Išlik tvirtas ir laimėk lenktynes už gyvenimą
JEIGU reikėtų plaukti per audringą jūrą, ką pasirinktum: menką valtį ar tvirtą laivą? Be abejo, laivą, nes jis lengviau įveikia galingas bangas.
Šioje neramioje, pavojų kupinoje santvarkoje patiriame įtampą. Jaunuolius, pavyzdžiui, gal trikdo ir baugina painios pasaulio idėjos bei pažiūros. Naujatikiai, ką tik stoję į krikščionišką kelią, gali jaustis netvirti. Netgi tie, kurie stiprūs tikėjimu ir jau daug metų ištikimai tarnauja Dievui, galbūt kamuojasi dėl neišsipildžiusių lūkesčių.
Tokie jausmai ne naujiena. Nerimas kartais apimdavo ištikimus Jehovos tarnus, pavyzdžiui, Mozę, Jobą, Dovydą. (Skaičių 11:14, 15; Jobo 3:1-4; Psalmyno 55:5 [55:4, Brb]) Vis dėlto jie buvo atsidavę Jehovai. Puikus jų pavyzdys skatina ryžtą būti tvirtiems, bet Šėtonas Velnias nori išstumti mus iš lenktynių už amžinąjį gyvenimą. (Luko 22:31) Tad kaip galime likti nepajudinami, ‘tvirti tikėjimu’? (1 Petro 5:9) Kaip galėtume stiprinti bendratikius?
Jehova nori, kad būtume tvirti
Jeigu esame Jehovai ištikimi, jis visada padės likti tvirtiems. Psalmininkas Dovydas, iškentęs daug sunkumų, vylėsi Dievu, todėl galėjo giedoti: „[Jehova] ištraukė mane iš klampios duobės, iš mirtinos pelkės, pastatė mano kojas ant uolos ir sutvirtino mano žingsnius.“ (Psalmyno 40:3 [40:2, Brb])
Jehova drąsina mus kovoti „gerąją tikėjimo kovą“, kad ‘pagautume amžinąjį gyvenimą’. (1 Timotiejui 6:12) Taip pat duoda priemonių, padedančių tvirtai laikytis ir nugalėti dvasinėje kovoje. Apaštalas Paulius ragino bendratikius ‘būti tvirtus Viešpatyje ir jo galybės jėga’, ‘apsiginkluoti visais Dievo ginklais, kad išsilaikytų prieš velnio klastas’. (Efeziečiams 6:10-17) Tačiau kokie veiksniai galėtų turėti žalingos įtakos? Kaip jų išvengti?
Saugokis trikdančių veiksnių
Išmintinga prisiminti vieną svarbų dalyką: sprendimai, kuriuos mes, krikščionys, priimame, galiausiai paveikia — teigiamai ar neigiamai — mūsų tvirtybę. Jaunuoliai turi apsispręsti dėl profesijos, aukštesnio išsilavinimo, santuokos. Suaugusieji — ar keltis į kitą vietovę, imtis papildomo darbo. Kasdien planuojame, kaip paskirstysime laiką, ir daug kitų dalykų. Kas padės spręsti išmintingai, kad taptume tvirtesniais Dievo tarnais? Viena ilgametė krikščionė sako: „Prieš ką nors nutardama prašau Jehovą pagalbos. Manau, jog svarbu laikytis patarimų, duodamų per Bibliją, krikščionių sueigas, vyresniuosius bei Raštu pagrįstus leidinius.“
Verta pagalvoti: „Ar dabartiniais sprendimais būsiu patenkintas po penkių ar dešimties metų, o gal apgailestausiu? Ar stengiuosi taip apsispręsti, kad dvasiškai ne nusilpčiau, bet dar labiau sustiprėčiau?“ (Filipiečiams 3:16)
Pasiduodami pagundoms ar menkai paisydami Dievo įstatymų, kai kurie krikštyti asmenys ėmė svyruoti. Kiti, kuriuos teko atskirti už įžūlų nuodėmingą elgesį, dėjo pastangas grįžti į susirinkimą, bet dėl panašių nusižengimų — kartais gana greitai — vėl buvo atskirti. Galbūt jie neprašė Dievo pagalbos ‘bodėtis pikto, laikytis gero’. (Romiečiams 12:9; Psalmyno 97:10, Brb) Mums visiems reikia ‘vaikščioti paliekant tiesius pėdsakus’. (Hebrajams 12:13) Tad aptarkime keletą dalykų, padėsiančių išlikti dvasiškai tvirtiems.
Tvirtybės teikia krikščioniška veikla
Vienas būdas išlaikyti pastovų tempą lenktynėse už gyvenimą — uoliai skelbti Karalystę. Krikščioniška tarnyba vertinga priemonė, nukreipianti mūsų širdis ir mintis vykdyti Dievo valią bei aiškiai turėti omenyje amžinojo gyvenimo dovaną. Dėl to Paulius ragino korintiečius: „Mano mylimieji broliai, būkite tvirti ir nepajudinami, vis uoliau dirbkite Viešpaties darbą ir žinokite, kad jūsų triūsas ne veltui Viešpatyje.“ (1 Korintiečiams 15:58) „Tvirtas“ reiškia „nenukrypstantis, pastovus“. „Nepajudinamas“ gali reikšti ‘nesiduodantis patraukiamas iš vietos’. Taigi uoli tarnyba neleidžia nukrypti nuo krikščioniško kelio. Padėdami kitiems pažinti Jehovą įprasminame savo gyvenimą ir jaučiamės laimingi. (Apaštalų darbų 20:35)
Paulina, daugiau kaip 30 metų praleidusi misionieriškoje bei kitokioje visalaikėje tarnyboje, sako: „Skelbimo darbas yra apsauga, nes liudydama kitiems įsitikinu turinti tiesą.“ Panašiai ir užsiimant kitokia krikščioniška veikla, pavyzdžiui, garbinant Dievą sueigose ir stropiai studijuojant Bibliją.
