Kas išsigelbės?

„Kiekvienas, kuris šaukiasi Jehovos vardo, bus išgelbėtas“ (APAŠTALŲ DARBAI 2:21, NW).

 1. Kodėl 33-iųjų m. e. metų Sekminės buvo posūkis pasaulio istorijoje?

SEKMINĖS 33-iaisiais m. e. metais buvo posūkis pasaulio istorijoje. Kodėl? Tą dieną gimė nauja tauta. Iš pradžių ji nebuvo gausi — tiktai 120 Jėzaus mokinių, susirinkusių aukštutiniame kambaryje Jeruzalėje. Ir nors dauguma anuomet gyvenusių tautų nuėjo užmarštin, tauta, gimusi tame aukštutiniame kambaryje, iki dabar yra su mumis. Tas faktas yra ypač svarbus mums visiems, nes tai tauta, paskirta Dievo būti jo liudytojais žmonijai.

 2. Kokie stebuklingi įvykiai žymėjo naujos tautos gimimą?

² Atsiradus naujajai tautai, prasidėjo svarbūs įvykiai; taip išsipildė Joelio pranašiški žodžiai. Apie šiuos įvykius Apaštalų darbų 2:2-4 skaitome: „Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti.“ Taip šie 120 ištikimų vyrų bei moterų tapo pirmaisiais nariais tautos, kurią apaštalas Paulius vėliau pavadino „Dievo Izraeliu“ (Galatams 6:16).

 3. Kokia Joelio pranašystė išsipildė per 33-iųjų m. e. metų Sekmines?

³ Kadangi ‛pūtė smarkus vėjas’, minios susirinko pasmalsauti, ir apaštalas Petras paaiškino jiems, kad pildosi viena iš Joelio pranašysčių. Kuri? Na, paklausykime, ką jis pasakė: „Paskutinėmis dienomis, — sako Dievas, — aš kiekvienam kūnui išliesiu savosios Dvasios. Tuomet jūsų sūnūs ir jūsų dukterys pranašaus, jūsų jaunuoliai matys regėjimus, o jūsų seniai sapnuos sapnus. Taip pat ir savo tarnams bei tarnaitėms tomis dienomis aš išliesiu savosios Dvasios, ir jie pranašaus. Aš darysiu stebuklų aukštai danguje ir apačioje, žemėje, parodysiu ženklų: kraujo, ugnies bei rūkstančių dūmų. Saulė pavirs tamsybe, o mėnulis krauju, prieš ateinant didingai ir šlovingai Viešpaties [„Jehovos“, NW] dienai, ir kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties [„šaukiasi Jehovos“, NW] vardo, bus išgelbėtas“ (Apaštalų darbai 2:17-21). Petro cituojamus žodžius randame Joelio 2:28-32; jų išsipildymas reiškė, kad žydų tautai laikas eina į pabaigą. „Didinga ir šlovinga Jehovos diena“ — atpildo metas neištikimam Izraeliui buvo arti. Bet kas bus išgelbėtas, arba išsigelbės? Ir ką tai vaizduoja?

Dvigubas pranašystės išsipildymas

4, 5. Ką patarė Petras, turėdamas omenyje besiartinančius įvykius, ir kodėl tas patarimas tinka ir vėlesniais laikais?

⁴ Nuo 33-iųjų m. e. metų Dievo dvasinis Izraelis klestėjo, bet kūniškoji Izraelio tauta — ne. 66-aisiais m. e. metais kūniškasis Izraelis kariavo su Roma. 70-aisiais — jis beveik nustojo egzistavęs, ir Jeruzalė kartu su šventykla buvo sudeginta ligi pamatų. Per 33-iųjų m. e. metų Sekmines Petras, turėdamas galvoje tą artėjančią tragediją, davė puikų patarimą. Vėl cituodamas Joelį jis pasakė: „Kiekvienas, kuris šaukiasi Jehovos vardo, bus išgelbėtas.“ Kiekvienas žydas turėjo asmeniškai nuspręsti šauktis Jehovos vardo. Reikėjo paklusti tolesniems Petro nurodymams: „Atgailaukite, ir kiekvienas tepasikrikštija Jėzaus Kristaus vardu, kad būtų atleistos jūsų nuodėmės“ (Apaštalų darbai 2:38, Brb red.). Petro klausytojai turėjo priimti Jėzų kaip Mesiją, kurį Izraelis kaip tauta buvo atmetęs.

