‘Mokykite laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs’
„Tad eikite ir padarykite mano mokiniais... žmones, ... mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs.“ (MATO 28:19, 20)
1. Koks pokalbis įvyko tarp Jėzaus mokinio Pilypo ir vieno etiopo?
ETIOPAS sukorė ilgą kelią į Jeruzalę. Čia jis pagarbino Jehovą — Dievą, kurį mylėjo. Žmogus, matyt, mėgo ir Dievo įkvėptą Žodį. Grįždamas namo vežime skaitė pranašo Izaijo raštus. Bekeliaujant pribėgo Kristaus mokinys Pilypas ir paklausė: „Ar ir supranti, ką skaitąs?“ Vyras atsiliepė: „Kaip galiu suprasti, jei man niekas nepaaiškina?!“ Pilypas padėjo šiam nuoširdžiam Raštų tyrinėtojui tapti Kristaus mokiniu. (Apaštalų darbų 8:26-39)
2. a) Kokia prasme etiopo atsakymas buvo reikšmingas? b) Kokius klausimus, susijusius su Kristaus nurodymu ruošti mokinius, dabar aptarsime?
2 Verta atkreipti dėmesį į etiopo atsakymą: „Kaip galiu suprasti, jei man niekas nepaaiškina?!“ Taigi skaitomą ištrauką jam turėjo kas nors paaiškinti. Iš etiopo žodžių matyti, koks svarbus mokymas, apie kurį Jėzus pasakė duodamas pavedimą ruošti mokinius. Koks mokymas čia turimas omenyje? Norėdami sužinoti, toliau nagrinėkime Jėzaus žodžius iš Mato 28 skyriaus. Ankstesniame straipsnyje aptarėme du klausimus, susijusius su Kristaus nurodymu ruošti mokinius: kodėl? ir kur? Dabar apsvarstysime kitus du: ko? ir kada?
„Mokydami laikytis visko“
3. a) Kaip tampama Jėzaus Kristaus mokiniu? b) Ko reikia mokyti ruošiamus mokinius?
3 Ko turime mokyti, norėdami padėti kitiems tapti Kristaus mokiniais? Jėzus savo sekėjams liepė: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs.“ (Mato 28:19, 20) Taigi turime mokyti to, ką Kristus įsakė.a Kas gi padėtų asmeniui, mokomam Jėzaus įsakymų, ne tik tapti mokiniu, bet ir juo išlikti? Atsakymas aiškus iš Jėzaus žodžių. Jis nepasakė: „Mokydami... visko, ką tik esu jums įsakęs“, bet: „Mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs“. (Mato 19:17, kursyvas mūsų) Ką tai reiškia?
4. a) Ką reiškia laikytis įsakymo? b) Pailiustruok, kaip mokome laikytis Kristaus įsakymų.
4 Laikytis tam tikro įsakymo reiškia „prisiderinti“ prie jo — paklusti, tai yra jį vykdyti. Kaip tad mokome kitus laikytis to, ką Kristus įsakė? Pagalvokime apie vairavimo instruktorių, mokantį grupę žmonių eismo taisyklių. Instruktorius gali mokyti kabinete. Tačiau norėdamas įdiegti, kaip jų laikytis, jis turi aiškinti ir vadovauti, kai mokiniai sėda prie vairo ir bando praktiškai taikyti ką sužinoję. Panašiai ir mes: studijuodami su žmonėmis Bibliją, mokome juos Kristaus įsakymų. Tačiau turime ir vadovauti, kai studijuotojai bando taikyti Kristaus nurodymus gyvenime bei tarnyboje. (Jono 14:15; 1 Jono 2:3) Taigi norėdami vykdyti Kristaus nurodymą ruošti mokinius, turime būti ir mokytojai, ir vadovai. Taip sekame Jėzaus ir paties Jehovos pavyzdžiu. (Psalmyno 48:15 [48:14, Brb]; Apreiškimo 7:17)
