„Pasakyk mums, kada tai atsitiks?“

„Ir dar daugiau jums pranešiu iš anksto apie tuos įvykius, kurie dar neprasidėjo“ (IZAIJO 42:9, ŠvR).

1, 2. a) Ko klausė Jėzaus apaštalai apie ateitį? b) Kaip išsipildė sudėtinis ženklas, apie kurį Jėzus kalbėjo savo atsakyme?

DIEVIŠKASIS mokymas kyla iš Jehovos Dievo, kuris ‛apsako būsimus įvykius, kurie dar neprasidėjo’ (Izaijo 46:10, ŠvR). Kaip rodo ankstesnis straipsnis, apaštalai laukė iš Jėzaus kaip tik tokio mokymo, kai jie jį prašė: „Pasakyk mums, kada tai atsitiks ir koks bus ženklas, kai visa tai pradės pildytis?“ (Morkaus 13:4).

² Atsakydamas Jėzus apibūdino sudėtinį „ženklą“, kuris turėjo būti kaip įrodymas, kad žydų sistemos galas čia pat. Tai išsipildė 70 m. e. metais, kai buvo sugriauta Jeruzalė. Tačiau Jėzaus pranašystė turėjo išsipildyti dar didesniu mastu žymiai vėliau. Pasibaigus „nustatytiesiems tautų laikams“ 1914 metais, turėjo pasirodyti didelio masto ženklas, rodantis, kad dabartinė sugedusi sistema netrukus baigsis „didelio suspaudimo“ metua (Luko 21:24, NW). Milijonai šiandien gyvenančių žmonių gali patvirtinti, jog ženklas išsipildė: tai rodo pasauliniai karai ir kiti žymūs mūsų XX amžiaus įvykiai. Be to, šie įvykiai ženklina didesnį Jėzaus pranašystės išsipildymą — būtent šiuolaikinį, kurio atvaizdu buvo tai, kas vyko nuo 33-jų iki 70-jų m. e. metų.

 3. Kokius papildomus įvykius pranašavo Jėzus, kalbėdamas apie kitą ženklą?

³ Po Luko paminėtų nustatytųjų tautų laikų paraleliniuose Mato, Morkaus ir Luko pranešimuose yra aprašyta eilė kitų įvykių, kurie yra kaip papildomas ženklas prie sudėtinio „daiktų sistemos pabaigos ženklo“ (Mato 24:3, NW). (Šita vieta pažymėta 25 puslapyje dviguba punktyrine linija.) Mato evangelijoje sakoma: „Netrukus po tų nelaimių dienų saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris iš dangaus, ir dangaus galybės bus sukrėstos. Tuomet danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas, o visos žemės tautos ims raudoti ir pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį dangaus debesyse su didžia galybe ir šlove. Jis pasiųs savo angelus, kurie skardžiais trimitų garsais surinks jo išrinktuosius iš visų keturių šalių, nuo vieno dangaus pakraščio iki kito“ (Mato 24:29-31).

Suspaudimas ir neįprasti dangaus reiškiniai

 4. Kokie klausimai kyla dėl Jėzaus paminėtų neįprastų dangaus reiškinių?

⁴ Kada tai turėjo išsipildyti? Visuose trijuose evangelijų pranešimuose minimi vadinamieji neįprasti dangaus reiškiniai: saulė ir mėnuo užtemsta ir žvaigždės krinta iš dangaus. Tai, kaip sakė Jėzus, turėjo pasirodyti po „suspaudimo“. Ar Jėzus turėjo omenyje suspaudimą, kuris savo kulminaciją pasiekė 70-aisiais m. e. metais, ar kalbėjo apie didį suspaudimą, kuris dar turi ateiti mūsų laikais? (Mato 24:29; Morkaus 13:24).