⁵ Šie pranašiški Joelio žodžiai turėjo didelę įtaką romiesiems pirmajame šimtmetyje. Tačiau jie turi dar didesnę įtaką šiais laikais, nes XX amžiaus įvykiai rodo antrą kartą besipildančią Joelio pranašystę. Pažiūrėkime, kaip.

 6. Kaip besiartinant 1914-iesiems pradėjo aiškėti, kas yra Dievo Izraelis?

⁶ Po apaštalų mirties Dievo Izraelį užgožė klaidingos krikščionybės piktžolės. Tačiau pabaigos laikais, prasidėjusiais nuo 1914-ųjų metų, vėl išaiškėjo, kas yra ši dvasinė tauta. Taip išsipildė Jėzaus duota kviečių ir raugių alegorija (Mato 13:24-30, 36-43). Artėjant 1914-iesiems, pateptieji krikščionys ėmėsi atsiskirti nuo neištikimos krikščionijos, drąsiai atmetė jos klaidingas doktrinas ir skelbė ateisiančią „nustatytųjų tautų laikų“ pabaigą (Luko 21:24, NW). Bet 1914 metais prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas sukėlė problemų, kurioms jie nebuvo pasiruošę. Dėl didelio spaudimo daugelis sulėtino tempą, o kai kurie ėjo į kompromisus. 1918 metais jų skelbimo veikla faktiškai nutrūko.

 7. a) Kas, panašiai kaip 33-iųjų m. e. metų Sekminių dieną, įvyko 1919-aisiais? b) Kaip Jehovos tarnus paveikė Dievo dvasios išliejimas nuo 1919-ųjų metų?

⁷ Bet tai truko neilgai. Nuo 1919 metų Jehova išliejo šventosios dvasios savo tautai, panašiai kaip per 33-iųjų m. e. metų Sekmines. Žinoma, 1919-aisiais nebuvo kalbama kalbomis ir nepūtė smarkus vėjas. Iš Pauliaus žodžių, užrašytų 1 Korintiečiams 13:8, mes suprantame, kad stebuklų laikas seniai pasibaigė. Vis dėlto Dievo dvasia buvo akivaizdi, kai 1919-aisiais metais kongrese Sydar Pointe (Ohajas, JAV) ištikimi krikščionys buvo sustiprinti iš naujo ir vėl pradėjo skelbti gerąją naujieną apie Karalystę. 1922-aisiais jie sugrįžo į Sydar Pointą ir buvo paskatinti kreipimusi: „Skelbkite, skelbkite, skelbkite Karalių ir jo karalystę.“ Kaip ir pirmajame amžiuje, pasaulis buvo priverstas pastebėti išlietos Dievo dvasios poveikį. Kiekvienas pasiaukojęs krikščionis — vyras ir moteris, senas ir jaunas ėmė „pranašauti“, tai yra skelbti „įstabius Dievo darbus“ (Apaštalų darbai 2:11). Kaip ir Petras, jie ragino nuolankiuosius: „Gelbėkitės iš šitos iškrypusios padermės!“ (Apaštalų darbai 2:40) Kaip atsiliepusieji galėjo tai daryti? Ogi atkreipdami dėmesį į Joelio žodžius, randamus Joelio 2:32 (NW): „Kiekvienas, kuris šaukiasi Jehovos vardo, išsigelbės.“

 8. Kaip toliau viskas ėjosi Dievo Izraeliui nuo 1919-ųjų metų?

⁸ Nuo tų senų laikų Dievo Izraelio reikalai pasistūmėjo į priekį. Pateptųjų antspaudavimas, atrodo, yra toli pažengęs, ir nuo šio amžiaus 4-ojo dešimtmečio scenoje pasimatė didžioji minia romiųjų, turinčių žemišką viltį (Apreiškimas 7:3, 9). Visi supranta, jog atidėlioti nevalia, nes antrasis Joelio 2:28, 29 eilučių išsipildymas atskleidžia, kad priešaky dar didesnė baisinga Jehovos diena, kai bus sugriauta pasaulinė religijos, politikos bei komercijos santvarka. Mes visi turime tvirtą pagrindą ‛šauktis Jehovos vardo’ visiškai įsitikinę, kad jis apsaugos mus!

