2 skyrius
Dievas — kilnus Valdytojas
1, 2. Kaip mes - kaip šios planetos „svečiai“ - turėtume reaguoti, kada galvojame apie savo nuostabią gyvenamąją vietą?
DALEISKIME, tu randiesi kelionėje ir ieškai patogaus prieglobsčio, kad praleisti ten atostogas. Pravažiavęs tam tikrą atstumą nuošalioje vietovėje, tu prisiartini prie nuostabaus sodo. Tu matai namą jame ir nusprendi paklausti, ar yra ten laisvas kambarys. Tavo nuostabai ant durų kabo iškaba su užrašu: „Sveiki atvykę! Jauskitės kaip namuose!“ Įėjęs į namą, tu pamatai, kad jame yra viskas, kas reikalinga jaukiam gyvenimui: vanduo, apšildymas, šviesa ir prie to dar pilnas sandėlis su užrašytu kvietimu: „Vaišinkitės!“ Kaip reaguotum tu į tai? Ar pasakytum: „Tai neįtikima! Šito namo valdytojas, gal būt, yra per daug malonus ir kilnus žmogus“?
2 Šis pavyzdys gerai pailiustruoja žmogaus padėtį sulyginus su Dievu, Žemės Sutvėrėju. Atkreipk dėmesį į tai, kaip Sutvėrėjas — panašiai kilniam namo savininkui — pasirūpino tais, kas turėjo apgyvendinti šitą planetinį „namą“, t. y. Žemę:
3, 4. Kaip aprūpintas mūsų geras „butas“ šviesa, šiluma ir energija?
3 Geras gyvenamasis namas turi žibintus, paprastai lubose, o taip pat malonią naktinę šviesą, kad jo gyventojai nebūtų naktį pilnoje tamsoje. Žemė turi Saulę kaip svarbiausią šviesos šaltinį, o dėl nakties — švelni Mėnulio šviesa (Pradžios 1:14-18).
4 Namuose taip pat yra energijos šaltinis apšildymui ir paleidimui į darbą buitinių elektros prietaisų. Energijos šaltinis Žemei yra Saulė. Ji ne tik betarpiškai tiekia Žemei energiją, kuria gali naudotis žmogus ir augalai, bet ji savo veikimu amžių bėgyje padėjo taip pat susidaryti didžiulėms kuro atsargoms anglies ir naftos pavidale. Šios atsargos laikosi, kaip ir gerai aprūpintame name, Žemės „sandėlyje“ ir, pagal poreikius, jomis galima naudotis.
5. Kas dar kitas, teikiantis mums patogumus ir džiaugsmą, saugomas mūsų „namo“ „sandėlyje“? (Jobo 28:1-6)
5 Šitame „sandėlyje“ Sutvėrėjas sukūrė dideles metalų atsargas ir davė žmogui sugebėjimą atrasti galimybes išgauti juos iš rūdos. Žmogaus džiaugsmui, ypač moterims, Jis patalpino šitame „sandėlyje“ taip pat brangiuosius akmenis ir chemikalus, reikalingus gyvenimui.
6. (a) Kodėl mūsų planetinio „namo“ „vandentiekio sistema“ liudija apie Sutvėrėją, besirūpinantį mumis? (b) Sulygink sukurtas Dievo kalvas ir kalnus su žmonių šiukšlių krūvomis. (Psalmyno 103:10, 11)
6 Namui reikalinga gera vandentiekio sistema. Mūsų Žemės „vandentiekio sistema“ yra nuostabi. Daleiskime, žmogus galėtų pastatyti kalną, kaupdamas akmenis ir šiukšles. Ar galėtų tada gyvenantys ant jo tikėtis gauti švarų, šaltą, gaivinantį vandenį iš šaltinių prie kalno šlaito? Arti rūdynų mes pastebime dideles uolienų griūtis. Jos atrodo tik kaip nežymios dėmės vietovėje. Pagalvok apie nuostabius inžinerinio meno principus, turinčius reikšmę sudėtingoje kanalų sistemoje ir žemėje esančiame slėgime ir kurie duoda žemei galimybę turėti vandens atsargas kalnų masyvuose. O ten, kur retai lyja lietus arba visai jų nebūna, pavyzdžiui, Sacharoje, yra vietos, kur tereikia iškasti keletą metrų gylio, kad rasti vandenį.
