Laikas budėti

„Pirmiau turės būti visoms tautoms paskelbta Evangelija [„geroji naujiena“, NW]. ... Bet kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas“ (MORKAUS 13:10, 13).

 1. Kodėl mes turime iškęsti ir būti drąsūs?

MES turime ištverti gyvendami neištikimoje ir iškrypusioje kartoje! Nuo 1914 metų žmonių karta tapo sugedusi, kaip buvo ir Jėzaus dienomis. Ir šiandien sugedimas yra pasaulinio masto. Šiomis „paskutinėmis dienomis“ „kritiški laikai, kada sunku susidoroti su problemomis“, aprašyti apaštalo Pauliaus, kamuoja žmoniją. ‛Pikti žmonės, suvedžiotojai eina dar blogyn.’ Aišku, ‛visas pasaulis yra pavergtas piktojo’, Šėtono Velnio, kuris dabar deda savo paskutines pastangas sunaikinti žemę. Bet būk drąsus! Artėja „didis sielvartas“, kuris suteiks amžiną palengvėjimą visiems mylintiems teisingumą (2 Timotiejui 3:1, NW; 3:2–5, 13; 1 Jono 5:19; Apreiškimas 7:14).

 2. Kaip 1914 metais išsipildė pranašystė?

² Laimei, ruošdamasis pašalinti despotiškus žmonijos priešus, Jehova jau pasodino į sostą danguje Viešpatį Jėzų Kristų (Apreiškimas 11:15). Kaip Mesijo pirmojo atėjimo metu, taip ir šiame amžiuje išsipildė žymi Danieliaus užrašyta pranašystė. Danieliaus 4:13, 14, 29 mums pranešama apie teisėto karaliavimo žemei nutraukimą „septynių laikų“ laikotarpiui. Savo pagrindiniame išsipildyme šie septyni laikai tolygūs septyneriems bibliniams metams po 360 ‛dienų’ — tai yra 2520 metų iš viso.a Jie tęsėsi nuo 607 m. p. m. e., kai Babilonas pradėjo trypti Izraelio karalystę, iki 1914 m. e. m., kuomet Jėzus buvo pasodintas į sostą danguje kaip teisėtas žmonijos Karalius. Tuo metu „nustatytieji tautų laikai“ baigėsi (Luko 21:24, NW). Bet tautos atsisakė paklusti įsteigtai Mesijiškajai Karalystei (Psalmių 2:1–6, 10–12; 109:1, 2).

3, 4. a) Kaip galima palyginti pirmojo amžiaus įvykius su mūsų laikotarpio įvykiais? b) Kokius tinkamus klausimus galima užduoti?

³ Kai artinosi 70-oji metinė savaitė (29—36 m. e. m.), taip pat tada, kai artėjo 1914 metai, Dievo bijantys žmonės laukė Mesijo atėjimo. Ir jis atėjo! Tačiau abiem atvejais jo pasirodymas buvo kitoks negu buvo laukiama. Taip pat abiem atvejais po palyginti trumpo laikotarpio pikta „karta“ galų gale patiria sunaikinimą pagal Dievo nuosprendį (Mato 24:34).

⁴ Ankstesniame straipsnyje mes atkreipėme dėmesį, kaip piktai žydų kartai, kuri reikalavo Jėzaus mirties, atėjo galas. O ką galima pasakyti apie sugedusią žmonių kartą, kuri netgi dabar priešinasi jam ar ignoruoja jį? Kada bus įvykdytas nuosprendis šiai netikinčiai kartai?

„Budėkite“!

 5. a) Dėl kokios pagrįstos priežasties mums nereikia žinoti Jehovos „dienos ir valandos“ meto? b) Kokiu išmintingu patarimu, pasak Morkaus, Jėzus baigė savo pranašystę?

