Kokia avių ir ožių ateitis?

„Jis juos atskirs vienus nuo kitų, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių“ (MATO 25:32, NTP).

1, 2. Kodėl alegorija apie avis ir ožius turėtų dominti mus?

JĖZUS KRISTUS neabejotinai buvo didžiausias Mokytojas žemėje (Jono 7:46). Vienas iš jo mokymo metodų buvo naudoti alegorijas, arba palyginimus (Mato 13:34, 35). Jie buvo paprasti, tačiau veiksmingai išreiškiantys sudėtingas dvasines ir pranašiškas tiesas.

² Alegorijoje apie avis ir ožius Jėzus nurodė laiką, kai jis veiks ypatingu mastu: „Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir...“ (Mato 25:31). Tai turėtų mus dominti, kadangi tai yra palyginimas, kuriuo Jėzus užbaigė savo atsakymą į klausimą: „Koks bus tavo dalyvavimo ir daiktų sistemos pabaigos ženklas?“ (Mato 24:3, NW). Bet ką tai reiškia mums?

 3. Ką anksčiau savo kalboje Jėzus nusakė įvyksiant netrukus po to, kai prasidės didis sielvartas?

³ Jėzus išpranašavo nepaprastus įvykius, būsiančius „netrukus po“ to, kai prasidės didysis sielvartas, — įvykius, kurių laukiame. Jis pasakė, kad tada pasirodys „Žmogaus Sūnaus ženklas“. Tai labai paveiks „visas žemės tautas“, kurios „pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį dangaus debesyse su didžia galybe ir šlove“. Žmogaus Sūnų lydės ‛jo angelai’ (Mato 24:21, 29-31).a O kaip dėl alegorijos apie avis ir ožius? Šiuolaikinėse Biblijose ji randama 25-ajame skyriuje, bet ji yra dalis Jėzaus atsakymo ir pateikia tolesnes jo šlovingo atėjimo detales bei sutelkia dėmesį į tai, kaip Jėzus teis „visas tautas“ (Mato 25:32).

Alegorijos veikėjai

 4. Kas alegorijos apie avis ir ožius pradžioje minima apie Jėzų, ir kas paminėta dar?

⁴ Jėzus pradeda šį pasakojimą žodžiais: „Kai ateis Žmogaus Sūnus.“ Jūs tikriausiai žinote, kas tas „Žmogaus Sūnus“. Evangelijų rašytojai dažnai taiko šį apibūdinimą Jėzui. Net pats Jėzus taip darė, turėdamas omenyje, be abejo, Danieliaus regėjimą, kuriame prie Ilgaamžio prisiartino „tarsi žmogaus sūnus“, kad gautų „valdžią, garbę ir karalystę“ (Danieliaus 7:13, 14; Mato 26:63, 64; Morkaus 14:61, 62). Nors Jėzus yra pagrindinis šio pasakojimo veikėjas, jis nėra vienas. Anksčiau šiame pokalbyje, kaip pacituota Mato 24:30, 31, jis pasakė, kad kai žmogaus Sūnus ‛ateis su didžia galybe ir šlove’, jo angelai atliks itin svarbų vaidmenį. Panašiai ir alegoriniame pasakojime apie avis ir ožius angelai parodomi kartu su Jėzumi, kai jis ‛atsisėda savo garbės soste’ teisti. (Palygink Mato 16:27.) Bet Teisėjas ir jo angelai yra danguje, tad ar pasakojime liečiami žmonės?

 5. Kaip mes galime nustatyti, kas yra Jėzaus „broliai“?

⁵ Žvelgdami į pasakojimą, matome tris grupes; reikia nustatyti, kas jos tokios. Be avių ir ožių, žmogaus Sūnus mini trečią grupę, kurios tapatybė yra svarbiausias veiksnys atpažįstant avis ir ožius. Šią trečiąją grupę Jėzus vadina savo dvasiniais broliais (Mato 25:40, 45). Jie turi būti ištikimi garbintojai, nes Jėzus pasakė: „Kuris tik vykdo valią mano Tėvo..., tas yra man brolis, ir sesuo, ir motina“ (Mato 12:50, NTP; Jono 20:17). Dar labiau patvirtindamas tai, Paulius rašė apie krikščionis, kurie priklauso „Abraomo sėklai“ ir yra Dievo sūnūs. Jis vadino juos Jėzaus „broliais“ ir „dangiškojo pašaukimo dalininkais“ (Žydams 2:9—3:1; Galatams 3:26, 29, NW).

