3 skyrius
Iš tikrųjų reikšminga, kokia tavo religija
1. Ką galvoja kai kurie žmonės apie religiją?
„VISOS RELIGIJOS geros, — sako daugelis žmonių. — Jos — tik skirtingi keliai, vedantys į vieną tikslą.“ Jei tai būtų tiesa, neturėtų reikšmės, kokia tavo religija, nes tai reikštų, kad visos religijos priimtinos Dievui. Tačiau ar taip yra?
2. a) Kaip fariziejai elgėsi su Jėzumi? b) Ką fariziejai laikė savo tėvu?
2 Kada Jėzus Kristus gyveno žemėje, buvo religinė grupė, žinoma kaip fariziejai. Jie sukūrė garbinimo sistemą ir tikėjo, kad ji Dievo patvirtinta. Tačiau tuo pat metu fariziejai stengėsi nužudyti Jėzų! Todėl Jėzus pasakė jiems: „Jūs darote savojo tėvo darbus.“ Atsakydami jie tarė: „Turime vieną Tėvą — Dievą“ (Jono 8:41).
3. Ką Jėzus pasakė apie fariziejų tėvą?
3 Ar tikrai Dievas buvo jų tėvas? Ar Dievas pripažino jų religijos formą? Visiškai ne! Nors fariziejai turėjo Raštus ir galvojo, kad vadovaujasi jais, Velnias buvo juos suklaidinęs. Ir Jėzus jiems pasakė: „Jūsų tėvas — velnias, ir jūs pasišovę tenkinti jo užgaidus. Jis nuo pat pradžios buvo galvažudys ir niekuomet nesilaikė tiesos..., nes jis melagis ir melo tėvas“ (Jono 8:44).
4. Kaip Jėzus žiūrėjo į fariziejų religiją?
4 Aišku, fariziejų religija buvo klaidinga. Ji tarnavo Velnio, o ne Dievo interesams. Todėl užuot laikęs jų religiją gera, Jėzus pasmerkė ją. Jis pasakė tiems religiniams fariziejams: „Jūs užrakinate žmonėms dangaus karalystę ir nei patys neinate, nei trokštančių į ją patekti neleidžiate“ (Mato 23:13). Dėl jų klaidingo garbinimo Jėzus vadino tuos fariziejus veidmainiais ir nuodingomis gyvatėmis, sakydamas, kad savo blogais veiksmais jie buvo kelyje, vedančiame į sunaikinimą (Mato 23:25-33).
5. Kaip Jėzus parodė, kad daugybė religijų nėra tik skirtingi keliai, vedantys į vieną ir tą patį tikslą?
5 Taigi Jėzus Kristus nemokė, kad visos religijos yra tik skirtingi keliai, vedantys į vieną ir tą patį išsigelbėjimo tikslą. Savo garsiajame Kalno pamoksle Jėzus pasakė: „Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias į pražūtį, ir daug juo einančių. Kokie ankšti vartai ir koks siauras kelias į gyvenimą! Tik nedaugelis jį atranda“ (Mato 7:13, 14). Dauguma žmonių yra kelyje į sunaikinimą, nes jie negarbina Dievo teisingai. Tik nedaugelis yra kelyje į gyvenimą.
6. Ko galime išmokti, apžvelgdami garbinimą Izraelio tautoje?
6 Sprendžiant iš to, kaip Dievas elgdavosi su Izraelio tauta, mes aiškiai matome, kad labai svarbu garbinti Dievą taip, kaip jis nori. Dievas perspėjo izraelitus, kad jie šalintųsi aplinkinių tautų klaidingos religijos (Pakartoto Įstatymo 7:25). Tie žmonės aukodavo savo dievams savus vaikus ir dalyvaudavo pasibjaurėtinuose seksualiniuose veiksmuose, įskaitant homoseksualizmą (Kunigų 18:20-30). Dievas įsakė izraelitams vengti tokių veiksmų. Kai jie neklausydavo ir garbindavo kitus dievus, jis bausdavo juos (Jozuės 24:20; Izaijo 63:10). Taigi buvo reikšminga, kokią jie praktikavo religiją.
