Bėk į saugią vietą prieš ateinant „didžiam sielvartui“

„Kai matysite Jeruzalę supamą kariuomenės, ... kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus“ (LUKO 21:20, 21).

 1. Kodėl reikia skubiai bėgti tiems, kurie dar tebepriklauso pasauliui?

VISIEMS žmonėms, kurie priklauso Šėtono pasauliui, būtina bėgti iš jo. Kad būtų apsaugoti, kai dabartinė daiktų sistema bus pašalinama nuo žemės, jie turi patikimai įrodyti, jog tvirtai stovi Jehovos pusėje ir nebepriklauso Šėtono valdomam pasauliui (Jokūbo 4:4; 1 Jono 2:17).

2, 3. Kokius klausimus, turėdami omenyje Jėzaus žodžius, užrašytus Mato 24:15-22, mes dabar aptarsime?

² Savo didžiojoje pranašystėje apie daiktų sistemos pabaigą Jėzus pabrėžė, kad bėgti gyvybiškai būtina. Mes dažnai svarstome žodžius, užrašytus Mato 24:4-14, tačiau tai, kas sakoma toliau, yra ne mažiau reikšminga. Mes kviečiame tave atsiversti dabar savo Bibliją ir perskaityti 15—22 eilutes.

³ Ką reiškia ta pranašystė? Kas buvo ta „sunaikinimo pabaisa [„pasibjaurėtinas dalykas, sukeliantis nuniokojimą“, NW]“ pirmajame šimtmetyje? Ką pranašavo jos buvimas „šventoje vietoje“? Kokią reikšmę tai turi mums?

„Kas tai skaito, teišmano“

 4. a) Kas, kaip pasakyta Danieliaus 9:27, turėjo atsitikti žydams už Mesijo atmetimą? b) Kodėl, nurodydamas tai, Jėzus pasakė, kad „kas tai skaito, teišmano“?

⁴ Įsidėmėk, kad Mato 24:15 (NTP) Jėzus nurodė, kas parašyta Danieliaus knygoje. Tos knygos 9 skyriuje išpranašautas Mesijo atėjimas ir nuosprendis, kuris bus įvykdytas žydų tautai už Mesijo atmetimą. 27-os eilutės gale (NW) sakoma: „Ant pasibjaurėtinų dalykų sparno bus tas, kuris sukelia nuniokojimą.“ Ankstyvoji žydų tradicija siejo šią Danieliaus pranašystės dalį su Jehovos šventyklos Jeruzalėje išniekinimu užpuolus Antiochui IV antrajame amžiuje p. m. e. Bet Jėzus perspėjo: „Kas tai skaito, teišmano.“ Nors tai, kad Antiochas IV išniekino šventyklą, buvo tikrai bjaurus dalykas, nei Jeruzalė, nei šventykla, nei žydų tauta nebuvo nuniokota. Todėl Jėzus, matyt, norėjo perspėti savo klausytojus, kad tai išsipildė ne praeityje, bet turi išsipildyti ateityje.

 5. a) Kaip Evangelijos pranešimų palyginimas padeda mums nustatyti, kas buvo tas „pasibjaurėtinas dalykas“ pirmajame šimtmetyje? b) Kodėl Cestijus Galus 66 m. e. m. skubiai pasiuntė romėnų karines pajėgas į Jeruzalę?

⁵ Kas buvo tas „pasibjaurėtinas dalykas“, kurio jie turėjo dairytis? Verta dėmesio tai, kad Mato pranešime sakoma: „Kai tik pamatysite... sunaikinimo pabaisą [„pasibjaurėtiną dalyką, sukeliantį nuniokojimą“, NW], stovinčią šventoje vietoje.“ O lygiagrečiame Luko 21:20 pranešime skaitome: „Kai matysite Jeruzalę supamą kariuomenės, žinokite, jog prisiartino jos nuniokojimas.“ 66 m. e. m. Jeruzalėje gyvenę krikščionys pamatė tai, ką Jėzus buvo išpranašavęs. Keletas incidentų, įskaitant konfliktą tarp žydų ir romėnų pareigūnų, vedė prie to, kad Jeruzalė pasidarė maišto prieš Romą židiniu. Dėl to smurtas išplito Judėjoje, Samarijoje, Galilėjoje, Dekapolyje ir Finikijoje, taip pat į šiaurę Sirijoje ir į pietus Egipte. Kad tam tikru mastu toje Romos imperijos teritorijoje būtų atkurta taika, karinės pajėgos, vadovaujamos Cestijaus Galaus, buvo pasiųstos iš Sirijos į Jeruzalę, kurią žydai vadino savo „šventuoju miestu“ (Nehemijo 11:1; Izaijo 52:1, ŠvR).