7. Kokiu būdu Sutvėrėjas nuklojo mūsų Žemę „kilimu“, kuri pajėgi atstatyti pati save? (Pradžios 1:11, 12)
7 Kaip daugelyje gerų butų grindys dėl grožio ir jaukumo klojamos kilimais, taip ir Sutvėrėjas „išklojo“ Žemę augalais, gėlėmis ir miškais. Jau net siaurai suplanavus negyvenamas kraštas gali būti greitai paverstas į parką! Vietovės, sudarkytos žmogaus veiklos greitai pasidengia žaliu „kilimu“. Užterštos upės greitai apsivalo pačios, jeigu pašalinamas užteršimo šaltinis.
8. Kokį numatymą ir rūpestį parodė mūsų kilnus „Namo savininkas“, aprūpindamas mūsų „buto“ „sandėlį“?
8 Kaip gerame namų ūkyje yra gausiai prikrautas sandėlis, taip ir Žemės „sandėlyje“ yra visokios rūšies maisto laukuose, soduose ir jūrose. Kokia išmintis buvo būtina, kad iš anksto pasirūpinti apie jūros ir žemės augmeniją, javus, vaismedžius, riešutmedžius, duodančius reguliariai vaisius nuo amžių į amžius, kad gyvuliai, vabzdžiai, jūros gyvūnai ir, pagaliau, žmogus gali egzistuoti. Atsargos niekada neišsenka. O žemė pajėgi duoti dar didesnį derlių, kad maitinti tolimesnius žmones, kol Dievas nepaskelbs, kad ji pakankamai pripildyta (Pradžios 1:28).
9. Ar gali žmonės prisiimti sau garbę už šitą gražią „gyvenimo vietą“ ir jos aprūpinimą? (Jobo 38:4, 26, 27)
9 Žinoma, niekas iš mūsų nedalyvavo kuriant šitą nuostabų gyvenimo būstą. Biblija mums sako, kad dangus priklauso Dievui, o „žemę Jis davė žmogaus sūnums“ (Psalmyno 113:24). Pavyzdys, kaip mūsų gyvenamoji vieta, Žemė, aprūpinta viskuo dėl gyvenimo, parodo, kad kažkas darė gerai apgalvotus pasiruošimus. Ir visa tai mums buvo duota veltui. Kokį dar įtikinamesnį įrodymą norime mes turėti tam, kad egzistuoja Sutvėrėjas, ne tik galingas ir išmintingas, bet taip pat geras ir kilnus. Jis, taip sakant, pasakė visiems: „Imkite, prašom!“, leisdamas Saulei tekėti ant gerųjų ir piktųjų ir siųsdamas lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų (Mato 5:45). Iš tikrųjų, jeigu žmogus nešvaistytų žemės turtus ir resursus ir nepiktnaudžiautų jais, tai žmonės visose šalyse galėtų tikrai gėrėtis gyvenimu mūsų gražioje planetoje.
10. Ką galima pasakyti, atsižvelgiant į prisimintus anksčiau išdėstymus apie teoriją, kad Žemė atsirado veikiant akloms jėgoms?
10 Tas faktas, kad žemė daugelio šimtmečių bėgyje patenkino visus žmogaus reikalavimus, sukelia rimtas abejones atžvilgiu teorijos, kad ji atsirado atsitiktinai veikiant akloms jėgoms. Jeigu kas nors pripažįsta šitą teoriją, tai kaip jis gali paaiškinti žemės sugebėjimą aprūpinti visus savo gyventojus, gyvulius ir žmones per tūkstantmečius visu tuo, kas būtina? Čia matomas ketinimas ir planavimas. Aklos jėgos nesugeba siekti tikslo, nei iš anksto planuoti (Jeremijo 10:12).