KLAIDINGA RELIGIJA ŠIANDIEN?
7, 8. a) Kokios pozicijos laikėsi religija pasaulinių karų metu? b) Kaip, tavo nuomone, Dievas žiūri į tai, ką religija darė karų metu?
7 Ką galima pasakyti apie šimtus religijų šiandien? Tu turbūt sutiksi, kad Dievas nepritaria daugeliui dalykų, kurie vykdomi religijos vardu. Paskutinių pasaulinių karų metu, kuriuos pergyveno milijonai dabar tebegyvenančių žmonių, religijos abiejose pusėse skatino savo žmones žudyti. „Žudykite vokiečius — užmuškite juos“, — pasakė Londono vyskupas. Kitoje pusėje Kelno arkivyskupas kalbėjo vokiečiams: „Mes Dievo vardu įsakome jums kovoti iki paskutinio kraujo lašo už šalies garbę ir šlovę.“
8 Taip katalikai žudė katalikus, pritariant jų religiniams vadovams, ir protestantai darė tą patį. Dvasininkas Haris Emersonas Fosdikas prisipažino: „Net savo bažnyčiose mes iškeldavome kovos vėliavas... Vienu lūpų kampu mes aukštinome Taikos Kunigaikštį, o kitu šlovinome karą.“ Ką, tavo manymu, Dievas galvoja apie tokią religiją, kuri tvirtina vykdanti jo valią, bet šlovina karą?
9. a) Ką galvoja dauguma žmonių apie įvairių religijų narių padarytus nusikaltimus? b) Kokią išvadą mes turime padaryti, jeigu kokia nors religija tampa pasaulio dalimi?
9 Dėl nusikaltimų, kuriuos per visą istoriją Dievo vardu darė daugelio įvairių religijų nariai, milijonai žmonių šiandien nusigręžė nuo Dievo ir Kristaus. Jie kaltina Dievą už tokius baisius religinius karus kaip „Kryžiaus karai“ tarp katalikų ir musulmonų, karai tarp musulmonų ir indusų, karai tarp katalikų ir protestantų. Jie nurodo žydų žudynes Kristaus vardu ir žiaurią katalikų inkviziciją. Nors religiniai vadai, kurie buvo atsakingi už tuos baisius nusikaltimus, tvirtino, kad Dievas yra jų Tėvas, argi jie ne tokie pat Velnio vaikai, kokie buvo fariziejai, pasmerkti Jėzaus? Kadangi Šėtonas yra šio pasaulio dievas, ar neturėtume mes suprasti, kad jis taip pat vadovauja šio pasaulio žmonių praktikuojamoms religijoms? (2 Korintiečiams 4:4; Apreiškimas 12:9).
10. Kokiems dalykams, daromiems religijos vardu, tu nepritari?
10 Be abejonės, šiandien religijos vardu daroma daug dalykų, kuriuos tu laikai neteisingais. Dažnai mes girdime apie žmones, kurie gyvena labai amoraliai, tačiau jie yra gerbiami bažnyčių nariai. Tu gal net žinai tokius religinius lyderius, kurie labai blogai elgiasi, bet vis dar tebėra pripažįstami kaip geri religiniai savo bažnyčių vadovai. Kai kurie religiniai vadovai sako, jog homoseksualizmas ir nesantuokiniai lytiniai santykiai nėra blogis. Bet tau galbūt žinoma, kad Biblija to nesako. Iš tikrųjų Dievas baudė savo tautą, izraelitus, mirtimi, kadangi jie darė tokius darbus. Dėl tos pačios priežasties jis sunaikino Sodomą ir Gomorą (Judo 7). Greitai jis padarys tą patį visoms šiuolaikinėms klaidingoms religijoms. Biblijoje tokia religija vaizduojama kaip paleistuvė dėl jos amoralių tarpusavio santykių su „žemės karaliais“ (Apreiškimas 17:1, 2, 16).