 6. Kaip išsipildė tai, kad „pasibjaurėtinas dalykas“, galėjęs sukelti nuniokojimą, ‛stovėjo šventoje vietoje’?

⁶ Romos legionai paprastai nešiodavosi vėliavas, kurias jie laikė šventomis, o žydai — stabais. Įdomu, kad hebrajiškas žodis, išverstas žodžiais „pasibjaurėtinas dalykas“, Danieliaus knygoje daugiausia vartojamas kalbant apie stabus ir stabmeldystęa (Pakartoto Įstatymo 29:17). Nors žydai ir priešinosi, Romos pajėgos su savo stabmeldiškomis vėliavomis 66 m. e. m. lapkritį prasiskverbė į Jeruzalę ir pradėjo kastis po šiaurine šventyklos siena. Nebuvo jokių abejonių — „pasibjaurėtinas dalykas“, kuris galėjo visiškai nuniokoti Jeruzalę, ‛stovėjo šventoje vietoje’! Bet kaip galėjo kas nors pabėgti?

Bėgti reikėjo neatidėliojant!

 7. Ką netikėtai padarė romėnų armija?

⁷ Staiga — žmonių požiūriu be jokios priežasties, — kai atrodė, jog Jeruzalė lengvai bus paimta, romėnų armija atsitraukė. Žydų maištininkai persekiojo besitraukiančius romėnų būrius tik iki Antipatridės, esančios apie 50 kilometrų nuo Jeruzalės. Tada jie grįžo atgal. Sugrįžę į Jeruzalę, jie susirinko šventykloje, kad sudarytų tolesnę kovos strategiją. Jaunuoliai buvo imami įtvirtinimams stiprinti ir į karinę tarnybą. Argi krikščionys eitų ten? Net jeigu ir būtų vengę to, ar sugrįžus Romos armijai jie nebūtų pavojingoje zonoje?

 8. Kokių neatidėliotinų veiksmų ėmėsi krikščionys paklusdami pranašiškiems Jėzaus žodžiams?

⁸ Jeruzalės ir visos Judėjos krikščionys greit veikė pagal pranašišką Jėzaus Kristaus duotą perspėjimą ir išbėgo iš pavojingos zonos. Bėgti reikėjo neatidėliojant! Jie pasuko į kalnuotas vietoves, ir kai kurie galbūt apsigyveno Perėjos provincijoje Peloje. Tie, kurie priėmė širdin Jėzaus perspėjimą, elgėsi protingai ir negrįžo atgal bandyti apsaugoti savo materialinę nuosavybę. (Palygink Luko 14:33.) Išvykstant tokiomis aplinkybėmis, nėščioms moterims ir žindančioms motinoms ši kelionė pėsčiomis, be abejo, buvo sunki. Žiema buvo arti, tačiau dar nebuvo atėjusi; bėgti jiems nekliudė ir šabo dienos apribojimai. Tie, kurie paklausė Jėzaus perspėjimo bėgti greitai, netrukus buvo saugūs už Jeruzalės ir Judėjos ribų. Nuo to priklausė jų gyvybė. (Palygink Jokūbo 3:17.)

 9. Kada grįžo romėnų karinės pajėgos, ir kokios buvo pasekmės?

⁹ Kaip tik kitais, 67 m. e. m., romėnai atnaujino karo veiksmus prieš žydus. Pirmoji buvo pavergta Galilėja. Dar kitais metais buvo nuniokota Judėja. 70 m. e. m. romėnų pajėgos apsupo pačią Jeruzalę (Luko 19:43). Badas darėsi nebepakeliamas. Uždaryti mieste lyg spąstuose, žmonės puolė vieni kitus. Kas tik bandė išbėgti, buvo užmuštas. Tai, ką jie patyrė, pasak Jėzaus, buvo „didelis suspaudimas“ (Mato 24:21).

10. Ką mes dar pastebėsime, jeigu skaitome su įžvalgumu?

¹⁰ Ar tuo išsipildė viskas, ką Jėzus buvo išpranašavęs? Ne, turėjo atsitikti daugiau įvykių. Jeigu, kaip patarė Jėzus, mes skaitome Raštą su įžvalgumu, mes nepamiršime atkreipti dėmesį į tai, kas tebėra ateityje. Mes taip pat rimtai mąstysime apie jo reikšmę mūsų gyvenime.