 5. Koks buvo ankstesnis supratimas apie mūsų laikų sielvartą?

⁵ Nuo nustatytųjų tautų laikų pabaigos 1914 metais Dievo tautą ypač domina „didis sielvartas“ (Apreiškimas 7:14). Daug metų buvo manoma, kad šio mūsų laikų didžio sielvarto įžanginė dalis buvo Pirmojo pasaulinio karo laikotarpis, po to pertrauka, ir galiausiai baigiamoji dalis — „didžioji visagalio Dievo dienos kova“. Jeigu iš tikrųjų būtų taip, tai kas šiuo atveju turėjo vykti per tuos tarpinius „sistemos pabaigos“ dešimtmečius? (Apreiškimas 16:14; Mato 13:39; 24:3; 28:20).

 6. Kaip turėjo išsipildyti, kaip buvo manoma, Jėzaus pranašystė apie neįprastus dangaus reiškinius?

⁶ Taigi buvo manoma, kad tuo protarpiu pasirodys sudėtinis ženklas, į kurį įeina ir Dievo surinktosios tautos atliekama skelbimo veikla. Atrodė, kad tuo laikotarpiu, kurio pradžia buvo 1914-1918 metai, reikėjo laukti išpranašautų neįprastų dangaus reiškinių (Mato 24:29; Morkaus 13:24, 25; Luko 21:25). Dėmesys buvo koncentruojamas į fizinius dalykus dangaus sferoje — kosminius zondus, raketas, kosminius spindulius arba gama spindulius, taip pat į išsilaipinimą mėnulyje ir mėnulio bazes.

 7. Koks buvo pateiktas pakoreguotas didžio sielvarto supratimas?

⁷ Tačiau Jėzaus pranašystė, ypač didžio sielvarto atėjimas, buvo iš naujo nagrinėjama 1970 m. sausio 15 d. Sargybos bokšte (anglų k.). Buvo parodyta, jog, atsižvelgiant į pirmojo šimtmečio įvykius, negalėjo būti, kad naujųjų laikų didysis sielvartas būtų prasidėjęs 1914-1918 metais, po to keliems dešimtmečiams nutrūkęs, o vėliau vėl atsinaujinęs. Žurnale buvo padaryta išvada: „‛Didis sielvartas’, kokio daugiau niekada nebebus, dar prieš akis, kadangi jis reiškia klaidingos pasaulio religijos imperijos sunaikinimą (įskaitant krikščioniją) ir tuoj po to būsimą ‛didžiosios visagalio Dievo dienos kovą’ Harmagedone.“

 8. Kaip pasikeitusio supratimo apie didį sielvartą šviesoje buvo paaiškintas Mato 24:29 tekstas?

⁸ Tačiau Mato 24:29 sakoma, kad neįprasti dangaus reiškiniai prasideda „netrukus po tų nelaimių [„sielvarto“, NW] dienų“. Kaip tai įmanoma? Kaip buvo aiškinama 1975 m. gegužės 1 d. Sargybos bokšte (anglų k.), čia paminėtas „sielvartas“ yra tas, kuris pasiekė savo kulminaciją 70 m. e. metais. Tačiau kuo remiantis buvo galima teigti, kad neįprasti mūsų dienų dangaus ženklai pasirodys „netrukus“ po 70-jų m. e. metų įvykių? Buvo samprotaujama, kad Dievo akimis šimtmečiai yra tarsi akimirkos (Romiečiams 16:20; 2 Petro 3:8). Tačiau išsamesnis šios pranašystės, ypač Mato 24:29-31, tyrinėjimas, duoda mums visiškai kitokį paaiškinimą. Tai parodo, kaip šviesa „vis labiau žiba, išeina didyn iki tobulai dienai“ (Patarlių 4:18).b Pasvarstykime, kodėl yra tinkamas naujas, arba pakeistas, paaiškinimas.

