„Ar myli mane labiau negu šitàs?“

1, 2. Kas įsimintino įvyko vieną rytą, Petrui grįžus iš naktinės žūklės?

SEPTYNI vyrai visą naktį praleidžia Galilėjos ežere žvejodami. Ateina rytas, o jie dar nepagavę nė žuvelės. Šiuos vyrus, savo mokinius, nuo kranto stebi iš mirties prisikėlęs Jėzus. Galiausiai jiems taria: „Užmeskite tinklą į dešinę nuo valties ir pagausite.“ Kas tada nutinka? „Jie užmetė ir nebepajėgė jo ištraukti dėl žuvų gausybės“ (Jn 21:1–6).

² Paruošęs mokiniams pusryčius, Jėzus paklausia Simono Petro: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane labiau negu šitàs?“ Jėzus žino, kad Petras mėgsta žuvauti. Todėl, matyt, nori išsiaiškinti, ar apaštalui jis pats ir jo mokymai yra arčiau širdies nei žuvys ir žvejybos verslas. Atsakydamas Petras taria: „Taip, Viešpatie. Tu žinai, kad esi man brangus“ (Jn 21:15). Tolesnis Petro gyvenimas akivaizdžiai bylojo, kad savo Mokytoją jis brangina. Meilę Kristui jis parodė uoliai dirbdamas evangelizuotojo darbą ir netgi tapo vienu iš krikščionių bendruomenės šulų.

 3. Ko krikščionys turi saugotis?

³ Ko galime pasimokyti iš Jėzaus žodžių Petrui? Turime saugotis, kad meilė Kristui nenusilptų ir neišleistume iš akių Karalystės. Jėzus gerai žinojo, su kokiais sunkumais šiame pasaulyje susidurs jo sekėjai. Savo palyginime apie sėjėją jis kalbėjo, kad kai kurie priims „žodį apie karalystę“ ir iš pradžių darys pažangą, bet vėliau „šios santvarkos rūpesčiai ir apgaulinga turtų vilionė“ tą žodį nustelbs (Mt 13:19–22; Mk 4:19). Jei nebūsime atsargūs, įvairūs kasdieniai reikalai gali taip mus apsunkinti, kad sulėtinsime tempą Dievo tarnyboje. Todėl Jėzus savo mokinius perspėjo: „Žiūrėkite savęs, kad jūsų širdys niekada neapsunktų nuo persivalgymo, girtavimo ir gyvenimo rūpesčių“ (Lk 21:34).

 4. Kokie klausimai padės mums ištirti, kiek stipriai mylime Kristų? (Žiūrėk nuotraukas straipsnio pradžioje.)

⁴ Sekdami Petro pavyzdžiu, meilę Kristui parodome skirdami jo pavestam darbui svarbiausią vietą savo gyvenime ir neleisdami, kad kas nors jį iš tos vietos išstumtų. Kartkartėmis pamąstykime: „Kas man gyvenime mieliausia? Ar daugiausia džiaugsmo man teikia tarnyba Jehovai ar kokia kita veikla?“ Dabar pakalbėkime apie tris dalykus, kurie, jeigu pernelyg juos sureikšmintume, gali užgožti meilę Kristui ir dvasinėms vertybėms. Tai darbas, laisvalaikio užsiėmimai ir materialiniai dalykai.

 5. Kas Biblijoje liepiama šeimų galvoms?

⁵ Žvejyba Petrui buvo ne šiaip hobis, o jo šeimos pragyvenimo šaltinis. Šeimų galvos žino, kad Biblijoje jiems liepiama rūpintis savo namiškių materialiniais poreikiais (1 Tim 5:8). Taigi dirbti jiems privalu. Bet šiomis paskutinėmis dienomis darbe tenka patirti nemažai įtampos.

 6. Kodėl darbas šiandien gali sukelti daug įtampos?

⁶ Kadangi darbo rinkoje vyrauja nuožmi konkurencija, daugelis ieškančiųjų darbo pasiryžę dirbti viršvalandžius ar gauti mažesnį atlyginimą. Įvairios įmonės didina savo gamybos apimtis, bet naujų darbo vietų nesukuria. Todėl darbuotojai neretai pervargsta, jaučiasi išsekę protiškai ir emociškai. Daug kas nerimauja, kad jei nesutiks su vienu ar kitu darbdavio reikalavimu, praras darbą.