5. Kodėl žmogus, su kuriuo studijuojame Bibliją, gali nesiryžti paklusti Kristaus įsakymui ruošti mokinius?
5 Mokyti kitus laikytis Jėzaus įsakymų taip pat reiškia padėti jiems paklusti nurodymui daryti žmones mokiniais. Kai kuriuos Biblijos studijuotojus ši užduotis baugina. Jeigu jie anksčiau ir dalyvavo kokios nors bažnyčios veikloje, vargu ar buvo religinių vadų mokomi eiti ir ruošti mokinius. Yra dvasininkų, atvirai pripažįstančių, kad krikščionijos bažnyčios nemoko parapijiečių būti evangelizuotojais. Komentuodamas Jėzaus nurodymą eiti į pasaulį ir padėti visokiems žmonėms tapti mokiniais, biblistas Džonas R. V. Stotas pažymėjo: „Nesugebėjimas vykdyti to įsakymo yra didžiausia krikščionių bėda evangelizacijos srityje šiais laikais.“ Jis pridūrė: „Mes linkę skelbti žinią per atstumą. Kartais atrodome kaip žmonės, saugiai stovintys ant kranto ir iš tolo šaukiantys skęstantiems, ką daryti. Nepuolame į vandenį jų gelbėti. Bijome sušlapti.“
6. a) Kaip galime padėti studijuotojui sekdami Pilypo pavyzdžiu? b) Kaip galime padėti studijuotojui, kai jis pradeda skelbti?
6 Jeigu Biblijos studijuotojas anksčiau priklausė religijai, kurios nariai, taip sakant, ‘bijo sušlapti’, jam gali būti sunku įveikti „vandens baimę“ ir paklusti Kristaus įsakymui ruošti mokinius. Reikės paramos. Turime kantriai mokyti jį ir vadovauti, kad didėtų jo supratimas ir atsirastų noras veikti, — panašiai kaip Pilypo pamokymai įtikino etiopą ir paskatino krikštytis. (Jono 16:13; Apaštalų darbų 8:35-38) Be to, trokšdami mokyti studijuotojus laikytis nurodymo ruošti mokinius, turime darbuotis drauge su jais ir vadovauti, kai jie tik pradeda skelbti Karalystę. (Mokytojo 4:9, 10; Luko 6:40)
„Laikytis visko“
7. Mokydami „laikytis visko“, kokių įsakymų turime mokyti?
7 Naujus skelbėjus mokome ruošti mokinius. Tačiau tuo neapsiribojame. Jėzus liepė mokyti ir „laikytis visko“, ką tik įsakė. Tai susiję su dviem didžiausiais įsakymais — mylėti Dievą ir artimą. (Mato 22:37-39) Kaip naujas mokinys galėtų būti mokomas laikytis šių įsakymų?
8. Paaiškink, kaip naujoką galima mokyti parodyti meilę.
8 Prisiminkime iliustraciją apie besimokantįjį vairuoti. Judrioje gatvėje jis ne tik klausosi instruktoriaus nurodymų, bet ir mokosi stebėdamas aplinkinius vairuotojus. Instruktorius, sakykim, gali atkreipti jo dėmesį į vairuotoją, draugiškai praleidžiantį kitą važiuoti pirma; arba į tą, kuris supratingai perjungia žibintų šviesas, kad neapakintų artėjančiųjų priešais; ar tokį, kuris mielai pagelbsti, jei kam kelyje sugenda mašina. Taip mokinys gauna vertingų patarimų ir gali juos pritaikyti. Panašiai ir Biblijos studijuotojas. Pasukęs keliu į gyvenimą, jis mokosi ne tik iš mokytojo, bet ir iš puikių susirinkime matomų pavyzdžių. (Mato 7:13, 14)
9. Kaip studijuotojas mokosi laikytis įsakymo rodyti meilę?
9 Pavyzdžiui, Biblijos studijuotojas stebi, kaip vieniša motina atsiveda į Karalystės salę mažus vaikus; kaip depresijos slegiama sesė stropiai lanko sueigas; kaip pagyvenusi našlė atveža pagyvenusius bendratikius į kiekvieną sueigą; kaip paauglys padeda tvarkyti Karalystės salę. Galbūt atkreipia dėmesį į susirinkimo vyresnįjį, kuris ištikimai vadovauja skelbimo darbui, nors turi ir daug kitų pareigų susirinkime. Studijuotojas gali susipažinti su liudytoju, kuris neįgalus ir neišeina iš namų, bet visiems lankytojams yra dvasinės atgaivos šaltinis. Jis galbūt mato porą, kuri stengiasi daug ką pakeisti, kad galėtų prižiūrėti pagyvenusius tėvus. Stebėdamas tokius paslaugius ir patikimus krikščionis, naujokas mokosi iš jų paklusti Kristaus įsakymui mylėti Dievą ir artimą, ypač bendratikius. (Patarlių 24:32; Jono 13:35; Galatams 6:10; 1 Timotiejui 5:4, 8; 1 Petro 5:2, 3) Taip kiekvienas susirinkimo narys gali — ir turi — būti mokytojas ir vadovas. (Mato 5:16)
„Iki pasaulio pabaigos“
10. a) Kiek ilgai turėsime ruošti mokinius? b) Kokį pavyzdį šiuo atžvilgiu parodė Jėzus?