 9. Kaip Hebrajų Raštai padeda mums suprasti Jėzaus žodžius apie dangaus reiškinius?

⁹ Pranašystę, kad „saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris iš dangaus“, Jėzus pasakė keturiems savo apaštalams. Būdami žydai, jie turėjo atpažinti tuos žodžius iš Hebrajų Raštų, kur, pavyzdžiui, pagal Sofonijo 1:15, Dievo teismo diena buvo pavadinta „didelės nelaimės ir skurdo diena, tamsybių ir sutemos diena, debesų ir viesulo diena“. Taip pat kiti hebrajų pranašai kalbėjo apie tai, kad saulė užtems, mėnulis nešvies ir žvaigždės nebespindės. Panašūs posakiai buvo vartojami dieviškuose pranešimuose, kurie buvo skirti Babilonui, Edomui, Egiptui ir šiaurinei Izraelio karalystei perspėti (Izaijo 13:9, 10; 34:4, 5; Jeremijo 4:28; Ezechielio 32:2, 6-8; Amoso 5:20; 8:2, 9).

10, 11. a) Ką apie dangaus ženklus pranašavo Joelis? b) Kokios Joelio pranašystės dalys išsipildė 33-aisiais m. e. metais ir kokios neišsipildė?

¹⁰ Kai Petras ir kiti trys apaštalai išgirdo Jėzaus žodžius, jie tikriausiai prisiminė Joelio pranašystę, užrašytą 2:28-31 ir 4:15 (ŠvR): „Aš išliesiu savo dvasią ant kiekvieno kūno; jūsų sūnūs ir jūsų dukterys pranašaus; ... Aš parodysiu danguje ir žemėje nuostabių dalykų, kraujo, ugnies ir dūmų garų. Saulė pavirs tamsybėmis ir mėnulis krauju pirma, nekaip ateis didelė ir baisinga Viešpaties [„Jehovos“, NW] diena.“ „Saulė ir mėnulis aptems ir žvaigždės susilaikys švietusios.“

¹¹ Kaip pranešama Apaštalų darbų 2:1-4 ir 14-21, per Sekmines 33 m. e. metais Dievas išliejo šventąją dvasią 120-čiai mokinių, kaip vyrams, taip ir moterims. Apaštalas Petras paaiškino, kad įvyko tai, kas buvo pranašo Joelio išpranašauta. O kaip dėl tų Joelio žodžių, kur sakoma, jog ‛saulė pavirs tamsybėmis ir mėnulis krauju ir žvaigždės susilaikys švietusios’? Niekas nenurodo, kad tai būtų išsipildę 33-aisiais m. e. metais ar daugiau kaip per 30-ies metų žydų daiktų sistemos pabaigos laikotarpį.

12, 13. Kaip išsipildė Joelio pranašystė apie neįprastus dangaus reiškinius?

¹² Ši paskutinė Joelio pranašystės dalis, matyt, buvo labiau susijusi su ‛didelės ir baisingos Viešpaties [„Jehovos“, NW] dienos atėjimu’ — Jeruzalės sunaikinimu. Apie sielvartą, ištikusį Jeruzalę 70 m. e. metais, 1966 m. lapkričio 15 d. Sargybos bokšte (anglų k.) buvo rašoma: „Jeruzalei ir jos vaikams tai iš tiesų buvo ‛Jehovos diena’. Buvo ‛daug kraujo, ugnies ir rūkstančių dūmų’; saulė dieną neprasiskverbdavo pro miestą gaubusią tamsą, ir mėnulis, kurio spalva priminė pralietą kraują, nebešvytėjo savo taikia sidabrine šviesa.“c

¹³ Tai, ką išpranašavo Joelis apie neįprastus dangaus reiškinius, taip pat ir kitos čia paminėtos pranašystės, turėjo išsipildyti Jehovos nuosprendžio įvykdymo metu. Saulės, mėnulio ir žvaigždžių užtemimas vyko ne per visą žydų sistemos pabaigos laiką, bet tuo metu, kai nuosprendį vykdančios pajėgos atžygiavo prieš Jeruzalę. Logiška, kad didesnio šios Joelio pranašystės dalies išsipildymo mes galime tikėtis tada, kai Dievas pradės vykdyti nuosprendį dabartinei sistemai.