 6. Kas yra „mažiausieji“ iš Jėzaus brolių?

⁶ Kodėl Jėzus paminėjo ‛mažiausiąjį’ iš savo brolių? Šie žodžiai buvo atgarsis to, ką apaštalai buvo girdėję jį sakant anksčiau. Sugretindamas Joną Krikštytoją, kuris mirė pirmiau negu Jėzus ir todėl turėjo žemiškąją viltį, su tais, kurie gauna dangiškąjį gyvenimą, Jėzus pasakė: „Nėra buvę didesnio už Joną Krikštytoją, bet ir mažiausias dangaus karalystėje didesnis už jį“ (Mato 11:11). Kai kurie einantys į dangų susirinkime galbūt žymūs, panašiai kaip apaštalai, o kiti yra mažiau žymūs, bet jie visi yra Jėzaus dvasiniai broliai (Luko 16:10; 1 Korintiečiams 15:9; Efeziečiams 3:8; Žydams 8:11). Taigi jeigu kurie nors ir atrodė nežymūs žemėje, jie buvo jo broliai ir su jais turėjo būti atitinkamai elgiamasi.

Kas yra avys ir ožiai?

7, 8. Ką Jėzus pasakė apie avis ir kokią išvadą mes galime apie jas padaryti?

⁷ Mes skaitome apie nuosprendį avims: „Ir tars [Jėzus] stovintiems dešinėje: ‛Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę! Nes aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas — mane aprengėte, ligonis — mane aplankėte, kalinys — atėjote pas mane.’ Tuomet teisieji klaus: ‛Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ir pavalgydinome, trokštantį ir pagirdėme? Kada gi mes matėme tave keliaujantį ir priglaudėme ar nuogą ir aprengėme? Kada gi matėme tave sergantį ar kalinį ir aplankėme? Ir atsakys jiems karalius: ‛Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte’“ (Mato 25:34-40).

⁸ Akivaizdu, kad avys, pripažintos vertos būti Jėzaus dešinėje garbės ir palankumo pusėje, atstovauja žmonių klasei (Efeziečiams 1:20; Žydams 1:3). Ką jos darė ir kada? Jėzus pasakė, kad jos maloniai, pagarbiai ir dosniai teikė jam maisto, davė atsigerti, drabužių, padėjo jam, kai jis sirgo arba buvo kalėjime. Kai avys sako, kad jos to nedarė Jėzui asmeniškai, jis nurodo, kad jos palaikė jo dvasinius brolius, pateptųjų krikščionių likutį; taigi ta prasme jos tai darė jam.

 9. Kodėl šis pasakojimas netaikomas Tūkstantmečiui?

⁹ Ši alegorija netaikoma Tūkstantmečio laikotarpiui, kadangi tada pateptieji jau nebebus žmonės, kenčiantys alkį, troškulį, negalę ar įkalinimą. Tačiau daugelis iš jų patiria tai šios daiktų sistemos pabaigos laiku. Nuo to laiko, kai Šėtonas buvo išmestas į žemę, likutį jis padarė ypatingu savo įtūžio objektu, šaipėsi iš jo narių, kankino ir žudė (Apreiškimas 12:17).

10, 11. a) Kodėl neprotinga galvoti, kad kiekvienas, padarantis ką nors gera Jėzaus broliams, priklauso avims? b) Kokius žmones deramai vaizduoja avys?

¹⁰ Ar Jėzus pasakė, kad kiekvienas, kuris padaro nedidelę paslaugą vienam iš jo brolių, pavyzdžiui, paduoda gabalą duonos ar stiklinę vandens, pripažįstamas kaip jo avis? Tiesa, tokia paslauga gali atspindėti žmogišką gerumą, bet iš tikrųjų atrodo, kad šiame pasakojime avių atžvilgiu kalbama apie kažką daug daugiau. Pavyzdžiui, Jėzus vargu ar kalbėjo apie ateistus arba dvasininkus, kurie atsitiktinai padaro paslaugą kuriam nors iš jo brolių. Priešingai, Jėzus du kartus pavadino avis „teisiaisiais“ (Mato 25:37, 46). Taigi avys turi būti tie, kurie jau kurį laiką teikė pagalbą — aktyviai rėmė Kristaus brolius ir parodė tokį tikėjimą, kokio reikia teisiai padėčiai Dievo akyse įgyti.

