Krikštas – būtinybė visiems Kristaus sekėjams

1, 2. a) Kaip jaučiasi kai kurie krikščionys tėvai, kai jų vaikas pasisako norįs krikštytis? b) Kodėl pasirengusiųjų krikštytis paklausiama, ar jau pasiaukojo Jehovai? (Žiūrėk nuotrauką straipsnio pradžioje.)

KRIKŠČIONIŲ pora akimis seka, kaip drauge su kitais pasirengusiais krikštytis atsistoja ir jų dukrelė Marija.a Į du kalbėtojo klausimus ji atsako garsiai ir aiškiai. Netrukus mergaitė pasikrikštija.

² Marijos tėvai labai didžiuojasi dukros sprendimu besąlygiškai pasiaukoti Jehovai ir pasikrikštyti. Bet dar neseniai Marijos mamai nedavė ramybės tokie klausimai: „Ar mano dukra nėra per jauna krikštytis? Ar Marija aiškiai suvokia, koks rimtas yra šitas žingsnis? Gal būtų gerai dar šiek tiek palūkėti?“ Panašiai svarsto daugelis rūpestingų tėvų, kai jų vaikai pasisako norį krikštytis (Mok 5:4). Juk pasiaukoti Dievui ir pasikrikštyti – pats svarbiausias sprendimas žmogaus gyvenime. (Žiūrėk rėmelį „Ar jau pasiaukojai Jehovai?“)

3, 4. a) Kokiu palyginimu apaštalas Petras pabrėžė krikšto svarbą? b) Kodėl krikštą galima prilyginti Nojaus laivo statybai?

³ Apaštalas Petras krikštą prilygino Nojaus laivo statybai. Jis sakė: „Jus gelbsti to atitikmuo – krikštas.“ (Perskaityk 1 Petro 3:20, 21.) Didžiulis laivas visiems aiškiai liudijo, kad Nojus yra atsidėjęs vykdyti Dievo valią. Vyras iki galo atliko jam pavestą užduotį. Nojaus tikėjimas pasireiškė darbais ir tai jam pačiam bei jo šeimai laidavo išsigelbėjimą per tvaną. Kokia tad Petro palyginimo esmė?

⁴ Matydami aną laivą, aplinkiniai suprato, kad Nojus tiki Dievu. Panašiai yra ir kai žmogus krikštijasi. Šitaip jis visiems stebėtojams parodo, kad tiki Kristaus išpirkos galia ir gyvenimą skiria Jehovai. Kaip ir Nojus, pasiaukoję Dievo tarnai klusniai vykdo jo pavestą darbą. Be to, kaip per tvaną Jehova išgelbėjo Nojų, taip ir atėjus šio nedoro pasaulio galui išsaugos savo ištikimus krikštytus tarnus (Mk 13:10; Apr 7:9, 10). Vadinasi, pasiaukoti Dievui ir krikštytis yra nepaprastai svarbu. Jeigu tokį sprendimą žmogus be reikalo atidėlioja, jis gali prarasti amžinojo gyvenimo dovaną.

 5. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

⁵ Žinodami, kaip svarbu yra krikštytis, aptarkime tris klausimus: kas Biblijoje sakoma apie krikštą? Ko žmogus turėtų imtis, kad krikštui pasiruoštų? Kodėl krikšto svarbą privalu turėti omenyje tiems, kas savo vaiką ar ką nors kitą moko Biblijos tiesų?

6, 7. a) Kokią reikšmę turėjo Jono krikštas? b) Kuo vieno žmogaus krikštas skyrėsi nuo visų kitų?

⁶ Pirmą kartą Biblijoje krikštas minimas pasakojime apie Joną Krikštytoją (Mt 3:1–6). Žmonės ėjo pas Joną krikštytis norėdami viešai parodyti, kad gailisi dėl savo nusižengimų Mozės įstatymui. Bet vieno iš tų žmonių krikštas buvo užvis reikšmingiausias ir neturėjo nieko bendra su atgaila. Jonui teko ypač garbinga užduotis pakrikštyti paties Dievo sūnų – Jėzų (Mt 3:13–17). Kadangi buvo tobulas ir be nuodėmės, atgailauti jam nereikėjo (1 Pt 2:22). Savo krikštu Jėzus parodė, kad yra pasirengęs vykdyti Dievo valią (Hbr 10:7).

⁷ Jėzaus žemiškosios tarnybos dienomis žmones krikštijo ir jo mokiniai (Jn 3:22; 4:1, 2). Šis krikštas, kaip ir Jono atliekamas, viešai bylojo apie žmogaus atgailą už nuodėmes. Bet vėliau, po Jėzaus mirties ir prikėlimo, krikštas įgavo visai kitokią prasmę.

 8. a) Kokį priesaką prikeltas Jėzus davė savo sekėjams? b) Kodėl krikštas toks svarbus?