DIEVUI PATINKAMAS GARBINIMAS
11. Ko reikia, kad mūsų garbinimas būtų priimtinas Dievui?
11 Kadangi Dievas ne visoms religijoms pritaria, mes turime paklausti savęs: „Ar aš garbinu Dievą taip, kaip jam patinka?“ Kaip mes galime tai sužinoti? Ne žmogus, bet Dievas sprendžia, koks yra teisingas garbinimas. Taigi kad mūsų garbinimas būtų priimtinas Dievui, jis turi būti tvirtai pagrįstas Dievo tiesos Žodžiu — Biblija. Mes turime jausti tą patį, ką pasakė vienas Biblijos rašytojas: „Dievas išlieka tiesakalbis, o kiekvienas žmogus — melagis“ (Romiečiams 3:3, 4).
12. Kodėl Jėzus pasakė, kad fariziejų garbinimas nebuvo Dievui priimtinas?
12 Pirmojo šimtmečio fariziejai nebuvo tokios nuomonės. Jie nustatė savo mokymus bei tradicijas ir laikėsi jų, o ne Dievo Žodžio. Koks buvo rezultatas? Jėzus pasakė jiems: „Jūs niekais verčiate Dievo liepimą dėl savojo papročio. Veidmainiai! Gerai apie jus pranašavo Izaijas: ‛Ši tauta šlovina mane lūpomis, bet jos širdis toli nuo manęs. Veltui jie mane garbina mokydami žmonių išgalvotų priesakų’“ (Mato 15:1-9; Izaijo 29:13). Todėl jei mes trokštame Dievo pritarimo, mums būtina įsitikinti, kad tai, ką mes tikime, atitinka Biblijos mokymus.
13. Ką, pagal Jėzaus žodžius, mes turime daryti, kad būtume Dievo pripažinti?
13 Nepakanka sakyti, kad mes tikime Kristų, ir po to daryti tai, kas mums patiems atrodo teisinga. Mes būtinai turime sužinoti, kokia šiuo atveju yra Dievo valia. Jėzus parodė tai savo Kalno pamoksle, sakydamas: „Ne kiekvienas, kuris man šaukia: ‛Viešpatie, Viešpatie!’, įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią“ (Mato 7:21).
14. Kodėl Jėzus galėtų laikyti mus „nedorėliais“, net jeigu mes darytume „gerus darbus“?
14 Mes netgi galėtume daryti, kaip mums atrodo, „gerus darbus“ ir daryti tai Kristaus vardu. Tačiau visa tai būtų veltui, jeigu mes nevykdytume Dievo valios. Mes atsidurtume tokioje pat padėtyje, kaip ir tie, apie kuriuos Kristus po to pasakė: „Daugelis man sakys, anai dienai atėjus: ‛Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų tavo vardu?!’ Tuomet jiems pareikšiu: ‛Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, jūs nedorėliai!’“ (Mato 7:22, 23). Taip, mes galime daryti ką nors, galvodami, jog tai gera — ir už ką kiti žmonės mums galbūt dėkoja ir net giria mus, — bet jeigu mes nedarome to, ką Dievas sako esant teisinga, mes Jėzaus Kristaus akyse būsime kaip „nedorėliai“.
15. Kodėl išmintinga elgtis taip, kaip tam tikri asmenys senovės Berėjoje?
15 Kadangi dauguma religijų šiandien nevykdo Dievo valios, mes tiesiog negalime manyti, kad bažnyčios arba religinės organizacijos, kuriai mes priklausome, mokymai atitinka Dievo Žodį. Vien tas faktas, kad kokia nors religija naudojasi Biblija, dar neįrodo, jog visa, ko ji moko ir ką praktikuoja, sutinka su Biblija. Svarbu, kad mes patys tuo įsitikintume. Apaštalas Paulius gyrė kai kuriuos asmenis iš Berėjos miesto, jog po to, kai jis jiems skelbė, jie tikrino Raštuose visa tai, kad įsitikintų, ar tiesa, ką jis jiems kalbėjo (Apaštalų darbai 17:10, 11). Religija, kuriai pritaria Dievas, turi visais atžvilgiais atitikti Bibliją; ji neapsiribos tam tikromis Biblijos dalimis, atmesdama kitas (2 Timotiejui 3:16).