¹¹ Bėgant amžiams daugelis tokių kaip Abraomas turėjo teisaus žmogaus reputaciją (Jokūbo 2:21-23). Nojus, Abraomas ir kiti ištikimieji priklauso prie „kitų avių“, kurios paveldės gyvenimą Rojuje valdant Dievo Karalystei. Dabartiniais laikais milijonai naujųjų ėmėsi teisingo garbinimo kaip kitos avys ir tapo „viena kaimene“ su pateptaisiais (Jono 10:16; Apreiškimas 7:9). Turintieji žemišką viltį pripažįsta Jėzaus brolius Karalystės ambasadoriais ir todėl padeda jiems — tiesiogiai ir dvasiškai. Ką kitos avys padaro Jėzaus broliams žemėje, jis laiko, kad jos tai padarė jam. Tokios rūšies žmonės, kurie gyvens, kai jis ateis teisti tautų, bus pripažinti avimis.

12. Kodėl avys galėtų paklausti, kaip jos darė gera Jėzui?

¹² Jeigu kitos avys dabar skelbia gerąją naujieną su pateptaisiais ir padeda jiems, kodėl jos turėtų klausti: „Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ir pavalgydinome, trokštantį ir pagirdėme?“ (Mato 25:37). Tam gali būti įvairių priežasčių. Tai palyginimas. Juo Jėzus parodo didelį rūpinimąsi savo dvasiniais broliais; jis užjaučia juos, kenčia su jais. Jėzus buvo anksčiau pasakęs: „Kas jus priima, tas mane priima. O kas priima mane, priima tą, kuris yra mane siuntęs“ (Mato 10:40). Šiame palyginime Jėzus išplečia tą principą ir parodo, kad tai, kas padaroma (gera ar bloga) jo broliams, pasiekia net patį dangų; tai yra tarsi būtų padaryta jam pačiam danguje. Jėzus čia taip pat pabrėžia Jehovos teisminę normą parodydamas, kad Dievo nuosprendis, ar jis būtų palankus, ar pasmerkiantis, yra galiojantis ir teisingas. Ožiai negalės pasiteisinti: ‛O, kad mes būtume tave matę tiesiogiai.’

13. Kodėl į ožius panašūs žmonės galbūt kreipsis į Jėzų kaip į „Viešpatį“?

¹³ Supratę, kada yra padaromas šiame alegoriniame pasakojime aprašytas nuosprendis, mes galime aiškiau suvokti, kas yra ožiai. Tai išsipildys, kai „danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas, o visos žemės tautos ims raudoti ir pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį... su didžia galybe ir šlove“ (Mato 24:29, 30). Tie, kurie paniekinamai elgėsi su Karaliaus broliais, bet išliko gyvi per didžiajai Babelei skirtą sielvartą, galbūt dabar beviltiškai kreipsis į Teisėją kaip į „Viešpatį“, tikėdamiesi išsaugoti savo gyvybę (Mato 7:22, 23; palygink Apreiškimo 6:15-17).

14. Kuo remdamasis Jėzus teis avis ir ožius?

¹⁴ Tačiau darydamas nuosprendį Jėzus nesirems beviltiškais buvusių bažnyčios lankytojų, ateistų arba kitų tvirtinimais (2 Tesalonikiečiams 1:8, NTP). Vietoj to teisėjas patikrins žmonių širdies būklę ir praeities veiksmus netgi „vieno iš šitų mažiausiųjų [jo brolių]“ atžvilgiu. Žinoma, pateptųjų krikščionių, likusių žemėje, skaičius mažėja. Tačiau kol pateptieji, sudarantys „ištikimą bei protingą vergą“ (NW), toliau aprūpina dvasiniu maistu ir vadovauja, būsimosios avys turi galimybę daryti gera vergo klasei, ką kaip tik daro ‛milžiniška minia iš visų giminių, genčių ir tautų’ (Apreiškimas 7:9, 14).

15. a) Kaip daugelis pasirodė esą panašūs į ožius? b) Kodėl turėtume vengti spręsti, ar asmuo yra avis, ar ožys?

¹⁵ Kaip elgiamasi su Kristaus broliais ir milijonais kitų avių, kurios suvienytos su jais į vieną kaimenę? Daugelis žmonių galbūt asmeniškai nepuola Kristaus atstovų, bet taip pat ir nesielgia su jo žmonėmis meilingai. Teikdami pirmenybę piktajam pasauliui, į ožius panašūs žmonės atmeta Karalystės žinią, kai ją girdi tiesiogiai ar netiesiogiai (1 Jono 2:15-17). Žinoma, pagaliau Jėzus yra tas, kuriam paskirta daryti nuosprendį. Ne mums spręsti, kas yra avis ir kas ožys (Morkaus 2:8; Luko 5:22; Jono 2:24, 25; Romiečiams 14:10-12; 1 Korintiečiams 4:5).

