Kiekvienas sėdės po savo figmedžiu

KARŠTOMIS vasaromis Vidurio Rytų šalyse šešėlis labai pageidautinas. Bet koks medis, saugantis nuo kaitrių spindulių, vertinamas, ypač jei auga prie namų. Dideliais plačiais lapais ir toli išsiskėtusiomis šakomis figmedis teikia geresnį pavėsį negu dauguma kitų to regiono medžių.

Kaip rašoma knygoje Plants of the Bible, „[figmedžio] pavėsis gaivesnis ir šaltesnis už palapinės ūksmę“. Senovės Izraelyje figmedžiai, augantys vynuogynų pakraščiuose, lauko darbininkams būdavo puiki atokvėpio vieta.

Po ilgos, karštos dienos šeima susėdusi po figmedžiu galėdavo maloniai šnekučiuotis. Be to, šeimininką šis medis džiugina gausiais, maistingais vaisiais. Todėl nuo pat karaliaus Saliamono laikų sėdėti po savo figmedžiu reiškė taiką, klestėjimą ir gerovę. (1 Karalių 5:4, 5 [4:24, 25, Brb])

Prieš šimtmečius pranašas Mozė apibūdino Pažadėtąją žemę kaip ‘figmedžių kraštą’. (Pakartoto Įstatymo 8:8) Apie jo derlingumą paliudijo dvylika žvalgų, į izraelitų stovyklą atnešę figų bei kitokių vaisių. (Skaičių 13:21-23) XIX amžiuje vienas tyrinėtojas, apkeliavęs Biblijos šalis, rašė, jog labiausiai ten paplitęs figmedis. Taigi nenuostabu, kad figos ir figmedžiai Rašte minimi taip dažnai.

Medis, nešantis dvigubą derlių

Figmedis prisitaiko prie visokio dirvožemio. Plačios šaknys leidžia pakelti ilgas ir sausas Vidurio Rytų vasaras. Figmedis ypatingas, nes birželį sunokina ankstyvąsias figas, o tik nuo rugpjūčio pradeda duoti pagrindinį derlių. (Izaijo 28:4, Brb) Izraelitai pirmuosius vaisius valgydavo šviežius. Vėliau užderėjusius džiovindavo ir vartodavo ištisus metus. Džiovintas figas, kartais paskanintas migdolais, galima suslėgti į apskritus paplotėlius. Jie maistingi ir skanūs, be to, lengvi.

Protingoji Abigailė atgabeno Dovydui 200 figų plokštainių, neabejodama, kad toks maistas bėgliams labai tiks. (1 Samuelio 25:18, 27) Suslėgtos džiovintos figos turi ir gydomųjų savybių. Mirtinai sergančiam karaliui Ezekijui jų kompresas buvo pridėtas prie voties, nors iš esmės jis pasveiko Dievo galios dėka.a (2 Karalių 20:4-7; Jr, išnaša)

Senovėje džiovintas figas labai vertino Viduržemio jūros regione. Pavyzdžiui, politikas Katonas rodė figą norėdamas įtikinti Romos senatą pradėti Trečiąjį pūnų karą prieš Kartaginą. Geriausias džiovintas figas Roma įsiveždavo iš Karijos valstybės Mažojoje Azijoje. Neveltui jų lotyniškas pavadinimas yra carica. Tas dabartinės Turkijos rajonas ir šiandien tiekia aukštos kokybės džiovintas figas.

Ūkininkaujantys izraelitai figmedžius dažnai sodindavo vynuogynuose, bet nevaisingus sodinius iškirsdavo. Gaila buvo geros žemės nenaudingiems medžiams. Jėzaus iliustracijoje apie bevaisį figmedį vynuogyno savininkas sodininkui kalbėjo: „Štai jau treji metai, kaip aš ateinu ieškoti šio figmedžio vaisių, ir vis nerandu. Nukirsk jį, kam dar žemę alina!“ (Luko 13:6, 7) Kadangi figmedžius Jėzaus laikais apmokestindavo, kiekvienas nevaisingas medis nešė nuostolius.