10 Iki kada turėsime ruošti mokinius? Iki pat šios santvarkos pabaigos. (Mato 28:20) Ar įvykdysime šį Jėzaus pavedimą? Kaip pasaulinė brolija, tam esame pasiryžę. Praeityje mielai aukojome savo laiką, jėgas bei lėšas ieškoti tų, kurie „palankiai nusiteikę amžinajam gyvenimui“. (Apaštalų darbų 13:48, NW) Dabar Jehovos liudytojai Karalystės skelbimui ir mokinių ruošimui kasdien skiria vidutiniškai tris milijonus valandų. Tai darome sekdami Jėzaus pavyzdžiu. Jis pasakė: „Mano maistas — vykdyti valią to, kuris mane siuntė, ir baigti jo darbą.“ (Jono 4:34, kursyvas mūsų) Toks ir mūsų troškimas. (Jono 20:21) Svarbu ne vien pradėti patikėtą darbą; trokštame jį baigti. (Mato 24:13; Jono 17:4)
11. Kas atsitinka kai kuriems mūsų broliams bei sesėms ir apie ką turime pamąstyti?
11 Liūdna, bet kai kurie bendratikiai dvasiškai nusilpsta ir praranda ryžtą ar visiškai atsisako paklusti Kristaus įsakymui ruošti mokinius. Ar galime kaip nors padėti jiems atnaujinti ryšį su susirinkimu ir vėl imtis mokinių ruošimo veiklos? (Romiečiams 15:1; Hebrajams 12:12) Naudinga atkreipti dėmesį, kaip Jėzus padėjo apaštalams, kai jie buvo laikinai nusilpę.
Parodyk dėmesį
12. a) Kaip pasielgė apaštalai prieš pat Jėzaus mirtį? b) Kaip Jėzus elgėsi su apaštalais, nepaisant jų didelių trūkumų?
12 Jėzui baigiant žemiškąją tarnybą ir artėjant mirčiai, apaštalai „palikę jį... pabėgo“. Pagal Jėzaus pranašystę, jie ‘išsisklaidė kas sau’. (Morkaus 14:50; Jono 16:32) Kaip Jėzus elgėsi su dvasiškai nusilpusiais draugais? Netrukus po prikėlimo jis pasakė kelioms moterims: „Nebijokite! Eikite ir pasakykite mano broliams, kad keliautų į Galilėją; ten jie mane pamatys.“ (Mato 28:10) Nors apaštalai turėjo didelių trūkumų, Jėzus juos tebevadino broliais. (Mato 12:49) Jis jais pasitikėjo. Jėzus buvo gailestingas ir atlaidus, toks koks yra Jehova. (2 Karalių 13:23) Kaip galime sekti Jėzumi?
13. Kaip turime žiūrėti į tuos, kurie dvasiškai nusilpo?
13 Turime parodyti dėmesį tiems, kurie sulėtino tempą ar nustojo eiti į tarnybą. Prisimename, kiek meilingų darbų jie padarė praeityje, — kai kurie tarnaudami netgi dešimtmečius. (Hebrajams 6:10) Mums tikrai stinga jų draugystės. (Luko 15:4-7; 1 Tesalonikiečiams 2:17) Kaip tad galime parodyti rūpinimąsi jais?
14. Kaip sekdami Jėzumi galime padėti nusilpusiam asmeniui?
14 Jėzus liepė nusiminusiems apaštalams keliauti į Galilėją; ten jie pamatys jį. Iš tiesų Jėzus kvietė juos į specialią sueigą. (Mato 28:10) Tuos, kurie dvasiškai silpni, irgi skatiname lankyti krikščionių susirinkimo sueigas, ir galbūt turime paraginti ne vieną kartą. Apaštalų atveju kvietimas davė vaisių, nes „vienuolika mokinių nuvyko į Galilėją, ant kalno, kurį jiems buvo nurodęs Jėzus“. (Mato 28:16) Kaip džiugu, kai nusilpusieji panašiai atsiliepia į mūsų nuoširdų kvietimą ir vėl pradeda lankyti krikščionių sueigas! (Luko 15:6)
15. Kaip sekdami Jėzumi galime šiltai pasveikinti silpnuosius, atėjusius į sueigą?
15 Kaip sutiksime nusilpusį krikščionį, pasirodžiusį Karalystės salėje? O kaip elgėsi Jėzus su apaštalais, kurių tikėjimas buvo trumpai susvyravęs? Ką darė pamatęs juos susirinkusius nurodytoje vietoje? „Priėjęs Jėzus jiems kalbėjo.“ (Mato 28:18, Jr) Jis nežiūrėjo į juos iš tolo, bet priėjo. Įsivaizduok, kaip palengvėjo apaštalams, kai Jėzus parodė iniciatyvą! Sekime Jėzaus pavyzdžiu ir šiltai pasveikinkime silpnuosius, bandančius grįžti į krikščionių susirinkimą.