Kokia kiekvienos grupės ateitis?

16, 17. Kokia ateitis laukia avių?

¹⁶ Jėzus pasakė, koks jo nuosprendis avims: „Ateikite mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę!“ Koks širdingas kvietimas — „Ateikite“! Kur? Į amžinąjį gyvenimą, kaip jis pabaigoje ir pasakė: „Teisieji [eis] į amžinąjį gyvenimą“ (Mato 25:34, 46).

¹⁷ Palyginime apie talentus Jėzus parodė, ko reikalaujama iš tų, kurie valdys su juo danguje, o šioje alegorijoje jis parodo, ko laukiama iš Karalystės pavaldinių (Mato 25:14-23). Tinkama, kad dėl savo širdingos paramos Jėzaus broliams avys paveldės vietą jo Karalystės žemiškojoje srityje. Jos džiaugsis gyvenimu rojaus žemėje — perspektyva, Dievo duota nuo žmonių, kuriems reikia išpirkos, „pasaulio įkūrimo“ (Luko 11:50, 51, NTP).

18, 19. a) Kokį nuosprendį Jėzus padarys ožiams? b) Kodėl mes galime būti tikri, kad ožiams neteks patirti amžinų kančių?

¹⁸ Koks gi visiškai priešingas nuosprendis paskelbiamas ožiams! „Paskui jis prabils į stovinčius kairėje: ‛Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri prirengta velniui ir jo angelams! Nes aš buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote, buvau ištroškęs, ir manęs nepagirdėte, buvau keleivis, ir manęs nepriglaudėte, nuogas — neaprengėte, ligonis ir kalinys — ir jūs manęs neaplankėte.’ Tuomet jie atsakys: ‛Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ar ištroškusį, ar keleivį, ar nuogą, ar ligonį, ar kalinį ir tau nepatarnavome?’ Tuomet jis pasakys jiems: ‛Iš tiesų sakau jums: kiek kartų taip nepadarėte vienam iš šitų mažiausiųjų, nė man nepadarėte’“ (Mato 25:41-45).

¹⁹ Biblijos tyrinėtojai žino, jog tai negali reikšti, kad nemirtingos į ožius panašių žmonių sielos kankinsis amžinoje ugnyje. Ne, nes žmonės yra sielos; jie neturi nemirtingos sielos (Pradžios 2:7, ŠvR; Ekleziasto 9:6, 11; Ezechielio 18:4). Nuteisdamas ožius eiti į „amžinąją ugnį“, Teisėjas turi omenyje sunaikinimą be ateities vilties, ir toks pat galas visiems laikams bus Velniui ir jo demonams (Apreiškimas 20:10, 14). Taigi Jehovos Teisėjas padaro priešingus nuosprendžius. Avims jis sako: „Ateikite“; ožiams gi: „Eikite šalin nuo manęs.“ Avys paveldės „amžinąjį gyvenimą“. Ožiai eis į „amžinąjį atkirtimą“ (Mato 25:46, NW).b

Ką tai reiškia mums?

20, 21. a) Kokį svarbų darbą turi atlikti krikščionys? b) Koks pasidalijimas šiandien vyksta? c) Kokia bus žmonių padėtis, kai pasakojimas apie avis ir ožius pradės pildytis?

²⁰ Keturi apaštalai, girdėję Jėzaus atsakymą apie jo dalyvavimo ir sistemos pabaigos ženklą, turėjo daug ką apgalvoti. Jie turėjo išlikti budrūs ir laukti (Mato 24:42). Jie taip pat turėjo liudyti, kaip paminėta Morkaus 13:10. Jehovos Liudytojai šiandien yra energingai įsitraukę į šį darbą.

²¹ Tačiau ką šis naujas alegorijos apie avis ir ožius supratimas reiškia mums? Na, žmonės jau palaiko kurią nors vieną pusę. Kai kurie yra ‛plačiajame kelyje, vedančiame į pražūtį’, o kiti stengiasi pasilikti ‛siaurajame kelyje, vedančiame į gyvenimą’ (Mato 7:13, 14, ŠvR). Bet laikas, kai Jėzus paskelbs galutinį nuosprendį avims ir ožiams, pavaizduotiems alegoriniame pasakojime, dar priešakyje. Kai žmogaus Sūnus ateis kaip Teisėjas, jis nustatys, kad daugelis ištikimų krikščionių — iš tikrųjų „milžiniška minia“ pasiaukojusių avių — bus tinkami pereiti baigiamąjį „didžio sielvarto“ etapą ir įeiti į naująjį pasaulį. Ta perspektyva dabar turėtų būti džiaugsmo šaltinis (Apreiškimas 7:9, 14). Kita vertus, didelė daugybė žmonių iš ‛visų tautų’ pasirodys esą kaip užsispyrę ožiai. Jie „bus amžinai atkirsti“ (NW). Koks palengvėjimas žemei!

