Krikščionys randa laimę tarnyboje

„Palaimingiau duoti negu imti“ (APAŠTALŲ DARBŲ 20:35).

 1. Koks klaidingas požiūris nūdien vyrauja ir kodėl jis žalingas?

PASKUTINIUOSIUS XX amžiaus dešimtmečius nuolat būdavo sakoma: „Pirmiausia — man.“ Tai liudija įsišaknijusį savanaudiškumą, persipynusį su godulyste, ir visišką kitų žmonių interesų nepaisymą. Galime neabejoti, kad ir 2000-aisiais panašus požiūris neišnyko. Kiek kartų esi girdėjęs klausimą: „Kokia man bus iš to nauda?“ Toks egoizmas neatneša laimės. Jis visiškai priešingas Jėzaus nurodytam principui: „Palaimingiau duoti negu imti“ (Apaštalų darbų 20:35).

 2. Iš ko akivaizdu, kad duodamas žmogus patiria laimę?

² Ar tikrai žmogus duodamas patiria didesnę laimę nei gaudamas? Taip. Tai patvirtina Jehovos Dievo pavyzdys. Jis turi „gyvenimo šaltinį“ (Psalmyno 36:9, Brb). Dievas teikia viską, ko reikia mūsų laimei ir veiklai. Jis išties yra „kiekvieno gero davinio ir tobulos dovanos“ Šaltinis (Jokūbo 1:17). Jehova, „laimingasis Dievas“, yra nuolatinis davėjas (1 Timotiejui 1:11, NW). Jis myli savo sukurtus žmones ir gausiai juos apdovanoja (Jono 3:16). Pasižiūrėkime į šeimą. Jei turi vaikų, žinai, kiek tenka aukotis bei duoti juos auginant. Daugelį metų vaikas nė nenumano apie tai ir viską priima it įprastą dalyką. Vis dėlto esi laimingas matydamas vaiką, klestintį dėl tavo nesavanaudiško dosnumo. Kodėl taip darai? Tu jį myli.

 3. Kodėl malonu tarnauti Jehovai ir savo bendratikiams?

³ Panašiai ir teisingam Dievo garbinimui būdingas meile paremtas davimas. Mums malonu tarnauti ir aukotis Jehovai bei savo bendratikiams, nes mylime juos (Mato 22:37-39). Garbinimas iš egoistinių paskatų neatneša žmogui džiaugsmo; tikrai laimingas jis yra tai darydamas nesavanaudiškai ir stengdamasis duoti, o ne gauti. Neabejosime šiuo teiginiu panagrinėję kai kurių garbinimą apibūdinančių Biblijos žodžių prasmę. Tris iš jų aptarsime šiame ir tolesniame straipsniuose.

Viešoji Jėzaus tarnyba

 4. Kas yra bažnyčių „viešoji tarnyba“?

⁴ Rašto originale graikų kalba vienas iš žodžių, apibūdinančių garbinimą, yra leiturgía, „Naujojo pasaulio vertime“ verčiamas „viešoji tarnyba“. Kai kurios krikščioniškojo pasaulio bažnyčios irgi vartoja šį žodį,a tačiau jų liturgijos yra formalumas, o ne išties naudinga viešoji tarnyba.

5, 6. a) Kokia buvo viešoji tarnyba Izraelyje ir kokią naudą ji teikė? b) Kokia kilnesnė viešoji tarnyba pakeitė tą, kuri buvo Izraelyje, ir kodėl?

⁵ Apaštalas Paulius žodį leiturgia vartojo kalbėdamas apie Izraelio kunigus. Jis pasakė: „Kiekvienas kunigas kasdien stovi atlikdamas savo tarnystę [žodžio leiturgia forma] ir pakartotinai aukodamas tas pačias aukas“ (Hebrajams 10:11, Jr). Izraelyje kunigų levitų tarnyba buvo labai naudinga. Jie mokydavo Dievo Įstatymo ir atnašaudavo aukas už tautos nuodėmes (2 Metraščių 15:3; Malachijo 2:7). Kunigams ir žmonėms laikantis Jehovos Įstatymo, tauta džiaugėsi gyvenimu (Pakartoto Įstatymo 16:15).