Figos izraelitams buvo svarbus maisto produktas. Todėl menkas jų derlius — galbūt susijęs su Jehovos bausme — reiškė nelaimę. (Ozėjo 2:14 [2:12, Brb]; Amoso 4:9) Pranašas Habakukas pasakė: „Nors figmedis nežydėtų ir nebūtų vaisių ant vynmedžių, nors alyvmedis neneštų derliaus ir laukai neduotų maisto, ... aš džiaugsiuosi Viešpatyje, džiūgausiu Dieve, kuris mane išgano.“ (Habakuko 3:17, 18)

Neištikimos tautos simbolis

Biblijoje figos ir figmedžiai kartais minimi simboline prasme. Pavyzdžiui, ištikimus Judo tremtinius Jeremijas palygino su pintine gerų figų, kurios pribręsta anksti ir valgomos šviežios, o neištikimus — su blogomis figomis, kurios tinkamos tik išmesti. (Jeremijo 24:2, 5, 8, 10)

Iliustracija apie nevaisingą figmedį Jėzus pavaizdavo Dievo kantrybę žydų tautai. Kaip jau minėta, jis kalbėjo apie vyrą, turėjusį vynuogyne figmedį. Šis trejus metus nedavė vaisių ir savininkas norėjo jį nukirsti. Bet sodininkas pasakė: „Šeimininke, palik jį dar šiais metais. Aš jį apkasiu ir patręšiu. Rasi jis dar duos vaisių. O jei ne, tada jį iškirsdinsi.“ (Luko 13:8, 9)

Jėzus, uoliai stengdamasis ugdyti žydų tikėjimą, tada jau buvo skelbęs jiems trejus metus. Jis aktyviai darbavosi „tręšdamas“ tą simbolinį figmedį — žydų tautą — ir suteikdamas jai galimybę duoti vaisių. Tačiau likus savaitei iki Jėzaus mirties tapo aišku, kad ji Mesiją atmetė. (Mato 23:37, 38)

Dar kartą imdamas pavyzdžiu figmedį Jėzus parodė blogą tautos dvasinę būklę. Keliaudamas iš Betanijos į Jeruzalę likus keturioms dienoms iki mirties jis pamatė žaliuojantį figmedį, bet be vaisių. Kadangi ankstyvosios figos pasirodo drauge su lapais — kartais net pirma jų, — vaisių nebuvimas rodė, jog medis bevertis. (Morkaus 11:13, 14)b

Žydų tautos išorė, kaip nevaisingo, bet sveikai atrodančio figmedžio, buvo apgaulinga. Žydai nedavė Dievui tinkamų vaisių ir galiausiai atmetė Jo paties Sūnų. Jėzus prakeikė nevaisingą figmedį ir kitą dieną mokiniai pamatė jį nudžiūvusį. Tai buvo akivaizdus ženklas, kad netrukus Dievas nebelaikys žydų savo išrinktąja tauta. (Morkaus 11:20, 21)

‘Pasimokykite iš figmedžio’

Figmedžio pavyzdžiu Jėzus pamokė kai ko svarbaus apie savo atėjimą. Jis pasakė: „Pasimokykite iš palyginimo su figmedžiu: kai jo šaka suminkštėja ir sprogsta lapai, jūs žinote, jog artinasi vasara. Taip pat, visa tai išvydę, žinokite, jog jis arti, prie slenksčio.“ (Mato 24:32, 33) Ryškiai žali figmedžio lapai — akivaizdus artėjančios vasaros ženklas. Taip pat ir Jėzaus didžioji pranašystė, užrašyta Mato 24, Morkaus 13 ir Luko 21 skyriuose, aiškiai rodo, kad jam jau duota valdžia dangaus Karalystėje. (Luko 21:29-31)

Gyvendami kritiškais laikais, tikrai norime mokytis iš figmedžio. Jeigu rūpinamės dvasiniais dalykais ir budime, turime viltį patirti, kaip išsipildys didingas pažadas: „Tuomet visi sėdės po savo vynmedžiais, po savo figmedžiais, ir nebus kam jų gąsdinti. Tai ištarė Galybių Viešpaties lūpos!“ (Michėjo 4:4)

[Išnašos]