⁵ Išpranašavęs įvykius, vedančius į „didį sielvartą“ (NW), Jėzus pridūrė: „Tos dienos ir valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei Sūnus, o vien tik Tėvas“ (Mato 24:3-36; Morkaus 13:3-32). Mums nereikia žinoti tikslaus įvykių laiko. Veikiau mes turime sutelkti pastangas ne nustatyti datą, bet būti budrūs, ugdytis stiprų tikėjimą ir būti užsiėmę Jehovos tarnyboje. Jėzus baigė savo didžią pranašystę sakydamas: „Žiūrėkite, budėkite, nes nežinote, kada ateis tas [„nustatytas“, NW] laikas!.. Budėkite... Ką sakau jums, sakau ir visiems: budėkite!“ (Morkaus 13:33-37). Pavojus tyko šių dienų pasaulio tamsoje. Mes turime būti budrūs! (Romiečiams 13:11-13).

 6. a) Kuo mes turime tvirtai tikėti? b) Kaip mes turėtume „skaičiuoti savo dienas“? c) Ką pirmiausia Jėzus turėjo omenyje vartodamas žodį „karta“?

⁶ Mes turime ne tik atkreipti dėmesį į įkvėptas pranašystes, liečiančias šias paskutines piktosios sistemos dienas, bet turime pirmiausia tvirtai tikėti brangia Kristaus Jėzaus auka ir ja pagrįstais nuostabiais Dievo pažadais (Žydams 6:17-19; 9:14; 1 Petro 1:18, 19; 2 Petro 1:16-19). Trokšdami pamatyti šios piktos sistemos galą, Jehovos žmonės kartais spėliodavo, kada „didis sielvartas“ turėtų prasidėti, netgi susiedami tai su skaičiavimais, kokia gyvenimo trukmė kartos, prasidėjusios 1914 metais. Tačiau mes ‛įgauname išmintingą širdį’ ne spėliodami, kiek metų ar dienų gyvena karta, bet galvodami apie tai, kaip ‛skaičiuoti savo dienas’ džiaugsmingai šlovinant Jehovą (Psalmių 90:12, NTP). Terminas „karta“ nėra laiko matavimo taisyklė, bet veikiau, ta prasme, kuria Jėzus jį vartojo, pirmiausia jis nurodo konkretaus istorinio laikotarpio amžininkus su jų skiriamaisiais bruožais.b

 7. Ką rašė istorijos profesorius apie „1914-ųjų kartą“, ir kaip tai susiję su Jėzaus pranašyste?

⁷ Sutinkamai su tuo, kas buvo pasakyta anksčiau, istorijos profesorius Robertas Voulas rašė savo knygoje „1914-ųjų karta“ (anglų k.): „Istorinė karta neapibrėžiama jos chronologinėmis ribomis... Ji nėra apribota datomis.“ Bet jis pažymėjo, kad Pirmasis pasaulinis karas sukėlė „neįveikiamą atitrūkimo nuo praeities jausmą“, ir pridūrė: „Tie, kurie pergyveno karą, niekada negalėtų atsisakyti įsitikinimo, kad 1914-ųjų rugpjūtį vienas pasaulis baigėsi ir kitas prasidėjo.“ Kaip tai teisinga! Šiuose žodžiuose dėmesys sutelktas į dalykų esmę. „Ši karta“ žmonių, gyvenančių nuo 1914-ųjų, patyrė baisias permainas. Ji matė žemę, permirkusią milijonų žmonių krauju. Karai, genocidas, terorizmas, nusikaltimai ir įstatymų nesilaikymas prasidėjo visame pasaulyje. Badas, ligos ir amoralumas apėmė mūsų žemės rutulį. Jėzus pranašavo: „Taip ir jūs [jo mokiniai], kada matysite tai vykstant, žinokite, kad arti yra Dievo karalystė. Iš tiesų sakau jums, tikrai nepraeis nė ši karta, kol visa įvyks“ (Luko 21:31, 32, NTP).

 8. Kaip Jehovos pranašai pabrėžė, jog reikia būti budriems?

⁸ Taip, visiška Mesijiškosios Karalystės pergalė čia pat! Todėl ar galima ką nors pasiekti nustatinėjant datas arba spėliojant, kokia yra tiksli „kartos“ gyvenimo trukmė? Aišku, ne! Habakuko 2:3 (ŠvR) aiškiai sakoma: „Šiems regėjimams yra nustatytas laikas, kada jie turės išsipildyti. Jie bus apreikšti ir įgyvendinti. Nors jie užtruktų, tačiau palauk jų, nes jie ateis nepasivėluodami ir neapvils.“ Jehovos atsiskaitymo diena vis labiau artėja (Jeremijo 25:31-33; Malachijo 4:1).