„Pasibjaurėtinas dalykas“ šiais laikais

11. Kokiose dar dviejose eilutėse Danielius mini „pasibjaurėtiną dalyką“ ir apie kokį laikotarpį čia kalbama?

¹¹ Atkreipk dėmesį, kad be to, kas pasakyta Danieliaus 9:27, kitur — Danieliaus 11:31 ir 12:11 — yra tolesni nurodymai apie „pasibjaurėtiną dalyką, sukeliantį nuniokojimą“ (NW). Nė vienoje iš pastarųjų eilučių nekalbama apie Jeruzalės sunaikinimą. Danieliaus 12:11 žodžiai yra dviem eilutėmis žemiau po nuorodos į „pabaigos laiką“ (Danieliaus 12:9, NW). Mes gyvename šituo laikotarpiu nuo 1914 metų. Todėl mums reikia būti budriems, kad atpažintume šių laikų „pasibjaurėtiną dalyką, sukeliantį nuniokojimą“ ir po to įsitikintume, jog išeiname iš pavojingos zonos.

12, 13. Kodėl tinkama laikyti Tautų Lygą šių laikų „pasibjaurėtinu dalyku“?

¹² Kas yra šiuolaikinis „pasibjaurėtinas dalykas“? Akivaizdu, kad tai Tautų Lyga, kuri pradėjo veikti 1920 metais, netrukus po to, kai pasauliui prasidėjo pabaigos laikas. Tačiau kaip ji galėjo būti tas „pasibjaurėtinas dalykas, sukeliantis nuniokojimą“?

¹³ Atmink, kad hebrajiškas žodis, išverstas žodžiais „pasibjaurėtinas dalykas“, Biblijoje daugiausia vartojamas kalbant apie stabus ir stabmeldiškus veiksmus. Ar Lyga buvo dievinama? Taip, buvo! Dvasininkai pastatė ją į „šventą vietą“, o jų pasekėjai ėmė ją karštai garbinti. Federalinė Kristaus bažnyčių Amerikoje taryba paskelbė, kad Lyga bus „politinė Dievo Karalystės žemėje išraiška“. Jungtinių Valstijų senatą užplūdo gausybė laiškų, kuriuos siuntė religinės grupės ragindamos ratifikuoti Tautų Lygos sutartį. Visuotinė baptistų, kongregacininkų ir presbiterionų korporacija Britanijoje gyrė ją kaip „vienintelę įmanomą priemonę [taikai žemėje] pasiekti“. (Žiūrėk Apreiškimo 13:14, 15.)

14, 15. Kaip Lyga, o vėliau Jungtinių Tautų Organizacija, pasirodė stovinti „šventoje vietoje“?

¹⁴ Mesijiškoji Dievo Karalystė buvo įkurta danguje 1914 metais, bet tautos toliau kovojo dėl savo pačių suvereniteto (Psalmių 2:1-6). Kai buvo pasiūlyta Tautų Lyga, tautos, ką tik kovojusios Pirmajame pasauliniame kare, taip pat dvasininkija, laiminusi jų grupuotes, jau buvo aiškiai parodžiusios, kad atmetė Dievo įstatymą. Jos nepripažino Kristaus Karaliumi. Taigi Dievo Karalystės vaidmenį jos priskyrė žmonių organizacijai; jos pastatė Tautų Lygą į „šventą vietą“ — į vietą, kuri jai nepriklausė.

¹⁵ 1945 m. spalio 24 d. pradėjo savo veiklą Lygos įpėdinė, Jungtinių Tautų Organizacija. Vėliau Romos popiežiai sveikino Jungtines Tautas kaip „paskutinę santarvės ir taikos viltį“ ir „aukščiausią taikos bei teisingumo forumą“. Taip, Tautų Lyga kartu su savo įpėdine Jungtinių Tautų Organizacija iš tikrųjų tapo stabu, „pasibjaurėtinu dalyku“ Dievo ir jo tautos akyse.

Bėgti iš ko?

16. Iš ko šiandien reikia bėgti teisingumo mylėtojams?

¹⁶ ‛Pamatę’ tai, supratę, kas yra ši tarptautinė organizacija ir kaip ji garbinama, teisingumo mylėtojai turi bėgti į saugią vietą. Bėgti iš ko? Iš to, kas yra šiuolaikinis neištikimosios Jeruzalės įvaizdis, būtent, iš krikščionijos ir iš visų didžiajai Babelei priklausančių religijų, pasaulinės klaidingos religijos sistemos (Apreiškimas 18:4).

17, 18. Kokį nuniokojimą sukels šiuolaikinis „pasibjaurėtinas dalykas“?

