. Kairėje pavaizduotas ginkluotas romėnas; dešinėje — gedinti žydė. Žodžiai IVDAEA CAPTA reiškia „Belaisvė Judėja“

[Šaltinio nuoroda]

Pictorial Archive (Near Eastern History) Est.