22, 23. Kadangi alegorinio pasakojimo išsipildymas tebėra ateityje, kodėl mūsų skelbimo darbas šiandien gyvybiškai svarbus?

²² Nors pasakojime aprašytas nuosprendis yra netolimoje ateityje, jau dabar vyksta kažkas gyvybiškai svarbaus. Mes, krikščionys, esame užimti gyvybę gelbstinčiu darbu pranešdami žinią, kuri yra žmonių pasidalijimo priežastis (Mato 10:32-39). Paulius rašė: „Nes ‛kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardo, bus išgelbėtas.’ Kaipgi žmonės šauksis to, kurio neįtikėjo?! Kaipgi jie įtikės tą, apie kurį negirdėjo?! Kaip išgirs be skelbėjo?!“ (Romiečiams 10:13, 14). Savo viešojoje tarnyboje skelbdami Dievo vardą ir Jo išgelbėjimo žinią, mes pasiekiame žmones daugiau kaip 230-yje šalių. Pateptieji Kristaus broliai tebėra šio darbo priešakinis būrys. Dabar prie jų prisideda apie penki milijonai kitų avių. O žmonės visame žemės rutulyje atsiliepia į Jėzaus brolių skelbiamą žinią.

²³ Daugelis išgirsta mūsų žinią, kai skelbiame po namus arba neformaliai. Kiti galbūt sužino apie Jehovos Liudytojus ir mūsų veiklą mums nežinomais būdais. Kai ateis nuosprendžio laikas, kiek Jėzus atsižvelgs į visai visuomenei ir šeimai tenkančią atsakomybę? Mes negalime pasakyti ir nereikia spėlioti. (Palygink 1 Korintiečiams 7:14.) Daugelis dabar sąmoningai ignoruoja, šaiposi arba atvirai persekioja Dievo tautą. Taigi dabar yra lemiamas laikas; taip besielgiantys žmonės galbūt pasidarys tokie, kuriuos Jėzus nuteis kaip ožius (Mato 10:22; Jono 15:20; 16:2, 3; Romiečiams 2:5, 6).

24. a) Kodėl žmonėms svarbu atsiliepti į mūsų skelbimą palankiai? b) Kokį požiūrį į savo tarnybą tau asmeniškai padėjo susidaryti šis tyrinėjimas?

²⁴ Tačiau, laimei, daugelis reaguoja palankiai, studijuoja Dievo Žodį ir tampa Jehovos Liudytojais. Kai kurie, dabar atrodantys kaip ožiai, gali pasikeisti ir pasidaryti kaip avys. Esmė ta, kad tie, kurie atsiliepia ir aktyviai remia Kristaus brolių likutį, tuo dabar akivaizdžiai pateikia įrodymą, kuris suteiks jiems teisę būti pastatytiems Jėzaus dešinėje pusėje, kai netolimoje ateityje jis atsisės į savo sostą daryti nuosprendžio. Jie yra laiminami dabar ir bus palaiminti ateityje. Taigi ši alegorija turėtų paskatinti mus būti uolesnius krikščioniškoje tarnyboje. Kol dar nevėlu, mes norime daryti viską, ką galime, kad būtų skelbiama geroji naujiena apie Karalystę ir tuo kitiems būtų suteikiama galimybė atsiliepti. Tada Jėzus bus tas, kuris padarys nuosprendį, pasmerkiantį ar išteisinantį (Mato 25:46).

[Išnašos]

Ar tu atsimeni?

◻ Kokie Mato 24:29-31 ir Mato 25:31-33 sugretinimai rodo, kad alegorija apie avis ir ožius taikoma ateičiai, ir koks tai laikas?

◻ Kas yra „mažiausieji“ iš Jėzaus brolių?

◻ Kaip Jėzaus pavartotas žodis „teisieji“ padeda atpažinti, kam jie atstovauja ir kam neatstovauja?

◻ Nors šis pasakojimas išsipildys ateityje, kodėl mūsų skelbimas dabar svarbus ir skubus?

[Rėmelis/iliustracija 24 puslapyje]

ATKREIPK DĖMESĮ Į SUGRETINIMUS

Mato 24:29-31 Mato 25:31-33

Su juo dalyvauja angelai Su juo ateina angelai

[Šaltinio nuoroda]

Garo Nalbandian