¹⁷ Taip pat prisimink, kad pirmajame šimtmetyje, kai Romos armija su savo stabmeldiškomis vėliavomis įžengė į žydų šventąjį miestą, turėjo būti nuniokota Jeruzalė ir jos garbinimo sistema. Mūsų dienomis nuniokojimas ištiks ne tik vieną miestą arba tik krikščioniją, bet visą klaidingos religijos sistemą (Apreiškimas 18:5-8).

¹⁸ Apreiškimo 17:16 išpranašauta, kad simbolinis skaisčiai raudonas laukinis žvėris, kuris pasirodė esąs Jungtinės Tautos, atsigręš prieš panašią į ištvirkėlę didžiąją Babelę ir žiauriai nuniokos ją. Čia simboline kalba sakoma: „Tie dešimt ragų, kuriuos matei, ir žvėris, — jie ims nekęsti ištvirkėlės, nuplėš jos drabužius ir paliks ją nuogą, ės jos kūną ir ją pačią sudegins ugnyje.“ Ką tai reikš, baugu ir galvoti. Tai bus visų rūšių klaidingos religijos galas visose žemės vietose. Tai iš tiesų rodys, kad didysis sielvartas prasidėjo!

19. Kokie elementai sudaro Jungtines Tautas nuo jų įkūrimo ir kodėl tai reikšminga?

¹⁹ Verta dėmesio, kad nuo 1945 metų, pradėjus funkcionuoti Jungtinėms Tautoms, tarp jų narių yra ryškūs ateistiniai, antireliginiai elementai. Įvairiu laiku tokie kraštutinių pažiūrų elementai visame pasaulyje buvo įrankis religinei veiklai griežtai apriboti arba visiškai ją uždrausti. Tačiau per pastaruosius keletą metų daugelyje vietų valdžios nustojo varžyti religines grupes. Kai kuriems žmonėms gali atrodyti, kad religijai joks pavojus nebegresia.

20. Kokią reputaciją įgijo pasaulio religijos?

²⁰ Didžiosios Babelės religijos tebėra pasaulyje stipri griaunamoji jėga. Naujienų pranešimų antraštėse dažnai nurodomos kovojančios frakcijos ir teroristų grupės paminint religiją, kurią jos palaiko. Maištų likvidavimo policija ir kareiviai turi įsiveržti į šventyklas, kad sustabdytų smurtą tarp konkuruojančių religinių frakcijų. Religinės korporacijos finansuoja politinę revoliuciją. Religinė neapykanta žlugdo Jungtinių Tautų pastangas išlaikyti stabilius ryšius tarp etninių grupių. Siekdami taikos ir saugumo, Jungtines Tautas sudarantys elementai norėtų matyti pašalinimą bet kurios religijos, kurios įtaka trukdo jiems.

21. a) Kas nustatys, kada turi būti sunaikinta didžioji Babelė? b) Ką reikia skubiai daryti prieš tai?

²¹ Taip pat verta apsvarstyti kitą svarbų veiksnį. Nors didžiajai Babelei sunaikinti bus panaudoti militarizuoti Jungtinių Tautų ragai, tas sunaikinimas iš tikrųjų bus Dievo nuosprendžio išraiška. Nuosprendžio įvykdymas prasidės Dievo paskirtu laiku (Apreiškimas 17:17). Ką tuo tarpu turime daryti mes? „Išeikite iš jos“ — išeikite iš didžiosios Babelės, — atsako Biblija (Apreiškimas 18:4).

22, 23. Ką reiškia toks bėgimas?

²² Tas bėgimas į saugią vietą nėra persikėlimas geografiniu požiūriu, kaip kad padarė žydų krikščionys palikdami Jeruzalę. Tai pasitraukimas iš krikščioniškojo pasaulio religijų, taip, iš visų didžiosios Babelės sričių. Tai reiškia visiškai atsiskirti ne tik nuo klaidingos religijos organizacijų, bet ir nuo jų papročių bei jų sukeliamos dvasios. Tai bėgimas į saugią vietą, esančią teokratinėje Jehovos organizacijoje (Efeziečiams 5:7-11).