⁶ Įstatymo reglamentuota viešoji tarnyba buvo tikra privilegija Izraelio kunigams, tačiau ji neteko reikšmės, kai Dievas atmetė tautą dėl neištikimybės (Mato 21:43). Jehova pasirūpino kilnesne priemone — pasitelkė į viešąją tarnybą didįjį Vyriausiąjį kunigą, Jėzų. Apie jį parašyta: „Kadangi šitas išlieka per amžius, jis turi neatšaukiamą kunigystę. Todėl jis per amžius gali išgelbėti tuos, kurie per jį eina prie Dievo. Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų“ (Hebrajams 7:24, 25).

 7. Kodėl Jėzaus viešoji tarnyba duoda neprilygstamos naudos?

⁷ Jėzaus kunigiškoji tarnyba tęsiasi amžinai ir be įpėdinių, tad tik jis gali visiškai išgelbėti žmones. Niekam neprilygstamos jo viešosios tarnystės vieta yra ne žmogaus rankų darbo pastatas, o įvaizdinė šventykla — didinga Jehovos numatyta garbinimo priemonė, pradėjusi veikti 29 m. e. m. Dabar Jėzus tarnauja šios šventyklos Švenčiausiojoje — danguje. Jis yra „viešasis tarnas [graikiškai leiturgòs] šventoje vietoje, tikrojoje padangtėje, kurią pastatė ne žmogus, o Jehova“ (Hebrajams 8:2, NW; 9:11, 12). Turėdamas aukštą padėtį, Jėzus vis dėlto yra tik „viešasis tarnas“ ir duoda, o ne ima, nors jo valdžia didelė. Jėzus yra laimingas duodamas, nes tai dalis jam „skirto džiaugsmo“, įgalinusio ištverti visą žemiškąjį gyvenimą (Hebrajams 12:2, 3, Jr, išnaša).

 8. Kokia buvo Jėzaus viešoji tarnyba pakeičiant Įstatymo sandorą?

⁸ Yra dar ir kitas Jėzaus viešosios tarnybos aspektas. Paulius rašė: „[Jėzus] gavo juo prakilnesnį tarnavimą, juo tobulesnės, geresniais pažadais besiremiančios Sandoros tarpininkas yra“ (Hebrajams 8:6, Brb). Mozė tarpininkavo tai sandorai, kuri buvo Izraelio ir Jehovos santykių pagrindas (Išėjimo 19:4, 5). Jėzus tarpininkavo naujajai sandorai, per kurią gimė nauja tauta, „Dievo Izraelis“, susidedąs iš daugelio tautybių pateptųjų krikščionių (Galatams 6:16; Hebrajams 8:8, 13; Apreiškimo 5:9, 10). Kokia tai buvo puiki viešoji tarnyba! Kokie laimingi esame pažindami Jėzų, viešąjį tarną, per kurį galime deramai garbinti Jehovą! (Jono 14:6)

Krikščionys irgi darbuojasi viešojoje tarnyboje

9, 10. Kokios yra krikščionių viešosios tarnybos sritys?

⁹ Joks žmogus neturi tokios aukštos viešosios tarnybos kaip Jėzaus. Gavę dangiškąjį apdovanojimą, pateptieji krikščionys stoja greta jo ir drauge darbuojasi viešojoje tarnyboje kaip dangiškieji karaliai bei kunigai (Apreiškimo 20:6; 22:1-5). Tačiau ir čia, žemėje, krikščionys yra viešieji tarnai ir labai džiaugiasi savo darbu. Pavyzdžiui, kai Palestinoje siautė badas, apaštalas Paulius nugabeno Europos brolių aukas nelaimės ištiktiems žydų krikščionims į Judėją. Tai buvo viešoji tarnyba (Romiečiams 15:27; 2 Korintiečiams 9:12). Nūdien krikščionims džiugu panašiai tarnauti ir nedelsiant padėti bėdų, stichijų ar kitų nelaimių ištiktiems broliams (Patarlių 14:21).