⁸ 33 m. e. metais prikeltas Jėzus pasirodė didelei miniai – daugiau nei 500 vyrų, moterų ir, galimas dalykas, net vaikų. Tikriausiai būtent tąsyk Jėzus davė nurodymą: „Eikite ir darykite mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos Tėvo, Sūnaus ir šventosios dvasios vardu, mokydami juos laikytis viso, ką esu jums įsakęs“ (Mt 28:19, 20; 1 Kor 15:6). Susirinkusiesiems, tarp jų ir šimtams savo sekėjų, Jėzus paliepė ruošti žmones jo mokiniais. Sykiu jis pabrėžė, kad kiekvienas, besiimantis mokinystės jungo, privalo pasikrikštyti (Mt 11:29, 30). O kad Dievo akyse žmogus turėtų tam teisę ir jo tarnystė būtų priimtina, jam reikia pripažinti Jėzaus vaidmenį įgyvendinant Jehovos tikslus. Tik tokiu atveju asmens krikštui vandenyje Dievas pritaria. Biblijoje gausu įrodymų, kad nauji Kristaus sekėjai pirmame amžiuje suprato krikšto svarbą ir be reikalo jo neatidėliojo (Apd 2:41; 9:18; 16:14, 15, 32, 33).

9, 10. Ką apie krikštą sužinome iš prozelito etiopo ir apaštalo Pauliaus pavyzdžio?

⁹ Perskaityk Apaštalų darbų 8:35, 36. Pagalvokime apie prozelito iš Etiopijos pavyzdį. Jis buvo nuvykęs į Jeruzalę pagarbinti Jehovos. Vyrui keliaujant namo, prie jo, paragintas angelo, pribėgo Pilypas ir „paskelbė jam gerąją naujieną apie Jėzų“. Koks buvo etiopo atsakas? Nuoširdus dėkingumas už atskleistą tiesą sužadino jam troškimą laikytis Jehovos reikalavimų. Taigi nieko nelaukdamas etiopas pasikrikštijo.

¹⁰ Kitas pavyzdys – vienas vyras, persekiojęs krikščionių bendruomenę. Jis buvo žydas, Dievui pasiaukojusios tautos narys. Tačiau žydai dėl savo neklusnumo Jehovos malonę prarado. Anas vyras uoliai laikėsi judaizmo tradicijų tol, kol nesužinojo, kad Dievui priimtinas kitoks garbinimas. Jam pasirodė pats prikeltas ir pašlovintas Jėzus Kristus. Kaip vyras reagavo? Biblijoje sakoma, kad jis priėmė krikščionio vardu Ananijas pagalbą ir „buvo pakrikštytas“ (Apd 9:17, 18; Gal 1:14). Ko gero, jau supratome, kad čia kalbama apie apaštalą Paulių. Atkreipkime dėmesį, kaip tiesa apie Jėzaus vaidmenį įgyvendinant Dievo valią jį paveikė. Paulius tą tiesą pamilo ir nedelsė pasikrikštyti. (Perskaityk Apaštalų darbų 22:12–16.)

11. a) Kas Biblijos studijuotojus paskatina krikštytis? b) Kaip mes jaučiamės matydami ką nors krikštijantis?

¹¹ Mūsų dienomis panašiai apsisprendžia daugelis įvairaus amžiaus Biblijos studijuotojų. Tie, kas iš širdies vertina Biblijos tiesą ir ja tvirtai tiki, noriai Dievui pasiaukoja ir pasikrikštija. Jiems sakoma kalba yra itin džiugus kiekvieno mūsų suvažiavimo ir kongreso momentas. Matyti, kaip žmogus priima tiesą, auga dvasiškai ir nusprendžia Dievui pasiaukoti, mums, Jehovos liudytojams, labai malonu. O kokie laimingi krikščionys tėvai, kai drauge su kitais pasikrikštija ir jų vaikas! 2017 tarnybiniais metais pasiaukojimą Dievui krikštu vandenyje parodė daugiau kaip 284 000 nuolankių žmonių (Apd 13:48). Akivaizdu: jie gerai suvokė, kad pasikrikštyti Kristaus sekėjams yra būtina. Ko jie ėmėsi, kad šiam žingsniui pasiruoštų?

12. Ko žmogus turi imtis, kad krikštui pasirengtų?

¹² Pirmiausia Biblijos studijuotojas turi įgyti aiškių žinių apie Dievą, jo tikslus ir tai, ką jis padarė žmonijai išgelbėti (1 Tim 2:3–6). Aiškus pažinimas padės išsiugdyti tikėjimą, o tikėjimas skatins žmogų saugotis elgesio, kuriuo Dievas bodisi, ir suderinti savo gyvenseną su teisingomis jo normomis (Apd 3:19). Žinoma, jei asmuo neatsisako nedorų darbų, pasiaukoti ir krikštytis, Dievo požiūriu, jis negali (1 Kor 6:9, 10). Tačiau vien tik laikytis Jehovos nustatytų aukštų dorovės reikalavimų nepakanka. Svarbu dalyvauti bendruomenės sueigose, reguliariai skelbti gyvybes gelbstinčią gerąją naujieną ir daryti kitus Kristaus mokiniais. Pats Jėzus paminėjo, kad tikrieji jo sekėjai užsiims evangelizacijos darbu (Apd 1:8). Tik žengęs išvardytus žingsnius, Biblijos studijuotojas gali deramai pasiaukoti Jehovai maldoje ir viešai pasiaukojimą parodyti krikštu.