Koks sielvartas prieš pasirodant neįprastiems dangaus reiškiniams?

14, 15. Kaip Joelio pranašystė padeda mums geriau suprasti Mato 24:29?

¹⁴ Joelio pranašystės (harmoningai su kitomis panašiais posakiais parašytomis pranašystėmis) išsipildymas padeda mums suprasti žodžius iš Mato 24:29. Aišku, kad Jėzaus pasakymas, jog ‛saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos ir žvaigždės kris iš dangaus’ siejasi ne su įvykiais, kurie vyko per dešimtmečius, tęsiantis dabartinės sistemos pabaigai, pavyzdžiui, su kosminių raketų paleidimu, skrydžiais į mėnulį ir panašiais dalykais. Ne, Jėzus nurodė įvykius, kurie siejasi su „didele ir baisinga Viešpaties [„Jehovos“, NW] diena“ — būsimuoju sunaikinimu.

¹⁵ Tai susiję su mūsų supratimu, kaip neįprasti dangaus reiškiniai prasidės „netrukus po tų nelaimių [„sielvarto“, NW] dienų“. Jėzus kalbėjo ne apie sielvartą, kuris savo kulminaciją pasiekė 70-aisiais m. e. metais, bet jis nurodė pradžią didžiojo sielvarto, kurį turėjo patirti pasaulio sistema ateityje ir kuris turėjo būti jo pažadėtojo „dalyvavimo“ kulminacija (Mato 24:3, NW). Šitas sielvartas dar tebėra ateityje.

16. Apie kokį suspaudimą kalbama Morkaus 13:24 ir kodėl?

¹⁶ O ką galima pasakyti apie Morkaus 13:24 tekstą: „Tomis dienomis, po ano suspaudimo, saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos“? Čia abu žodžiai, „tomis“ ir „ano“, yra formos graikiško žodžio, parodomojo įvardžio e·keiʹnos, kuris nurodo ką nors tolima laiko atžvilgiu. Žodis e·keiʹnos gali būti vartojamas apibūdinti kam nors jau seniai praėjusiam (arba kam nors anksčiau paminėtam) ar taip pat kalbant apie ką nors, kas dar toli ateityje (Mato 3:1; 7:22; 10:19; 24:38, NTP; Morkaus 13:11, 17, 32; 14:25; Luko 10:12, NTP; 2 Tesalonikiečiams 1:10). Todėl Morkaus 13:24 paminėtas „anas suspaudimas“ nėra romėnų sukeltas sielvartas, bet tai bus galingi Jehovos veiksmai dabartinės sistemos pabaigoje.

17, 18. Kaip Apreiškimas papildomai nušviečia didžio sielvarto plėtojimąsi?

¹⁷ Apreiškimo 17-19 skyriai atitinka ir patvirtina šį naują, pakoreguotą Mato 24:29-31, Morkaus 13:24-27 ir Luko 21:25-28 tekstų supratimą. Kaip? Evangelijos rodo, kad prasidėjęs sielvartas nepasibaigs tuoj pat. Kai jis prasidės, dar bus daug gyvų nepaklusnių žmonių, kurie, pamatę „Žmogaus Sūnaus ženklą“, atitinkamai reaguos, tai yra dejuos ir, kaip sakoma Luko 21:26, „džius iš baimės laukdami to, kas turės ištikti pasaulį“. Ši beprotiška baimė kils dėl to, kad jie pamatys „ženklą“, kuris reikš artėjantį jų sunaikinimą.

¹⁸ Iš Apreiškimo pranešimo matosi, kad būsimasis didis sielvartas prasidės tada, kai tarptautinio „laukinio žvėries“ militarizuoti „ragai“ atsigręš į „didžiąją ištvirkėlę“, didžiąją Babelęd (Apreiškimas 17:1, 10-16). Tačiau daug žmonių išliks, kadangi karaliai, pirkliai, laivininkai ir kiti liūdės dėl klaidingos religijos žūties. Be abejo, daugelis supras, kad po jos teismas ateina ir jiems (Apreiškimas 18:9-19).