16. a) Ko galime pasimokyti iš Jėzaus elgesio su mokiniais? b) Kaip galime atspindėti Jėzaus požiūrį į dvasiškai nusilpusiuosius? (Žiūrėk išnašą.)
16 Ką dar Jėzus darė? Pirmiausia pasakė: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje.“ Antra, davė užduotį: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones.“ Trečia, pažadėjo: „Esu su jumis per visas dienas.“ Ar pastebėjai, ko Jėzus nedarė? Jis nepriekaištavo mokiniams dėl jų trūkumų ir abejonių. (Mato 28:17) Ar tai turėjo poveikį? Taip. Netrukus apaštalai pradėjo „mokyti... ir skelbti gerąją naujieną“. (Apaštalų darbų 5:42) Priimdami nusilpusius ir elgdamiesi su jais kaip Jėzus, galime ir savo susirinkime sulaukti gerų rezultatų.b (Apaštalų darbų 20:35)
„Esu su jumis per visas dienas“
17, 18. Kaip sustiprina mus Jėzaus žodžiai „esu su jumis per visas dienas“?
17 Paskutiniai Jėzaus žodžiai „esu su jumis per visas dienas“ padrąsina visus, kurie stengiasi laikytis Kristaus nurodymo ruošti mokinius. Kad ir kaip priešai trukdytų mūsų Karalystės skelbimo darbui, kad ir kaip šmeižtų, priežasties bijoti nėra. Kodėl? Jėzus, mūsų Vadovas, turintis „visą valdžią danguje ir žemėje“, yra su mumis ir palaiko!
18 Jėzaus pažadas „esu su jumis per visas dienas“ yra ir didžios paguodos šaltinis. Uoliai stengdamiesi laikytis Kristaus nurodymo daryti žmones mokiniais, patiriame ne tik džiaugsmą, bet ir liūdesį. (2 Metraščių 6:29) Kai kuriems tenka ištverti sielvartą dėl artimojo mirties. (Pradžios 23:2; Jono 11:33-36) Kitiems dėl senatvės silpnėja sveikata, nebėra jėgų. (Mokytojo 12:1-6) Dar kitus kamuoja depresija. (1 Tesalonikiečiams 5:14) Daug kas iš mūsų kenčia ekonominius sunkumus. Tačiau nepaisant išbandymų mūsų tarnyba sėkminga, nes Jėzus yra su mumis „per visas dienas“, net sunkiausiomis akimirkomis. (Mato 11:28-30)
19. a) Kokius aspektus apima Jėzaus nurodymas daryti žmones mokiniais? b) Kaip įstengsime įvykdyti Kristaus pavedimą?
19 Kaip matėme šiame ir ankstesniame straipsniuose, Jėzaus nurodymas daryti žmones mokiniais apima daug aspektų. Jėzus paaiškino, kodėl ir kur reikia vykdyti jo pavedimą. Jis dar pasakė, ko turime mokyti ir iki kada tai daryti. Žinoma, įvykdyti šią didelę užduotį nelengva. Tačiau remiami Kristaus, turinčio visą valdžią, tikrai įstengsime! Tiesa?
[Išnašos]
a Viename žinyne atkreipiamas dėmesys į Jėzaus žodžius „krikštydami juos..., mokydami“; nesakoma ‘krikštydami juos ir mokydami’. Taigi nurodymas krikštyti ir mokyti „nėra... du vienas po kito einantys veiksmai“. Iš tiesų „mokymas yra tęstinis procesas: mokoma iki krikšto... ir iš dalies po jo“.
b Daugiau informacijos apie tai, kaip elgtis su nusilpusiais susirinkimo nariais ir kaip jiems padėti, yra 2003 m. vasario 1 d. Sargybos bokšte, p. 15—18.
Kaip atsakytum?
• Kaip mokome kitus laikytis to, ką Jėzus įsakė?
• Ko studijuotojas mokosi iš kitų susirinkimo narių?
• Kaip galime padėti nusilpusiems susirinkimo nariams?
• Kaip stiprina ir guodžia Jėzaus pažadas „esu su jumis per visas dienas“?
[Iliustracijos 15 puslapyje]
Turime būti ir mokytojai, ir vadovai
[Iliustracijos 17 puslapyje]
Studijuotojas daug ko pasisemia iš kitų pavyzdžio