 9. Kokie 1914-ųjų įvykiai parodo, kad laikas trumpas?

⁹ Kai Kristaus Karalystė pradėjo valdyti 1914-aisiais, Šėtonas buvo išmestas žemėn. Tai reiškė „vargą žemei..., nes pas jus nukrito velnias, kupinas baisaus įniršio, žinodamas mažai beturįs laiko“ (Apreiškimas 12:12). Tas laikas iš tikrųjų yra trumpas, palyginus su tūkstančiais Šėtono valdymo metų. Karalystė yra čia pat, čia pat ir Jehovos diena bei valanda įvykdyti teismą šiai piktai kartai! (Patarlių 3:25, ŠvR; 10:24, 25).

„Karta“, kuri praeina

10. Kuo „ši karta“ panaši į Nojaus dienų kartą?

¹⁰ Patyrinėkime atidžiau Jėzaus žodžius iš Mato 24:34, 35: „Iš tiesų sakau jums: nepraeis nė ši karta, iki visa tai įvyks. Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis.“ Jėzaus žodžiai, pasakyti po to, parodo, jog ‛niekas nežino tos dienos ir valandos’. Dar svarbiau yra tai, kad jis parodo mums, jog mes turime saugotis spąstų, supančių mus šioje kartoje. Taigi Jėzus pridūrė: „Kaip yra buvę Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnui ateinant. Kaip dienomis prieš tvaną žmonės nieko nenumanydami valgė, gėrė, vedė ir tekėjo iki pat dienos, kurią Nojus įlipo į laivą, kai užėjo tvanas ir visus nusinešė, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus“ (Mato 24:36-39). Šiais žodžiais Jėzus palygino savo dienų kartą su Nojaus dienų karta (Pradžios 6:5, 9).

11. Kaip, pagal Mato ir Luko pranešimą, Jėzus palygino ‛kartas’?

¹¹ Tai buvo ne pirmas kartas, kai apaštalai girdėjo Jėzų taip palyginantį ‛kartas’, nes prieš keletą dienų jis buvo pasakęs apie save: ‛Žmogaus Sūnui pirmiau reikės daug iškentėti ir būti šios kartos atmestam. Kaip yra buvę Nojaus laikais, taip bus ir Žmogaus Sūnaus dienomis’ (Luko 17:24-26). Taigi Mato 24 ir Luko 17 skyriuose daromas toks pat palyginimas. Nojaus dienomis „kiekvienas kūnas [,kuris] buvo pagadinęs savo kelią ant žemės“ ir kuris buvo sunaikintas per Tvaną, buvo „šita karta“. Jėzaus dienomis „šita karta“ buvo atskalūniška žydų tauta, kuri atmetė Jėzų (Pradžios 6:11, 12; 7:1).

12, 13. a) Kas šiandien yra „ši karta“, kuri turi praeiti? b) Kaip Jehovos tauta dabar elgiasi šios „sugedusios ir iškrypusios kartos“ atžvilgiu?

¹² Todėl šiandien galutinai pildantis Jėzaus pranašystei, „ši karta“ aiškiai nurodo žemės tautas, kurios mato Kristaus dalyvavimo ženklą, bet nepasitaiso. Mes, Jėzaus mokiniai, — priešingai, — neleidžiame, kad mums darytų įtaką „šios kartos“ gyvenimo būdas. Nors esame pasaulyje, mes turime nepriklausyti pasauliui, „nes [„nustatytas“, NW] laikas yra arti“ (Apreiškimas 1:3; Jono 17:16). Apaštalas Paulius ragina mus: „Visa darykite be murmėjimų ir svyravimų, kad būtumėte nepeiktini ir nekalti, nesutepti Dievo vaikai sugedusioje ir iškrypusioje kartoje, kur jūs spindite tarsi žiburiai pasaulyje“ (Filipiečiams 2:14, 15; Kolosiečiams 3:5-10; 1 Jono 2:15-17).