7, 8. a) Kam visų pirma turime būti ištikimi? b) Ko mus pamoko vieno brolio iš Tailando patirtis?

⁷ Krikščionims svarbiausia yra būti ištikimiems Jehovai, o ne darbdaviui (Lk 10:27). Darbas mums reikalingas tam, kad turėtume, kas būtina pragyvenimui ir tarnybai. Bet jei nesisaugosime, darbas gali imti stelbti dievatarnystę. Štai vienas brolis iš Tailando pasakojo: „Dirbau įdomų darbą – taisiau kompiuterius. Bet darbo valandos buvo ilgos. Todėl kone nebelikdavo laiko dvasiniams dalykams. Galiausiai supratau, kad jeigu noriu pirmą vietą skirti Karalystei, privalau darbą pakeisti.“ Ko brolis ėmėsi?

⁸ „Pokyčiams ruošiausi apie metus, – tęsė jis. – Tada nusprendžiau gatvėje pardavinėti ledus. Iš pradžių verčiausi sunkiai ir dėl to buvau prislėgtas. Kai sutikdavau buvusius bendradarbius, jie juokdavosi ir klausdavo, negi maniau, kad pardavinėti ledus gatvėje tikrai bus geriau nei dirbti su kompiuteriais patalpose, kur įrengta oro kondicionavimo sistema. Meldžiausi Jehovai ir prašiau, kad padėtų man nepasiduoti ir įgyvendinti savo tikslą – turėti daugiau laiko dvasinei veiklai. Netrukus viskas ėmė keistis. Pastebėjau, kas mano klientams patinka, ir geriau pramokau gaminti ledus. Greitai jau parduodavau visa, ką tą dieną pagamindavau. Mano finansinė padėtis pasidarė net geresnė nei tada, kai dirbau su kompiuteriais. Tapau laimingesnis, nes nebepatiriu tiek streso ir įtampos kaip ankstesniame darbe. O visų svarbiausia, jaučiu, kad esu arčiau Jehovos.“ (Perskaityk Mato 5:3, 6.)

 9. Kas padėtų išlaikyti deramą požiūrį į darbą?

⁹ Darbštumas – puiki savybė. Ji pelno žmogui atlygį, be to, patinka Jehovai (Pat 12:14). Vis dėlto, kaip byloja minėto brolio patirtis, darbui reikia skirti deramą vietą. Jėzus sakė: „Pirmiausia ieškokite karalystės ir jo teisumo, o visa tai [būtiniausi materialiniai dalykai] bus jums pridėta“ (Mt 6:33). Kad ištirtume, ar darbas ir dvasinė veikla yra savo vietose, pamąstykime: „Ar į darbą einu kaip į šventę, o dvasine veikla užsiimu tik iš reikalo, iš įpročio?“ Sąžiningai atsakę į šį klausimą, pamatysime, ką iš tiesų labiausiai branginame.

10. Kokį svarbų pamokymą Jėzus davė Mortos namuose?

¹⁰ Sykį Jėzus lankėsi Mortos ir jos sesers Marijos namuose. Morta, darbšti šeimininkė, rūpinosi priruošti maisto, o Marija sėdėjo prie Jėzaus kojų ir jo klausėsi. Mortai pasiskundus, kad sesuo jai nepadeda, Jėzus tarė: „Marija pasirinko gerąją dalį, ir ji nebus iš jos atimta“ (Lk 10:38–42). Šiais žodžiais Jėzus visus savo sekėjus pamokė kai ko svarbaus: kad parodytume jam savo meilę, turime nesusitelkti į kasdienius rūpesčius ir visada rinktis „gerąją dalį“ – pirmenybę skirti dvasiniams dalykams.

