Ar žinote?

Kaip Jėzaus dienomis žydų religiniai vadovai žiūrėjo į paprastus žmones?

▪ Pirmajame mūsų eros amžiuje Izraelio aukštuomenė ir religiniai vadovai neraštingus ar mažai mokslo ragavusius žmones niekino. Biblijoje užrašyti štai tokie fariziejų žodžiai: „Šita minia, neišmananti Įstatymo, yra prakeikta“ (Jono 7:49).

Kaip rašoma kituose šaltiniuose, neišsilavinusią visuomenės dalį žydų elitas vadino am haárets, „krašto (žemės) žmonėmis“. Iš pradžių šis terminas buvo vartojamas pagarbiai kalbant apie kokio nors krašto gyventojus. Jis taikytas ne tik neturtingiems ir paprastiems, bet ir įžymiems asmenims (Pradžios 23:7, Brb; 2 Karalių 23:35; Ezechielio 22:29).

Bet Jėzaus dienomis am haárets jau buvo įgavęs niekinamąjį atspalvį — taip vadindavo žmones, kurie esą neišmanė Mozės įstatymo arba nesugebėjo iki smulkmenų laikytis rabinų sugalvotų tradicijų. Mišnoje (komentarų rinkinys, vėliau tapęs Talmudo pagrindu) perspėjama neapsistoti nakvynei pas am haárets. Pasak žinyno The Encyclopedia of Talmudic Sages, antrojo amžiaus biblistas rabinas Meiras aiškino: „Atiduoti savo dukrą į žmonas am haárets — tai tarsi padėti ją surištą priešais liūtą. Šis pirma ant savo aukos užlips, o paskui suės.“ Talmude cituojamas kitas rabinas, pasakęs, kad „nemokyti žmonės nebus prikelti“.

Ką reiškia Biblijoje vartojamas žodis „Cezaris“ („ciesorius“)?

▪ Cezaris buvo romėniškas Gajaus Julijaus, 46 m. p. m. e. tapusio Romos diktatoriumi, šeimos vardas. Šį vardą paveldėjo keletas paskiau valdžiusių imperatorių, tarp jų ir trys paminėtieji Biblijoje — Augustas, Tiberijus ir Klaudijus (Luko 2:1; 3:1; Apaštalų darbų 11:28).

Keturioliktaisiais mūsų eros metais imperatoriumi tapo Tiberijus. Jo valdymas tęsėsi ir per visą Jėzaus tarnybos laikotarpį. Taigi Tiberijus Cezaris valdė tuo metu, kai Jėzus, paklaustas, ar reikia mokėti mokesčius, atsakė: „Kas Cezario, atiduokite Cezariui, o kas Dievo — Dievui“ (Morkaus 12:17, NW). Matyt, Jėzus čia neturėjo omenyje konkrečiai Tiberijaus. Žodis „Cezaris“ simbolizavo viešąją valdžią, arba valstybę.

Maždaug 58-aisiais metais apaštalas Paulius, matydamas, kad gali būti nuteistas neteisingai, pasinaudojo savo, Romos piliečio, teise kreiptis į Cezarį (Apaštalų darbų 25:8-11). Tai reiškia, jog Paulius prašė būti teisiamas ne paties Nerono, tuometinio imperatoriaus, o aukščiausiojo imperijos teismo.

Asmenvardis „Cezaris“ buvo taip dažnai siejamas su aukščiausiąja valdžia, jog net pasibaigus Cezarių dinastijai šis žodis gyvavo toliau kaip monarcho titulas.

[Iliustracija 29 puslapyje]

Sidabrinis denaras, kuriame pavaizduotas Tiberijus