Stiprina mylinti brolija
Didelė atrama stovėti tvirtai yra pasaulinė tikrųjų garbintojų organizacija. Koks malonumas darbuotis kartu su tokia meilinga brolija! (1 Petro 2:17) Taip pat ir mes galime padėti bendratikiams laikytis tvirtai.
Pagalvok, koks paslaugus buvo teisusis Jobas. Netgi apgaulingas guodėjas Elifazas turėjo pripažinti: „Tavo žodžiai drąsino svyruojančius, tu sutvirtinai drebančius kelius.“ (Jobo 4:4) O kaip mes? Kiekvienas esame atsakingas padėti dvasiniams broliams bei seserims ištvermingai tarnauti Dievui. Bendraudami su jais galime elgtis kaip ragina pranašas: „Sustiprinkite suglebusias rankas ir klumpančius kelius.“ (Izaijo 35:3, Brb) Tad kodėl nesiekti tikslo kaskart pastiprinti ir padrąsinti vieną ar kitą bendratikį, kai tik juos sutinkame? (Hebrajams 10:24, 25) Nuoširdus pagyrimas ir dėkingumo žodžiai už jų nuolatines pastangas įtikti Jehovai išties padės jiems likti tvirtiems ir laimėti lenktynes dėl gyvenimo.
Krikščionių vyresnieji gali labai padrąsinti naujokus. Tai jie daro duodami naudingų pasiūlymų bei patarimų iš Rašto ir kartu eidami į skelbimo tarnybą. Apaštalas Paulius visada naudodavosi proga stiprinti kitus. Jis troško pamatyti Romos krikščionis, kad galėtų sutvirtinti dvasiškai. (Romiečiams 1:11) Mylimus brolius ir seseris Filipuose jis laikė savo ‘džiaugsmu ir vainiku’, ragino ‘tvirtai stovėti Viešpatyje’. (Filipiečiams 4:1) Išgirdęs apie Tesalonikos brolių išmėginimus Paulius siuntė Timotiejų ‘paremti ir sustiprinti juos, kad nė vienas nesvyruotų tose negandose’. (1 Tesalonikiečiams 3:1-3)
Apaštalai Paulius ir Petras pripažino bei vertino uolias bendratikių pastangas. (Kolosiečiams 2:5; 1 Tesalonikiečiams 3:7, 8; 2 Petro 1:12) Sutelkime ir mes dėmesį ne į brolių silpnybes, o į gerąsias ypatybes, į jų siekį išlikti tvirtiems ir šlovinti Jehovą.
Jei į kitus žiūrėsime neigiamai ar kritiškai, jiems išlaikyti tvirtą tikėjimą bus sunkiau. Visada prisiminkime, jog mūsų broliai šioje santvarkoje „suvargę ir apleisti“. (Mato 9:36) Krikščionių susirinkime jie ne veltui tikisi rasti paguodą bei atgaivą. Todėl visomis jėgomis stenkimės juos ugdyti ir stiprinti.
Kartais kitų elgesys su mumis gali susilpninti mūsų pačių tvirtumą. Bet argi leisime, kad šiurkštus žodis ar nemalonus poelgis sumažintų uolumą Jehovos tarnyboje? Tegu niekas niekada nepajudins mūsų stiprybės! (2 Petro 3:17)
Stiprinantis Dievo pažadų poveikis
Jehovos pažadai apie nuostabią ateitį valdant Karalystei suteikia viltį, padedančią likti tvirtiems. (Hebrajams 6:19) Įsitikinimas, kad Dievas visada išpildo pažadus, skatina ‘budėti, tvirtai laikytis tikėjimo’. (1 Korintiečiams 16:13; Hebrajams 3:6) Tariamai užtrunkantis kai kurių Dievo pažadų išsipildymas gali išbandyti mūsų tikėjimą. Todėl labai svarbu saugotis klaidingų mokymų, kad nebūtume suvedžioti ir neprarastume vilties. (Kolosiečiams 1:23; Hebrajams 13:9)
Mus turėtų įspėti blogas pavyzdys izraelitų, kurie netikėdami Jehovos pažadais žuvo. (Psalmyno 78:37, Jr) Nebūkime į juos panašūs. Verčiau tvirtai laikykimės šiomis paskutinėmis dienomis ir tarnaukime Dievui neatidėliodami. „Kasdien gyvenu taip, tarsi didžioji Jehovos diena ateis rytoj“, — pasakė vienas patyręs vyresnysis. (Joelio 1:15, NW)
Taip, didžioji Jehovos diena artėja. Bet, kol esame ištikimi Dievui, neturime ko bijoti. Jeigu tvirtai laikomės teisingų jo normų ir nesvyruojame, mūsų lenktynės už amžinąjį gyvenimą bus sėkmingos! (Patarlių 11:19; 1 Timotiejui 6:12, 17-19)
[Iliustracija 23 puslapyje]
Ar stengiesi padėti bendratikiams likti tvirtiems?
[Iliustracijos šaltinio nuoroda 21 puslapyje]
The Complete Encyclopedia of Illustration/J. G. Heck