11. Kokie požymiai parodo, kad žemiški sutvėrimai nėra tik eksperimentas - kažkas praeinančio arba žaisliukas Sutvėrėjo rankose? (Izaijo 45:18)
11 Puikus mūsų žemės sutvarkymas yra įtikinančiu įrodymu tam, kad ji buvo sukurta, ir dėl tam tikro tikslo ir kad ji nėra tik eksperimentas arba žaisliukas aukščiausios Esybės rankose. Be to, ji sukurta taip, kad gali egzistuoti amžinai. „Nesusvyruos ji (žemė) per amžius“, rašė įkvėptas psalmistas (Psalmyno 103:5).
12, 13. Koks Dievo išsireiškimas parodo, kad žemiški tvariniai nereikalavo pagerinimo?
12 Tai, ką kalba Biblija apie Žemę, kaip žmogaus gyvenamąją vietą, pilnai sutinka su šita išvada atžvilgiu Dievo ketinimo su Žeme. Mes žinome, kad Dievas, pradėjęs tvėrimą ir žemės paruošimą, apibūdino savo tvėrimą „geru“. Kai Jis pilnai užbaigė Savo darbą, Jis pažymėjo jį „labai geru“ (Pradžios 1:4, 10, 12, 18, 21, 25, 31). Šitas Dievo pareiškimas reiškia, kad Jo darbas buvo tobulas ir pilnai atitiko Jo sumanymui — taip puikiai, kad šita viršija netobulo žmogaus supratimo jėgą (Psalmyno 144:3-5, 16).
13 Tas faktas, kad žemiškas tvėrimas buvo pažymėtas „labai geru“, taip pat reiškia, kad Dievui nereikia laikas nuo laiko kištis, kad aprūpinti žemę visu tuo, kas reikalinga dėl žmogaus. Jis jau prieš tūkstantmečius skyrė daug laiko tam, kad paruošti ir aprūpinti mūsų planetą taip, kad ji galėtų visais laikais vykdyti paskirtą jai vaidmenį. Tai dar labiau liudija apie Sutvėrėjo išminties didybę. Kodėl?
DIEVO NUMATYMAS
14, 15. Kokiu būdu Dievas parodė ypatingą numatymą, kai Jis sukūrė Žemę?
14 Pagalvokime mes, koks supratimas ir numatymas buvo būtinas Dievui, kad sutvarkyti žemėje viską taip, kad gyvybės egzistavimas būtų užtikrintas neribotam laikui. Kol pasaulyje pasirodė žmogus, viskas jau buvo pilnai paruošta gyvulių gyvenimui, buvo pakankamos maisto atsargos augalų formoje. Po to pirmai žmonių porai buvo pasakyta: „Dauginkitės ir pripildykite žemę“ (Pradžios 1:28). Tai reiškė, kad žmonių giminė pasiektų daugelį milijardų. Ir tada žemė būtų pajėgi palaikyti augalų, gyvulių ir žmonių gyvybę. Ir taip buvo iki šio laiko, nežiūrint į tai, kad milijonai hektarų žemės yra nekultivuojami, ir daugelis vietovių nusiaubtos žmonių. Apie tai, kaip nuostabiai Dievas pasirūpino Savo sutvėrimais, dėkingas psalmistas rašė:
15 „Tu želdini žolę galvijams, augalus — žmogaus padėjėjams. Žemė žmogui duoną augina ir vyną, kuris linksmina širdį. Švyti veidai nuo Tavo aliejaus, duona suteikia jėgų žmogaus širdžiai. Viešpatie, kokia daugybė tavų sutvėrimų, juos išmintingai sukūrei, jų pilna žemė“ (Psalmyno 103:14, 15, 24).