¹⁰ Paulius paminėjo dar ir kitokią viešąją tarnybą: „Jei ir turiu būti išliejamas kaip liejamoji auka jūsų tikėjimo aukojamai tarnystei papildyti, esu linksmas ir džiaugiuosi su jumis visais“ (Filipiečiams 2:17, Jr). Pasiaukojamas Pauliaus darbas filipiečių labui buvo viešoji tarnystė, kupina meilės bei uolumo. Šiandien irgi yra panašių viešųjų tarnų; pirmiausia tai pateptieji krikščionys — „ištikimas ir protingas vergas“, tiekiantis dvasinį maistą reikiamu metu (Mato 24:45-47; Jr). Be to, kaip visuma, jie yra „šventa kunigija“, įgaliota ‛atnašauti dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų’, ir ‛skelbti dorybes to, kuris pašaukė [juos] iš tamsybių į savo nuostabią šviesą’ (1 Petro 2:5, 9, Brb). Pateptieji kaip ir Paulius džiaugiasi tokia privilegija, net jei ir reikėtų ‛išlieti save lyg auką’ atliekant užduotis. Juos lydi draugai, „kitos avys“, ir remia jų darbą — pasakoja žmonėms apie Jehovą bei jo tikslusb (Jono 10:16; Mato 24:14). Kokia tai puiki ir džiugi viešoji tarnyba! (Psalmyno 107:21, 22)

Šventoji tarnyba

11. Kokį puikų pavyzdį visiems krikščionims paliko pranašė Ona?

¹¹ Kitas graikiškas žodis, apibūdinantis mūsų garbinimą, yra latría, „Naujojo pasaulio vertime“ išverstas „šventoji tarnyba“. Šventoji tarnyba nurodo garbinimo veiksmus. Pavyzdžiui, parašyta, kad 84 metų amžiaus našlaujanti pranašė Ona „nesitraukdavo iš šventyklos, tarnaudama [graikiškas terminas, giminingas žodžiui latria] Dievui per dienas ir naktis pasninkais bei maldomis“ (Luko 2:36, 37). Ona nuolat garbino Jehovą. Ji yra puikus pavyzdys mums visiems — jauniems ir seniems, vyrams ir moterims. Kaip Ona uoliai melsdavosi Jehovai ir reguliariai jį garbindavo šventykloje, taip ir mūsų maldos bei sueigų lankymas yra šventosios tarnybos dalis (Romiečiams 12:12; Hebrajams 10:24, 25).

12. Koks yra pagrindinis šventosios tarnybos bruožas ir kodėl tai irgi yra viešoji tarnyba?

¹² Apaštalas Paulius paminėjo pagrindinį šventosios tarnybos bruožą: „Man liudytojas Dievas, kuriam tarnauju dvasia, skelbdamas Jo Sūnaus Evangeliją, jog be paliovos jus prisimenu savo maldose“ (Romiečiams 1:9, Brb). Tad gerosios naujienos skelbimas yra ne tik viešasis tarnavimas tiems, kas jos klausosi, bet ir Jehovos Dievo garbinimas. Ar mūsų klausosi, ar ne, skelbimo darbas yra šventoji tarnyba Jehovai. Pasakodami kitiems apie nuostabias savo mylimo dangiškojo Tėvo savybes bei jo puikius tikslus, susilaukiame didelio džiaugsmo (Psalmyno 71:23).

Kur yra mūsų šventosios tarnybos vieta?

13. Kokią viltį puoselėja tie, kurie atlieka šventąją tarnybą Jehovos dvasinės šventyklos vidiniame kieme, ir kas džiaugiasi drauge su jais?