VIEN NUOŠIRDUMO NEPAKANKA
16. Ką pasakė Jėzus, norėdamas parodyti, jog vien nuoširdumo nepakanka, kad žmogus būtų priimtinas Dievui?
16 Bet kas nors galbūt paklaus: „Jei žmogus nuoširdžiai tiki, ar Dievas jo nepateisins, net jeigu jo religija neteisinga?“ Na, Jėzus pasakė, kad jis nepateisins „nedorėlių“, nors jie ir tikėtų, kad elgiasi teisingai (Mato 7:22, 23). Taigi vien tik nuoširdumo Dievas nepateisina. Kartą Jėzus pasakė savo pasekėjams: „Ateis valanda, kada jūsų žudikai tarsis atlieką šventą pareigą Dievui“ (Jono 16:2). Tokie krikščionių žudikai galbūt nuoširdžiai tikėjo, kad tuo jie tarnauja Dievui, tačiau, aišku, taip nebuvo. Dievas nepritarė jų darbams.
17. Nors Paulius buvo nuoširdus, ką jis darė prieš tapdamas krikščioniu?
17 Prieš tapdamas krikščioniu apaštalas Paulius dalyvavo užmušant Steponą. Po to jis ieškojo progų išžudyti daugiau krikščionių (Apaštalų darbai 8:1; 9:1, 2). Paulius aiškino: „[Aš] be saiko persekiojau Dievo Bažnyčią [„susirinkimą“, NW] ir mėginau ją sugriauti; ... žydų tikėjimu buvau pranokęs daugelį bendraamžių savo tautiečių, itin uoliai gindamas savo protėvių papročius“ (Galatams 1:13, 14). Taip, Paulius buvo nuoširdus, bet tai jo religijos nedarė teisinga.
18. a) Kokiai religijai priklausė Paulius, kai jis persekiojo krikščionis? b) Kodėl Paulius ir kiti jo laikais privalėjo pakeisti savo religiją?
18 Tuo metu Paulius priklausė žydų religinei sistemai, kuri atmetė Jėzų Kristų ir dėl to pati buvo Dievo atmesta (Apaštalų darbai 2:36, 40; Patarlių 14:12). Todėl, kad gautų Dievo pritarimą, Paulius turėjo pakeisti savo religiją. Jis taip pat rašė apie kitus, kurie turėjo „Dievui uolumo“ — buvo nuoširdūs, bet Dievas jiems nepritarė, kadangi jų religija nebuvo pagrįsta teisingu Dievo tikslų pažinimu (Romiečiams 10:2, 3).
19. Kas parodo, kad tiesa nesutinka su įvairiomis religinėmis doktrinomis?
19 Tiesa negali sutikti su visais skirtingais pasaulyje egzistuojančiais religiniais mokymais. Pavyzdžiui, žmonės arba turi sielą, kuri gyvena po kūno mirties, arba neturi. Arba žemė egzistuos amžinai, arba ne. Arba Dievas pašalins blogį, arba ne. Šie ir daugelis kitų įsitikinimų yra arba teisingi, arba klaidingi. Negali būti dviejų skirtingų tiesų, jeigu viena neatitinka kitai. Teisinga arba viena, arba kita, tik ne abi. Nuoširdžiai tikint kuo nors ir praktikuojant tą tikėjimą, tai nedaro paties tikėjimo teisingo, jeigu jis iš tikrųjų klaidingas.