16. Ar reikia mums bijotis, kad Žemė vieną gražią dieną daugiau negalės tiekti pakankamai maisto visiems? (Psalmyno 64:10)
16 Kokia didelė žemės galia auginti maistą? SNO vienos įstaigos direktorius (Office of Inter-Agency Affairs and Coordination) pasakė, kad jeigu žemės ūkio potencialas būtų pilnai panaudotas, žemė galėtų išmaitinti mažiausiai 38 milijardus žmonių (dešimteriopai dabartinių gyventojų). Tai pareikalautų, žinoma, geresnio internacionalinio bendradarbiavimo, negu jis yra šiandieną.
DIEVAS PAŠALINS „SVEČIUS“, PIKTNAUDŽIAUJANČIUS JO „NAMAIS“
17. Ar yra pas ką pagrindas kaltinti Dievą, kad Jis teikia pirmenybę tik kai kuriems asmenims, pavyzdžiui, savo gerbėjams, apdovanodamas juos materialine gerove? (Psalmyno 35:8, 9)
17 Bendrai, žmonėms nėra pagrindo skųstis, bet jie, turėtų, greičiau, būti dėkingi už žemės gėrybes. Jie negali taip pat priekaištauti Dievui tame, kad Jis buvo šališkas arba neobjektyvus. Netgi nepaklūstantys Jam turėjo naudos iš Jo dosnumo. Apaštalas Povilas, kreipdamasis į daugybę žmonių Listroje (Mažoji Azija), Dzeuso ir Hermio (Merkurijo) pasekėjams pasakė: „Praėjusiais amžiais Dievas buvo leidęs visoms tautoms žygiuoti savais keliais. Vis dėlto Jis nepaliko Savęs nepaliudyto geradarybėmis: iš dangaus duodavo jums lietaus bei vaisingų metų, teikė jums maisto ir širdies džiaugsmo“ (Apaštalų darbų 14:16, 17).
18. (a) Ar žmonės pripažino Dievo parodytą visiems gerumą, ar jie dėkojo Jam už tai? (b) Kas kaltas, kad visas tas gėris, duotas Dievo, buvo taip nelygiai paskirstytas?
18 Tačiau bendrai žmonės buvo nedėkingais Sutvėrėjo „svečiais“. Jie elgėsi su žemės atsargomis nepagarbiai ir išlaidžiai. Kiti iš godumo pasisavindavo žemes ir maisto produktus. Tokie godūs asmenys mažai kreipė dėmesio į savo kaimynus ant žemės ir nepadėdavo jiems. Taip dauguma neteko to, kas būtina pragyvenimui. Godumas taip pat buvo priežastimi daugelio žiaurių, niokojančių karų (Sulygink Jokūbo 4:1, 2).
19, 20. (a) Ar gali žmogus tikėtis, kad jis pats atves Žemę į tvarką visų naudai? (b) Kodėl protinga tikėtis, kad Dievas, kaip išmintingas „šeimininkas“ padarys tai?
19 Šitoje situacijoje kyla klausimas, ar gali mūsų žemė vėl kada nors būti atvesta į tvarką. Iš žmogiško požiūrio taško tai neįmanoma. Karalius Saliamonas pasakė apie tai: „Kreivas negali pasidaryti tiesiu, ir ko nėra, to negalima skaičiuoti“ (Mokytojo 1:15). Tačiau Dievas, kaip geras „šeimininkas“, labai suinteresuotas Savo „namais“ ir Savo „svečiais“. Ar neišmestų protingas šeimininkas iš namų asmenis, kurie gadino jo nuosavybę ir ar nesutvarkytų jis vėl savo namų svečiams, kurie vertins visa tai? Ar nereikėtų mums laukti, kad Dievas pasielgs taip pat? (Apreiškimo 11:18).
20 Kaip gi sutvarkys Dievas žemę, kuria buvo piktnaudžiaujama daugelio amžių bėgyje? Ar Jis numato toliau išlaikyti ją švarią? Ar įmanoma, kad žemė taptų panašia rojui gyvenama vieta dėl žmogaus?