¹³ Pateptiesiems krikščionims Paulius rašė: „Gaudami nepajudinamą karalystę, būkime dėkingi ir deramai tarnaukime Dievui su pagarba ir baime“ (Hebrajams 12:28). Neabejodami paveldėsią Karalystę, pateptieji nesvyruoja tikėjimu garbindami Aukščiausiąjį. Tik jie šventai tarnauja Šventojoje bei vidiniame Jehovos dvasinės šventyklos kieme ir visa siela tikisi tarnauti su Jėzumi Švenčiausiojoje — pačiame danguje. Šia nuostabia pateptųjų viltimi džiaugiasi ir jų draugai, kitos avys (Hebrajams 6:19, 20; 10:19-22).

14. Kokią naudą milžiniškai miniai teikia viešoji Jėzaus tarnyba?

¹⁴ O kur yra kitų avių šventosios tarnybos vieta? Apaštalas Jonas išpranašavo, kad milžiniška kitų avių minia pasirodė paskutinėmis dienomis ir „išplovė savo drabužius ir juos išbalino Avinėlio krauju“ (Apreiškimo 7:14). Vadinasi, jie kaip ir pateptieji bendratikiai įrodo tikį Jėzaus viešąja tarnyba, jo tobulos žmogiškosios gyvybės auka žmonijos labui. Kitos avys irgi susilaukia naudos iš Jėzaus viešosios tarnybos ‛laikydamiesi [Jehovos] sandoros’ (Izaijo 56:6, Brb). Jie nėra naujosios sandoros dalininkai, tačiau jos laikosi — paklūsta jos įstatymams ir naudojasi jos priemonėmis. Jie bendrauja su Dievo Izraeliu, maitinasi prie to paties dvasinio stalo ir dirba drauge su pateptaisiais viešai šlovindami Dievą bei atnašaudami jam patinkančias dvasines aukas (Hebrajams 13:15).

15. Kur šventąją tarnybą atlieka milžiniška minia ir kuo jai palaiminga ši tarnystė?

¹⁵ Todėl milžiniška minia ‛stovi priešais sostą ir Avinėlio akivaizdoje, apsisiautę baltais drabužiais’. Be to, jie „stovi priešais Dievo sostą ir tarnauja jam dieną naktį jo šventykloje, o Sėdintysis soste išskleis ant jų padangtę“ (Apreiškimo 7:9, 15). Izraelyje prozelitai garbindavo Dievą Saliamono šventyklos išoriniame kieme. Milžiniška minia irgi garbina Jehovą jo dvasinės šventyklos išoriniame kieme. Jie džiaugiasi čia tarnaudami (Psalmyno 122:1). Net tada, kai visi pateptieji iki paskutiniojo gaus dangiškąjį apdovanojimą, milžiniška minia, būdama Dievo tauta, tęs šventąją tarnybą Jehovai (Apreiškimo 21:3).

Tokia šventoji tarnyba, kuri nepriimtina

16. Kokie yra įspėjimai dėl šventosios tarnybos?

¹⁶ Senovės Izraelio laikais šventąją tarnybą reikėdavo atlikti laikantis Jehovos įstatymų (Išėjimo 30:9; Kunigų 10:1, 2). Ir dabar turime paisyti reikalavimų, kad mūsų šventoji tarnyba būtų priimtina Jehovai. Todėl Paulius rašė kolosiečiams: „Mes... nesiliaujame už jus meldę ir prašę, kad būtumėte pilni Dievo valios pažinimo su visa išmintimi ir dvasiniu supratimu, kad elgtumėtės, kaip verta Viešpaties, ir jam tobulai patiktumėte, nešdami visokių gerų darbų vaisių ir augdami Dievo pažinimu“ (Kolosiečiams 1:9, 10). Ne mes nustatome, kaip dera garbinti Dievą. Kad nesusilauktume skaudžių pasekmių, būtina įgyti tikslių Rašto žinių, turėti dvasinį suvokimą bei remtis Dievo išmintimi.

17. a) Kaip buvo sutepta šventoji tarnyba Mozės laikais? b) Kaip šiandien gali būti nepriimtina šventoji tarnyba?