¹³ Mums ‛spindėti tarsi žiburiams’ reiškia ne tik būti tyra krikščioniška asmenybe, bet, svarbiausia, įvykdyti Jėzaus pranašišką pavedimą: „Bus paskelbta ši karalystės Evangelija [„geroji naujiena“, NW] visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas“ (Mato 24:14). Joks žmogus negali pasakyti, kada bus tas galas, bet mes žinome, kad „šios“ piktų žmonių „kartos“ galas ateis, kai tik Dievo požiūriu bus pakankamai paliudyta „lig pat žemės pakraščių“ (Apaštalų darbai 1:8).

„Ta diena ir valanda“

14. Kokį įspėjimą mums davė Jėzus ir Paulius dėl „laiko ir valandos“, ir kaip mes turėtume reaguoti?

¹⁴ Kai pasaulinis liudijimas bus atliktas tokiu mastu, kokio nori Jehova, bus jo „diena ir valanda“ padaryti galą šio pasaulio sistemai. Mums nereikia žinoti datos iš anksto. Taigi sekdamas Jėzaus pavyzdžiu apaštalas Paulius tikino: „Dėl laiko ir valandos, broliai, nėra reikalo jums rašyti. Jūs patys gerai žinote, kad Viešpaties diena užklups lyg vagis naktį. Kai žmonės kalbės: ‛Gyvename ramiai ir saugiai’, tada juos ir ištiks netikėtas žlugimas, tarytum gimdymo skausmai nėščią moterį, ir jie niekur nepabėgs.“ Atkreipk dėmesį į Pauliaus mintį: ‛Kai žmonės kalbės...’ Taip, kai bus kalbama apie ‛ramybę ir saugumą’, kai Dievo nuosprendžio bus mažiausiai laukiama, jis bus staiga įvykdytas. Koks tinkamas Pauliaus patarimas: „Todėl nemiegokime kaip kiti, bet budėkime ir būkime blaivūs!“ (1 Tesalonikiečiams 5:1-3, 6; taip pat žiūrėk 7-11 eilutes; Apaštalų darbai 1:7).

15, 16. a) Kodėl mes neturime manyti, jog Armagedonas yra toliau, negu mes galbūt tikėjome? b) Kaip Jehovos suverenitetas turi būti išaukštintas artimoje ateityje?

¹⁵ Ar mūsų tikslesnis supratimas, kas yra „ši karta“, reiškia, kad Armagedonas yra toliau, negu manėme? Visiškai ne! Nors mes niekada nežinojome „dienos ir valandos“, Jehova Dievas ją visada žinojo, o jis nesikeičia (Malachijo 3:6). Akivaizdu, pasaulis rieda vis arčiau link galutinio sunaikinimo. Budėti svarbu labiau negu kada nors anksčiau. Jehova atskleidė mums, „kas turi greitai įvykti“, ir mes turėtume atsiliepti visiškai suvokdami skubumą (Apreiškimas 1:1; 11:18; 16:14, 16).

¹⁶ Laikui artinantis, būk budrus, nes Jehova tuoj sukels nelaimę visai Šėtono sistemai! (Jeremijo 25:29-31). Jehova sako: „Aš pasirodysiu didis ir šventas ir pasidarysiu žinomas daugelio tautų akyse, ir jie žinos [„turės sužinoti“, NW], kad aš Viešpats [„Jehova“, NW]“ (Ezechielio 38:23). Ta lemiama „Jehovos diena“ (NW) artėja! (Joelio 1:15; 2:1, 2; Amoso 5:18-20; Sofonijo 2:2, 3).

Teisingi „naujas dangus ir nauja žemė“

17, 18. a) Kaip, pasak Jėzaus ir Petro, praeis „ši karta“? b) Kodėl mes turime būti budrūs elgesiu ir atsidavimo Dievui darbais?