Ko reikia laukti?

19. Ko galime laukti didžio sielvarto pradžioje?

¹⁹ Atskiri Mato, Morkaus ir Luko evangelijų skirsniai kartu su Apreiškimo 17-19 skyriais aiškiai nušviečia tai, kas turi greitai įvykti. Didysis sielvartas prasidės Dievo nustatytu laiku su pasaulinės klaidingos religijos imperijos (didžiosios Babelės) užpuolimu. Ypač stiprų užpuolimą patirs krikščionija, kuri atitinka neištikimąją Jeruzalę. „Netrukus po“ šito sielvarto fazės „bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse, o žemėje tautos blaškysis“ (Mato 24:29; Luko 21:25).

20. Kokių neįprastų dangaus reiškinių mes dar galime laukti?

²⁰ Kokia prasme ‛užtems saulė, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris nuo dangaus, ir dangaus galybės bus sukrėstos’? Be abejo, pirmoje didžio sielvarto dalyje daugelis šviesulių — žinomų religinio pasaulio atstovų — bus demaskuoti ir sunaikinti „dešimties ragų“, kurie paminėti Apreiškimo 17:16. Neabejotinai bus sukrėstos ir politinės jėgos. O ar fiziniame danguje taip pat gali būti kažkas baisaus? Matyt, taip, ir galbūt net kažkas daug baisesnio negu Juozapo Flavijaus aprašytieji įvykiai prieš žydų sistemos pabaigą. Mes žinome, kad Dievas senovėje parodė tokią galią sukeldamas panašius neįprastus reiškinius, ir tai jis gali vėl padaryti (Išėjimo 10:21-23; Jozuės 10:12-14; Teisėjų 5:20; Luko 23:44, 45).

21. Kaip pasirodys būsimasis „ženklas“?

²¹ Šioje vietoje visi trys evangelistai, kad pavaizduotų tolesnius įvykius, vartoja žodį toʹte (tada, tuomet). „Tuomet danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas“ (Mato 24:30; Morkaus 13:26; Luko 21:27). Nuo Pirmojo pasaulinio karo tikrieji Jėzaus mokiniai įžvelgia jo nematomo dalyvavimo sudėtinį ženklą, kurio dauguma žmonių nepastebi. Tačiau Mato 24:30 nurodytas kitas būsimas „ženklas“, turintis įvykti ateityje, būtent „Žmogaus Sūnaus ženklas“. Ir visos tautos bus priverstos pastebėti šitą ženklą. Kai Jėzus ateis su debesimis, taigi nematomai, priešiškai nusiteikusiems žmonėms visame pasaulyje teks pastebėti šį ‛atėjimą’ (graikiškai er·khoʹme·non) dėl antgamtinio jo karališkos galios pasireiškimo (Apreiškimas 1:7).

22. Koks bus poveikis, kai bus matomas Mato 24:30 nurodytasis „ženklas“?

²² Mato 24:30 tolesniems įvykiams nušviesti vėl pavartotas žodis toʹte. Tada tautos, nujausdamos įvykių baigtį, blaškysis ir raudos, galbūt suprasdamos, kad jų žūtis neišvengiama. Tačiau koks kontrastas tam bus Dievo tarnai, kadangi jie pakels savo galvas žinodami, jog jų išvadavimas arti! (Luko 21:28). Ir kaip sakoma Apreiškimo 19:1-6, tikrieji garbintojai danguje ir žemėje džiaugsis didžiosios ištvirkėlės sunaikinimu.

23. a) Ką Jėzus padarys su išrinktaisiais? b) Ką galima pasakyti apie likučio paėmimą į dangų?