¹⁷ Pagalvokime apie Mozės dienų izraelitus. Rašte sakoma: „Dievas nusigręžė nuo jų ir paliko jiems garbinti dangaus kareiviją“ (Apaštalų darbų 7:42). Anuometiniai izraelitai matė Jehovos stebuklus, padarytus jų labui, tačiau pasuko prie kitų dievų manydami turėsią sau naudos. Jie pamynė ištikimybę, o šis bruožas yra pagrindinis, jei norime, kad mūsų šventoji tarnyba patiktų Dievui (Psalmyno 18:26 [18:25, Brb]). Žinia, šiandien mažai kas nusigręžtų nuo Jehovos garbinti žvaigždžių, aukso veršių, tačiau yra ir kitų stabmeldystės rūšių. Jėzus perspėjo netarnauti „Mamonai“, o Paulius godumą vadina stabmeldyste (Mato 6:24; Kolosiečiams 3:5). Šėtonas dedasi dievu (2 Korintiečiams 4:4, Brb). Tokia stabmeldystė visur paplitusi ir yra žabangai. Tarkim, žmogus neva seka Jėzumi, tačiau vaikosi turtų arba pasitiki savimi bei savo idėjomis. Kam jis tarnauja? Kuo jis skiriasi nuo Izaijo laikų žydų, prisiekinėjusių Jehovos vardu, tačiau priskyrusių jo didžius darbus nešvariems stabams? (Izaijo 48:1, 5)

18. Kaip šventoji tarnyba buvo nepriimtina praeityje ir kaip gali būti netinkamai atliekama nūdien?

¹⁸ Jėzus irgi įspėjo: „Ateis valanda, kada jūsų žudikai tarsis atlieką šventą pareigą Dievui“ (Jono 16:2). Saulius (vėliau tapęs apaštalu Pauliumi) ‛pritardamas Stepono nužudymui’ bei ‛alsuodamas grasinimais ir žudynėmis prieš Viešpaties mokinius’ neabejojo tarnaująs Dievui (Apaštalų darbų 8:1; 9:1). Nūdien kai kurie etninio valymo bei genocido kaltininkai irgi taip mano. Daug žmonių tariasi garbiną Dievą, o iš tikrųjų tarnauja nacionalizmo, genties, turtų, egoizmo ar kitokiai dievybei.

19. a) Koks yra mūsų požiūris į šventąją tarnybą? b) Kokia šventoji tarnyba mus džiugins?

¹⁹ Jėzus pasakė: „Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!“ (Mato 4:10) Taip jis kalbėjo Šėtonui, tačiau itin svarbu mums visiems klausyti šio patarimo! Tarnauti visatos Viešpačiui yra nepaprastai aukšta privilegija. O ką galima pasakyti apie neatsiejamą mūsų garbinimo aspektą — viešąją tarnybą? Šis džiugus darbas artimo labui teikia mums didelę laimę (Psalmyno 41:2, 3; 59:17 [41:1, 2; 59:16, Brb]). Tačiau tik nuoširdi ir teisingai atliekama tarnyba būna džiugi. Kas deramai garbina Dievą? Kieno šventoji tarnyba yra priimtina Jehovai? Į šiuos klausimus rasime atsakymą panagrinėję trečiąjį garbinimą apibūdinantį Biblijos žodį. Tai bus kito straipsnio tema.

[Išnašos]

Kaip atsakytumei?

• Kokia svarbi buvo Jėzaus viešoji tarnyba?

• Kokia yra krikščionių viešoji tarnyba?

• Kokia yra krikščionių šventoji tarnyba ir kur jos vieta?

• Ko reikia, kad mūsų šventoji tarnyba patiktų Dievui?

[Iliustracija 10 puslapyje]

Tėvai būna labai laimingi duodami

[Iliustracijos 12, 13 puslapiuose]

Krikščionių šventoji tarnyba yra padėti kitiems bei skelbti gerąją naujieną

[Iliustracija 14 puslapyje]

Turime įgyti tikslių žinių bei ugdytis suvokimą, kad būtume tikri, jog mūsų šventoji tarnyba yra priimtina Dievui