11. Kas Biblijoje sakoma apie poilsį?

¹¹ Po sunkaus darbo ir įtemptos dienos kiekvienam reikia atsikvėpti ir atgauti jėgas. Dievo Žodyje pasakyta: „Nieko nėra geriau žmogui, kaip valgyti bei gerti ir rasti pasitenkinimo savo triūse“ (Mok 2:24). Jėzus irgi suprato, kaip svarbu skirti laiko poilsiui. Apaštalams grįžus iš nelengvos evangelizacijos kelionės, Jėzus jiems pasakė: „Eikite sau vieni į nuošalią vietą ir truputį pailsėkite“ (Mk 6:31, 32).

12. a) Ką svarbu atminti dėl poilsio ir pramogų? b) Kokią pamoką gavo vienas jaunuolis?

¹² Be abejo, pailsėti ir smagiai praleisti laisvalaikį yra svarbu. Vis dėlto čia slypi vienas pavojus: pasilinksminimai gali tapti svarbesni už visa kita. Pirmame amžiuje nemažai žmonių laikėsi nuostatos „valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime“ (1 Kor 15:32). Daugelyje kraštų panašus požiūris vyrauja ir šiandien. Prieš kurį laiką vienas jaunuolis Vakarų Europoje ėmė lankyti mūsų sueigas. Bet jis buvo taip pasinėręs į pramogas ir visokius laisvalaikio užsiėmimus, kad nustojo bendrauti su Jehovos liudytojais. Per laiką jis vis dėlto pamatė, jog toks gyvenimo būdas neteikia laimės ir sukelia problemų. Todėl jaunuolis atnaujino Biblijos studijas ir galiausiai tapo gerosios naujienos skelbėju. Po savo krikšto jis pasakė: „Gailiuosi tik dėl to, kad iššvaisčiau šitiek laiko, iki supratau, jog tarnyba Jehovai teikia daug daugiau laimės nei šio pasaulio siūlomos pramogos.“

13. a) Koks pavyzdys padeda suprasti, kad skirti per daug laiko pramogoms yra negerai? b) Kas padėtų išsiaiškinti, ar pramogoms skiriame deramą vietą?

¹³ Laisvalaikiu turėtume užsiimti veikla, kuri padėtų mums atsipūsti, atgauti jėgas. Kiek laiko dera skirti tokiai veiklai? Palyginkime laisvalaikį su desertu. Daugelis iš mūsų mėgstame kartkartėmis paskanauti kokio saldumyno, bet suprantame, kad jei valgytume vien tik pyragaičius ir saldainius, susigadintume sveikatą. Todėl paprastai sotinamės maistingu, visaverčiu valgiu. Panašiai yra ir su laisvalaikiu: jei vien tik pramogautume, susigadintume savo dvasinę sveikatą. Todėl turime reguliariai užsiimti teokratine veikla. Kaip tad išsiaiškinti, ar pramogos mūsų gyvenime užima deramą vietą? Galima atlikti tokį testą. Visą savaitę žymėkime, kiek laiko skyrėme dvasinei veiklai: sueigoms, tarnybai, asmeninėms ir šeimos studijoms. Žymėkime ir tai, kiek laiko skyrėme sportui, pomėgiams, televizijai ar kompiuteriniams žaidimams. Tada tuos skaičius palyginkime. Galbūt paaiškės, kad turėtume, taip sakant, valgyti šiek tiek mažiau desertų. (Perskaityk Efeziečiams 5:15, 16.)

14. Kas padės mums teisingai apsispręsti dėl poilsio ir pramogų?

¹⁴ Mes, aišku, galime patys pasirinkti, kuo laisvalaikiu užsiimsime. Šeimos galva turi teisę spręsti, kas tinkama jo namiškiams. Tačiau būtina atminti, kad mūsų pasirinkimas negali kirstis su Biblijoje užrašytais Jehovos principais.a Malonumą teikianti prasminga veikla yra Dievo dovana (Mok 3:12, 13). Suprantame, kad skirtingiems žmonėms patinka skirtingi dalykai (Gal 6:4, 5). Tačiau kad ir kokias pramogas pasirinktume, turime saugotis, kad jos netaptų mums pernelyg svarbios. Jėzus sakė: „Kur tavo turtas, ten bus ir tavo širdis“ (Mt 6:21). Nuoširdi meilė Kristui skatins mus savo mintimis, žodžiais ir darbais parodyti, jog svarbiausia mums yra Karalystė, o ne visokie kasdieniai reikalai (Fil 1:9, 10).