²³ Pagal Morkų 13:27 (NTP), Jėzaus pranašystėje toliau sakoma: „Tuomet [toʹte] jis pasiųs angelus ir surinks savo išrinktuosius iš keturių vėjų, nuo žemės krašto iki dangaus krašto.“ Čia Jėzus atkreipia dėmesį į 144000 „išrinktųjų“, dar gyvenančių žemėje, likutį. Daiktų sistemos pabaigos laiko pradžioje šie pateptieji Jėzaus mokiniai buvo suburti į teokratišką vienybę. Tačiau, pagal nustatytą laiko seką, Morkaus 13:27 ir Mato 24:31 aprašoma dar kai kas. „Skardžiais trimitų garsais“ likusieji „išrinktieji“ bus surinkti nuo žemės pakraščių. Kaip jie bus surinkti? Be abejonės, jie bus ‛paženklinti’ ir Jehovos pripažinti kaip „pašauktieji, išrinktieji ir ištikimieji“. Ir Dievo nustatytu laiku jie bus surinkti į dangų kaip kunigai ir karaliai.e Tai atneš džiaugsmą ne tik jiems, bet taip pat „milžiniškai miniai“ jų ištikimų draugų, kurie taip pat bus paženklinti, kad ‛pereitų didį sielvartą’ ir džiaugtųsi žemės rojaus palaimomis (Mato 24:22; Apreiškimas 7:3, 4, 9-17; 17:14; 20:6, NTP; Ezechielio 9:4, 6).

24. Kokia būsimųjų įvykių seka matoma iš Mato 24:29-31?

²⁴ Jėzaus atsakymas į apaštalų klausimą „Pasakyk mums...“ apėmė daugiau negu jie galėjo suprasti. Tačiau jie džiaugėsi matydami, kad jų gyvenamuoju laiku jo pranašystė išsipildė kaip pavyzdys. Tyrinėdami Jėzaus atsakymą šiuo atveju pagrindinį dėmesį skyrėme tai jo pranašystės daliai, kuri išsipildys artimiausioje ateityje (Mato 24:29-31; Morkaus 13:24-27; Luko 21:25-28). Mes jau dabar matome, kad išlaisvinimas artėja. Mes galime laukti didžio sielvarto pradžios, o tada Žmogaus Sūnaus ženklo; ir tada Dievas surinks išrinktuosius. Ir pagaliau mūsų karvedys-Karalius, pasodintas į sostą Jėzus, „užbaigs savo pergalę“ Armagedone kaip Jehovos nuosprendžio Vykdytojas (Apreiškimas 6:2, NW). Ta Jehovos diena, — kai jis išlies kerštą, — bus didingas daiktų sistemos pabaigos finalas, pabaigos, kuri nuo 1914 metų pažymėjo Viešpaties Jėzaus dieną.

25. Kaip ateityje mes galime būti Luko 21:28 žodžių išsipildymo dalyviai?

²⁵ Toliau semkimės naudos iš dieviškojo mokymo, kad paskirtu laiku galėtume atsiliepti į Jėzaus žodžius: „Kai visa tai prasidės, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti“ (Luko 21:28). Kokia puiki ateitis laukia išrinktųjų ir milžiniškos minios, kai Jehova pradės išteisinti savo šventą vardą!

[Išnašos]

Ar tu prisimeni?

◻ Kaip išsipildė Joelio 2:28-31 ir 3:15 žodžiai pirmajame šimtmetyje?

◻ Apie kokį suspaudimą kalbama Mato 24:29 ir iš kur mes tai žinome?

◻ Kokie neįprasti dangaus reiškiniai nurodyti Mato 24:29 ir kaip jie gali prasidėti tuojau po sielvarto?

◻ Kaip ateityje išsipildys Luko 21:26, 28?

[Iliustracija 26, 27 puslapiuose]

Šventyklos sritis

[Šaltinio nuoroda]

Pictorial Archive (Near Eastern History) Est.