²³ Kai po Pirmojo pasaulinio karo Jehovos pateptieji tarnai pirmą kartą atpažino šiuolaikinį pasibjaurėtiną dalyką, Tautų Lygą, kaip Liudytojai reagavo? Jie jau buvo pasitraukę iš krikščioniškojo pasaulio bažnyčių. Bet ilgainiui jie suprato, kad vis dar laikosi kai kurių krikščionijos papročių ir veiksmų, tokių kaip kryžiaus naudojimas ir Kalėdų bei kitų pagoniškų švenčių šventimas. Sužinoję tiesą apie šiuos dalykus, jie veikė nedelsdami. Jie atkreipė dėmesį į patarimą iš Izaijo 52:11 (Biblija, parengė K. Burbulys, redaguota): „Traukitės, traukitės! Išeikite iš ten! Nelieskite nieko sutepto. Išeikite iš jų būrio, apsivalykite, Viešpaties indų nešėjai!“

24. Kas prisidėjo prie bėgimo, ypač nuo 1935 metų?

²⁴ Ypač nuo 1935 metų didėjanti minia kitų žmonių, kurie patikėjo perspektyva amžinai gyventi žemės rojuje, ėmėsi panašių veiksmų. Jie taip pat ‛pamatė pasibjaurėtiną dalyką, stovintį šventoje vietoje’, ir supranta, ką tai reiškia. Apsisprendę išeiti, jie išbraukė savo vardus iš tų organizacijų narių sąrašų, kurios priklauso didžiajai Babelei (2 Korintiečiams 6:14-17).

25. Ko dar reikalaujama be pasitraukimo iš klaidingos religijos?

²⁵ Tačiau bėgti iš didžiosios Babelės reiškia daug daugiau, negu tik pasitraukti iš klaidingos religijos. Tai reiškia daugiau, negu tik dalyvauti keliose sueigose Karalystės salėje arba eiti į lauko tarnybą skelbti gerosios naujienos vieną ar du kartus per mėnesį. Asmuo fiziškai galbūt yra už didžiosios Babelės ribų, bet ar jis visiškai ją paliko? Ar jis atsiskyrė nuo pasaulio, kurio pagrindinė dalis yra didžioji Babelė? O gal jis dar laikosi tų dalykų, kurie atspindi jos dvasią — dvasią, kuri tyčiojasi iš teisingų Dievo normų? Gal į seksualinę moralę ir santuokinę ištikimybę jis žiūri lengvabūdiškai? Gal asmeniškiems ir materialiniams interesams jis teikia didesnę reikšmę negu dvasiniams? Jis neturi leistis būti formuojamas šios daiktų sistemos (Mato 6:24; 1 Petro 4:3, 4).

Tegu niekas nesutrukdo tau bėgti!

26. Kas padės mums ne tik pradėti bėgti, bet ir sėkmingai baigti?

²⁶ Bėgdami į saugią vietą, mes neturime ilgesingai žvalgytis atgal (Luko 9:62). Savo mintis ir širdis mes turime laikyti tvirtai nukreiptas į Dievo Karalystę ir jo teisybę. Ar esame pasiryžę parodyti savo tikėjimą ir siekti tų dalykų pirmiausia, pasitikėdami, kad Jehova palaimins tokį paklusnumo kelią? (Mato 6:31-33) Raštu pagrįsti mūsų įsitikinimai turėtų paskatinti mus taip elgtis, kai mes nekantriai laukiame, kada prasidės reikšmingi įvykiai pasaulio arenoje.

27. Kodėl svarbu rimtai apmąstyti čia iškeltus klausimus?

²⁷ Dievo nuosprendžio vykdymas prasidės didžiosios Babelės sunaikinimu. Ta ištvirkėlei prilyginta klaidingos religijos imperija nustos egzistavusi visiems laikams. Tas laikas labai arti! Kokia bus kiekvieno iš mūsų padėtis, kai ateis tas reikšmingas laikas? Ir didžiojo sielvarto kulminacijos metu, kai bus naikinama likusioji Šėtono piktosios sistemos dalis, kieno pusėje mes pasirodysime stovį? Jeigu dabar imamės būtinų veiksmų, mūsų saugumas yra garantuotas. Jehova sako mums: „Kas manęs klauso, gyvens saugiai“ (Patarlių 1:33, Brb red.). Toliau ištikimai ir džiaugsmingai tarnaudami Jehovai šios sistemos pabaigos metu, mes galėsime įgyti teisę tarnauti Jehovai amžinai.

[Išnaša]

Ar prisimeni?

◻ Kas yra šiuolaikinis „pasibjaurėtinas dalykas“?

◻ Kokia prasme ‛pasibjaurėtinas dalykas stovi šventoje vietoje’?

◻ Ką reiškia bėgti į saugią vietą dabar?

◻ Kodėl tokie veiksmai turi būti skubūs?

[Iliustracija 11 puslapyje]

Kad išliktų, Jėzaus pasekėjai turėjo skubiai bėgti