¹⁷ Apie ‛visa tai, kas įvyks’, Jėzus pasakė: „Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis“ (Mato 24:34, 35). Jėzus tikriausiai turėjo omenyje „šios kartos“ „dangų ir žemę“ — valdovus ir pavaldinius. Apaštalas Petras pavartojo panašius žodžius nurodydamas ‛dabartinį dangų ir žemę’, kurie yra „palaikomi ugniai, saugomi teismo ir bedievių žmonių žuvimo dienai“. Po to jis aprašo, kaip „Viešpaties [„Jehovos“, NW] diena ateis kaip vagis. Tuomet [vyriausybiniai] dangūs praeis“ kartu su sugedusia žmonių visuomene, arba „žeme“, ir jos nuodėmingais darbais. Po to apaštalas ragina mus ‛pasižymėti šventu gyvenimu ir maldingumu laukiant Dievo [„Jehovos“, NW] dienos, skubinant [„mąstant apie“, NW] jos atėjimą, kai dangūs suirs liepsnose ir elementai sutirps iš karščio!’ Kas po to? Petras atkreipia mūsų dėmesį į „naują dangų ir naują žemę, kuriuose gyvena teisybė“ (2 Petro 3:7, 10-13).c

¹⁸ Tas „naujas dangus“, Karalystė, valdoma Kristaus ir jo bendrakaralių, teiks palaimas teisiai „naujos žemės“ žmonių visuomenei. Ar tu esi būsimas tos visuomenės narys? Jeigu taip, tu turi priežastį džiūgauti dėl laukiančios puikios ateities! (Izaijo 65:17-19; Apreiškimas 21:1-5).

19. Kokia didžia privilegija mes dabar galime džiaugtis?

¹⁹ Taip, teisi žmonių „karta“ jau dabar yra renkama. Šiandien pateptasis „ištikimas bei protingas vergas“ teikia Dievo mokymą pagal žodžius iš Psalmių 78:1, 4 (NTP): „Klausykis, mano tauta, mano nurodymo, palenkite savo ausis prie mano burnos žodžių... papasakodami būsimajai kartai garbingus Viešpaties [„Jehovos“, NW] darbus ir jo galybę, ir stebuklus, kuriuos jis padarė“ (Mato 24:45-47, NW). 1995 metų balandžio 14-ąją į daugiau kaip 75500 susirinkimų maždaug 230-yje šalių per 12000000 asmenų visoje žemėje atvyko į Kristaus mirties Minėjimą. Ar tu buvai tarp jų? Sustiprink savo tikėjimą Kristumi Jėzumi ir ‛šaukis Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardo, kad būtum išgelbėtas’ (Romiečiams 10:10-13).

20. Kaip mes turime budėti ir kokią perspektyvą turėti omenyje dėl to, kad „laikas yra visiškai sutrumpėjęs“?

²⁰ „Laikas yra visiškai sutrumpėjęs“, — pasakė apaštalas Paulius. Todėl dabar laikas mums visada būti budriems ir užsiėmusiems Jehovos darbu ir iškęsti piktos žmonių kartos sukeltus išbandymus bei jų neapykantą (1 Korintiečiams 7:29, NTP; Mato 10:22; 24:13, 14). Tad budėkime, stebėdami visus dalykus, kurie, kaip išpranašauta Biblijoje, užklups „šią kartą“ (Luko 21:31-33). Jei išvengsime šių dalykų ir stovėsime turėdami Dievo pritarimą priešais žmogaus Sūnų, mes galėsime galų gale gauti amžinojo gyvenimo apdovanojimą.

[Išnašos]

Klausimai apžvalgai:

◻ Kaip, atkreipę dėmesį į Danieliaus 4:29 išsipildymą, mes dabar turime „budėti“?

◻ Kaip Mato ir Luko evangelijose parodoma, kas yra „ši karta“?

◻ Ką mes stebime, laukdami „tos dienos ir valandos“, ir kaip turėtume atsiliepti?

◻ Ką daryti turėtų paskatinti mus „naujo dangaus ir naujos žemės“ viltis?

[Iliustracijos 17 puslapyje]

Kenčianti žmonija patirs palengvėjimą, kai ši žiauri, pikta karta praeis

[Šaltinio nuoroda]

Alexandra Boulat/Sipa Press

[Šaltinio nuoroda]

Kairėje ir žemiau: Luc Delahaye/Sipa Press

[Iliustracija 18 puslapyje]

Šlovingi „naujas dangus ir nauja žemė“ čia pat laukia visų žmonijos tautų