15, 16. a) Iš ko gali matytis, kad krikščionis papuolė į materializmo spąstus? b) Ką apie materialinius dalykus pasakė Jėzus?

¹⁵ Šiandien daugelio mintys sukasi apie naujausias madas, elektroninius prietaisus, visokius daiktus. Todėl kiekvienam krikščioniui dera vis patyrinėti, ko trokšta jo širdis. Pamąstykime: „Ar materialiniai dalykai man tapo tokie svarbūs, kad daugiau laiko praleidžiu domėdamasis, tarkim, naujausiais automobiliais ar paskutinėmis madomis negu ruošdamasis bendruomenės sueigoms? Ar į kasdienius reikalus esu taip įsisukęs, jog lieka vis mažiau laiko melstis ar paskaityti Bibliją?“ Jeigu pastebime, kad meilė daiktams slopina meilę Kristui, turėtume įsiklausyti į šiuos jo žodžius: „Saugokitės visokio gobšumo“ (Lk 12:15). Kodėl Jėzus davė tokį rimtą perspėjimą?

¹⁶ Anksčiau Jėzus buvo pasakęs: „Niekas negali vergauti dviem šeimininkams [...]. Negalite vergauti Dievui ir turtams.“ Šeimininkas paprastai tikisi, kad vergas bus visiškai atsidavęs tik jam. Taigi negalime būti pasiaukoję Jehovai ir tuo pat metu susitelkę į materialinius dalykus. Pasak Jėzaus, mes arba vieno šeimininko nekęsime, o kitą mylėsime, arba prie vieno būsime prisirišę, o kitą niekinsime (Mt 6:24). Kadangi esame netobuli, privalome nuolat kovoti su kūno geiduliais, taip pat ir su materializmu (Ef 2:3).

17. a) Kodėl kai kuriems žmonėms sunku išlaikyti nuosaikų požiūrį į materialinius dalykus? b) Kas mums padės atsispirti materialistiniams troškimams?

¹⁷ Žmonėms, kurie susitelkę į tai, kaip patenkinti savo kūno troškimus, ir kurių dvasinės juslės atbuko, gali būti nelengva išlaikyti nuosaikų požiūrį į materialinius dalykus. (Perskaityk 1 Korintiečiams 2:14.) Jų protas taip aptemsta, kad jie sunkiai beatskiria gera nuo bloga (Hbr 5:11–14). Todėl daugelis tokių žmonių išvis pasiduoda materialinių gėrybių troškimui ir įsisuka į užburtą ratą: kuo daugiau turi, tuo daugiau nori (Mok 5:9). Laimei, prieš materializmo užkratą yra geras priešnuodis – Dievo Žodis. Kad išlaikytume dvasinę sveikatą, turime skaityti Bibliją reguliariai (1 Pt 2:2). Jėzus, aiškiai turėdamas omenyje išmintingus Jehovos įsakus, gebėjo atsispirti Šėtono gundymams. Ir mes, jeigu pritaikysime Biblijos principus, pajėgsime atsispirti materialistinėms užgaidoms (Mt 4:8–10). Šitaip parodysime, kad Jėzų mylime labiau už bet kokius daiktus ar turtus.

18. Ką esame pasiryžę daryti?

¹⁸ Klausdamas Petro „ar myli mane labiau negu šitàs?“, Jėzus norėjo priminti apaštalui, kad svarbiausią vietą gyvenime reikia skirti dvasiniams dalykams. Petro vardas reiškia „uolos luitas“ ir tokį savo vardą jis tikrai pateisino – tarnaudamas Jehovai liko tvirtas kaip uola (Apd 4:5–20). Mes irgi būkime pasiryžę likti tvirti ir neleiskime, kad mūsų meilė Kristui išblėstų. Darbui, laisvalaikio užsiėmimams ir materialiniams dalykams skirkime deramą vietą. Atminkime Petro žodžius Jėzui: „Tu žinai, kad esi man brangus.“ Tegu mūsų sprendimai byloja, kad ir mes savo Mokytojui jaučiame tą patį.