Jie vykdė Jehovos valią

Nuolanki didžiausio žmogaus paslauga

JĖZUS žinojo, kad paskutinės kartu su apaštalais praleistos valandos bus vertingos. Netrukus jį suims ir jo tikėjimas bus išbandytas kaip niekad anksčiau. Jėzus žinojo ir tai, kad jo laukia didžiulės palaimos. Greitai jis bus išaukštintas Dievo dešinėje ir jam bus suteiktas „vardas, kilniausias iš visų vardų, kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme“ (Filipiečiams 2:9, 10).

Vis dėlto nei nerimas dėl artėjančios mirties, nei pažadėto atpildo troškimas neatitraukė Jėzaus nuo jo apaštalų poreikių. ‛[Jėzus] rodė jiems savo meilę iki galo’, — vėliau rašė Jonas savo evangelijoje (Jono 13:1). Tomis paskutinėmis ir lemiamomis savo, tobulo žmogaus, gyvenimo valandomis Jėzus išmokė apaštalus kai ko svarbaus.

Nuolankumo pamoka

Apaštalai kartu su Jėzumi susirinko aukštutiniame kambaryje Jeruzalėje švęsti Paschos. Anksčiau Jėzus girdėjo, kaip jie tarpusavyje ginčijosi, kuris iš jų didžiausias (Mato 18:1; Morkaus 9:33, 34). Jis aptarė su jais tą dalyką ir mėgino pataisyti jų požiūrį (Luko 9:46). Tačiau dabar Jėzus juos pamokė kitaip. Jis ne tik kalbėjo apaštalams apie nuolankumą, bet ir akivaizdžiai jį parodė.

Jonas rašo: „Jėzus pakyla nuo stalo, nusivelka viršutinius drabužius ir persijuosia rankšluosčiu. Paskui įsipila vandens į praustuvą ir ima mazgoti mokiniams kojas bei šluostyti jas rankšluosčiu, kuriuo buvo persijuosęs“ (Jono 13:4, 5).

Dėl šilto senovės Viduriniųjų Rytų klimato keliaudami dulkėtais keliais žmonės dažniausiai avėdavo atvirus sandalus. Keleivius, atėjusius į paprasto žmogaus namus, pasveikindavo šeimininkas. Jis paduodavo svečiams indus su vandeniu, kad šie galėtų nusimazgoti kojas. Pasiturinčiųjų namuose tą darbą atlikdavo vergai (Teisėjų 19:21; 1 Samuelio 25:40-42).

Jėzus ir jo apaštalai, susirinkę aukštutiniame kambaryje, nebuvo kieno nors svečiai. Nebuvo čia ir šeimininko, aprūpinančio indais, nei vergų, nuplaunančių kojas. Kai pats Jėzus ėmėsi to, apaštalai pasijuto nepatogiai. Štai, didžiausias iš jų daro patį žemiausią darbą!

Petras iš pradžių neleido Jėzui plauti kojų. Tačiau Jėzus pasakė: „Jei tavęs nenumazgosiu, neturėsi dalies su manimi.“ Nuplovęs visiems apaštalams kojas, jis pridūrė: „Ar suprantate, ką jums padariau? Jūs vadinate mane ‛Mokytoju’ ir ‛Viešpačiu’ ir gerai sakote, nes aš toks ir esu. Jei tad aš — Viešpats ir Mokytojas — numazgojau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas mazgoti“ (Jono 13:6-15).

Jėzus neįsteigė kojų plovimo ritualo. Veikiau jis padėjo apaštalams išsiugdyti naują požiūrį — nuolankiai ir noriai daryti žemiausius darbus savo brolių naudai. Akivaizdu, jog jie suvokė esmę. Apsvarstykime, kas atsitiko po kurio laiko kilus klausimui dėl apipjaustymo. Nors „įsiliepsnojo ilgas ginčas“, bet sueigos dalyviai laikėsi tvarkos ir pagarbiai išklausė kitų nuomonių. Be to, susirinkimui, atrodo, pirmininkavo mokinys Jokūbas, o ne kuris nors apaštalas, ko, jiems dalyvaujant, galima buvo tikėtis. Ši Apaštalų darbų knygoje paminėta smulkmena parodo, jog apaštalai tapo nuolankesni (Apaštalų darbai 15:6-29).

Pamoka mums

Numazgodamas mokiniams kojas, Jėzus veiksmingai pamokė nuolankumo. Iš tiesų krikščionys neturi manyti esą tokie svarbūs, kad kiti visad privalo jiems tarnauti. Taip pat jie neturi siekti garbės ir prestižo. Jiems reiktų sekti Jėzumi, kuris „atėjo, ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“ (Mato 20:28). Taip, Jėzaus pasekėjai turėtų trokšti kuo nuolankiau tarnauti vienas kitam.

Ne veltui Petras rašė: „Būkite apsivilkę [„susijuosę“, NW] nuolankumu vieni kitiems, nes Dievas išpuikėliams priešinasi, o nuolankiesiems duoda malonę“ (1 Petro 5:5). Graikiškas žodis, išverstas „susijuosti“, kilęs iš žodžio, reiškiančio „vergo prijuostė“, kuria buvo surišami palaidi drabužiai. Gal Petras turėjo omenyje Jėzaus poelgį, kai jis, susijuosęs rankšluosčiu, nuplovė apaštalams kojas? To negalime tvirtinti. Tačiau ši nuolanki Jėzaus paslauga Petro širdyje paliko neišdildomą įspūdį. Ji turėtų paliesti ir visų būsimųjų Kristaus pasekėjų širdis (Kolosiečiams 3:12-14).