13. Kodėl mokant kitus Biblijos tiesų patiems būtina turėti omenyje krikšto svarbą?

¹³ Padėdami savo vaikui ar kitam Biblijos studijuotojui žengti anksčiau minėtus žingsnius, patys turėkime omenyje, kad krikštas privalus kiekvienam tikram krikščioniui. Tai atmindami mokysime paveikiau, nepraleisime progos užvesti kalbą apie būtinybę pasiaukoti Dievui ir pasikrikštyti. Labai norime, kad tiek mūsų vaikai, tiek kiti Biblijos studijuotojai darytų pažangą ir galiausiai paskirtų savo gyvenimą Jehovai.

14. Kodėl nevalia versti žmogų pasikrikštyti?

¹⁴ Aišku, niekas neturėtų asmens versti priimti tokį sprendimą – nei tėvai, nei Biblijos mokytojai, nei kiti bendratikiai. Juk Jehova nė vieno neverčia jam tarnauti (1 Jn 4:8). Mokydami kitus Biblijos tiesos, akcentuokime, kaip svarbu susidraugauti su Dievu. Pasikrikštyti žmogų skatins širdyje užgimęs dėkingumas Dievui už Biblijos tiesą ir troškimas tapti Kristaus mokiniu (2 Kor 5:14, 15).

15, 16. a) Ar amžius gali būti kliūtis žmogui pasikrikštyti? Prašom paaiškinti. b) Kodėl tie, kas nori tapti Jehovos liudytojais, turi pasikrikštyti, net jeigu anksčiau ir buvo priėmę kitos religijos krikštą?

¹⁵ Amžius irgi neturėtų būti kliūtis žmogui pasikrikštyti. Vienų dvasinė pažanga spartesnė, kitų lėtesnė. Daugybė Dievui pasiaukoja dar visai jauni ir ilgus metus jam tarnauja ištikimai. Yra ir tokių, kurie Biblijos tiesą išgirsta ir pasikrikštija garbaus amžiaus, kai kas net 100 suvirš metų.

¹⁶ Viena pagyvenusi Biblijos studijuotoja pasiteiravo savo mokytojos, ar jai reikia darkart krikštytis, mat anksčiau priklausė įvairiems tikėjimams ir jau ne sykį krikštijosi. Moteris drauge su savo mokytoja paieškojo atsakymo į tą klausimą Biblijoje. Supratusi, ko reikalauja Dievo Žodis, moteris, nors ir buvo beveik aštuoniasdešimties, pasikrikštijo. Ji nemanė, kad žengti šio žingsnio jai nebereikia. Ką suprantame iš jos pavyzdžio? Krikštytis žmogus gali tik aiškiai suvokdamas Dievo valią. Tad jeigu kas nors anksčiau pasikrikštijo priklausydamas kitai religijai, jam privalu tai padaryti darsyk. (Perskaityk Apaštalų darbų 19:3–5.)

17. Apie ką verta pamąstyti krikšto dieną?

¹⁷ Krikštas – išties džiugus įvykis. Taip pat tai puikus metas pamąstyti, kokią didžiulę atsakomybę žmogus prisiima. Visoms krikščionio priedermėms atlikti reikia nemažai pastangų. Tad ne veltui tokį gyvenimo būdą Jėzus prilygino jungui. Biblija Kristaus mokinius ragina, kad „nebe sau gyventų, bet tam, kuris numirė už juos ir buvo prikeltas“ (2 Kor 5:15; Mt 16:24).

18. Ką aptarsime kitame straipsnyje?

¹⁸ Šiame straipsnyje aptarėme, koks rimtas yra sprendimas tapti krikščioniu. Štai todėl straipsnio pradžioje minėtos Marijos mamą ir buvo apėmusios nerimastingos mintys. Jeigu tu turi vaiką, tikriausiai pasvarstai: „Ar jis iš tikrųjų pasirengęs krikštytis? Ar jam pakanka žinių, kad sugebėtų deramai pasiaukoti Dievui? Gal pirma jam reikėtų įgyti gerą išsilavinimą ir susirasti darbą? O jeigu vaikas po krikšto sunkiai nusidės?“ Šiuos klausimus panagrinėsime kitame straipsnyje, taip pat pažiūrėsime, kas padėtų tėvams išlaikyti teisingą požiūrį į vaiko krikštą.