20. Kalbant apie religiją, kaip mes galime vadovautis teisingu „kelių žemėlapiu“?
20 Kaip tu turi reaguoti, jeigu tau įrodoma, kad tai, ką tu tiki, klaidinga? Įsivaizduokime, pavyzdžiui, kad tu važiuoji automobiliu pirmą kartą į kokią nors numatytą vietą. Tu turi kelių žemėlapį, tačiau nesuradai laiko atidžiai jį išnagrinėti. Atsitiktinai sutiktas žmogus nurodė tau kelią. Tu juo pasitiki, nuoširdžiai tikėdamas, jog jis parodė tau teisingą kelią. Bet tarkime, kad tai nebuvo teisingas kelias. Ką darytum, jeigu kas nors nurodo klaidą? O jeigu jis parodo tavo žemėlapyje, kad esi klaidingame kelyje? Ar tavo išdidumas bei užsispyrimas neleistų tau prisipažinti, kad esi klaidingame kelyje? Taigi būk pasiruošęs pasikeisti, jeigu tyrinėdamas savo Bibliją sužinosi, kad keliauji klaidingos religijos keliu. Venk plataus kelio, vedančio į pražūtį, eik siauruoju keliu į gyvenimą!
BŪTINA VYKDYTI DIEVO VALIĄ
21. a) Kas dar būtina be tiesos pažinimo? b) Ką tu darysi sužinojęs, kad Dievas nepritaria kai kuriems tavo veiksmams?
21 Svarbu žinoti Biblijos tiesas. Bet šis žinojimas neturi vertės, jei tu negarbini Dievo tiesa (Jono 4:24). Būtina elgtis pagal tiesą ir vykdyti Dievo valią. „Tikėjimas be darbų negyvas“, — sako Biblija (Jokūbo 2:26). Vadinasi, kad įtiktum Dievui, ne tik tavo religija turi visiškai sutikti su Biblija, bet ir tu pats turi pritaikyti ją visose savo gyvenimo srityse. Todėl jeigu tu sužinosi, kad darai tai, ką Dievas laiko klaidinga, ar būsi pasiruošęs pasikeisti?
22. Kokią naudą mes galime turėti dabar ir ateityje, praktikuodami tikrąją religiją?
22 Jeigu tu vykdai Dievo valią, tavęs laukia didelės palaimos. Tu jau dabar iš to turėsi naudą. Praktikuodamas teisingą religiją, tu pasidarysi geresnis žmogus — geresnis vyras, sutuoktinis ar tėvas, geresnė moteris, žmona ar motina, arba geresnis vaikas. Tai ugdys tavyje dieviškas savybes, ir tuo tu išsiskirsi iš kitų, nes darai tai, kas teisinga. Dar daugiau, tai reikš, kad tu galėsi gauti palaimas amžinai gyventi laimingas ir tobulai sveikas Dievo naujosios žemės rojuje (2 Petro 3:13). Nėra jokios abejonės, kad iš tikrųjų reikšminga, kokia tavo religija!
[Iliustracija 25 puslapyje]
Ar religiniai vadai, mėginę nužudyti Jėzų, buvo Dievo tarnai?
[Iliustracijos 26, 27 puslapiuose]
Dauguma žmonių yra plačiajame kelyje, vedančiame į sunaikinimą, kaip sakė Jėzus. Tik nedaugelis yra siaurajame kelyje į gyvenimą
[Iliustracija 28, 29 puslapiuose]
„Jie skelbiasi pažįstą Dievą, o darbais jo išsigina“ (Titui 1:16)
Žodžiai
Darbai
[Iliustracija 30 puslapyje]
Kadangi Pauliaus religija buvo skirtinga, jis dalyvavo užmušant akmenimis Kristaus mokinį Steponą
[Iliustracija 33 puslapyje]
Jeigu tu važiuotum ne tuo keliu, ar išdidumas arba užsispyrimas neleistų tau pripažinti tai?