Kaip mes šaukiamės Jehovos vardo?

 9. Ką reiškia šauktis Jehovos vardo?

⁹ Ką reiškia šauktis Jehovos vardo? Joelio 2:28, 29 kontekstas padeda mums atsakyti į tą klausimą. Pavyzdžiui, Jehova išklauso ne kiekvieną, kuris jo šaukiasi. Per kitą pranašą, Izaiją, Jehova kalbėjo Izraeliui: „Kai jūs iškeliate rankas, Aš nusisuku nuo jūsų, kai kalbate daug maldų, neklausau.“ Kodėl Jehova atsisakė išklausyti savąją tautą? Jis pats paaiškina: „Nes jūsų rankos kruvinos“ (Izaijo 1:15, Brb red.). Jehova neišklausys jokio žmogaus, kurį slegia kraujo kaltė ar kuris nuodėmiauja. Štai kodėl Petras per Sekmines liepė žydams atgailauti. Iš Joelio 2:28, 29 konteksto matome, kad knygos rašytojas irgi pabrėžia atgailą. Pavyzdžiui, Joelio 2:12, 13 eilutėse skaitome: „Taigi dabar Viešpats sako: Gręžkitės į mane visa savo širdimi, pasninku, verksmu ir raudojimu. Perplėškite savo širdis, ne savo drabužius, ir gręžkitės į Viešpatį, jūsų Dievą, nes jis maloningas ir gailestingas, kantrus ir pilnas pasigailėjimo.“ Nuo 1919-ųjų pateptieji krikščionys veikė pagal tuos žodžius. Jie atgailavo dėl savo klaidų bei pasiryžo daugiau niekada neiti į kompromisą ir nelėtinti tempo. Tad vėl galėjo būti išlieta Dievo dvasia. Kiekvienas asmuo, kuris nori šauktis Jehovos vardo ir būti išklausytas, turi taip elgtis.

10. a) Ką reiškia tikrai atgailauti? b) Kaip Jehova atsako į tikrą atgailą?

¹⁰ Atsimink, tikrai atgailauti yra daugiau, negu vien pasakyti „apgailestauju“. Izraelitai persiplėšdavo viršutinius drabužius, kad parodytų savo jausmų stiprumą. Bet Jehova sako: „Perplėškite savo širdis, ne savo drabužius.“ Tikra atgaila kyla iš širdies, iš mūsų esybės gelmių. Tai reiškia atsižadėti piktadarybių, kaip skaitome Izaijo 55:7 (Brb red.): „Nedorėlis tepalieka savo kelią, o neteisusis — savo mintis; tegrįžta jis pas Viešpatį.“ Tai reiškia nekęsti nuodėmės sekant Jėzaus pavyzdžiu (Žydams 1:9). Mes tikime, kad Jehova atleis mums išperkamosios aukos pagrindu, nes Jehova yra „maloningas ir gailestingas, kantrus ir pilnas pasigailėjimo“. Jis priims mūsų garbinimą, mūsų dvasinę grūdų ir gėrimų auką. Jis išklausys, kai šauksimės jo vardo (Joelio 2:14).

11. Kokią vietą mūsų gyvenime turėtų užimti tikrasis garbinimas?

¹¹ Kalno pamoksle Jėzus paminėjo dar vieną įsimintiną dalyką: „Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisybės“ (Mato 6:33). Mes neturime atsainiai žiūrėti į garbinimą ir tik dangstytis juo, kad nuramintume savo sąžinę. Tarnavimas Dievui nusipelno svarbiausios vietos mūsų gyvenime. Taigi per Joelį Jehova tęsia: „Trimituokite trimitu Sione, ... surinkite tautą, pašventinkite susirinkimą, surinkite mažutėlius ir tuos, kurie tebežindo krūtis; teišeina jaunikis iš savo guolio ir jaunoji iš savo patalo“ (Joelio 2:15, 16). Natūralu jaunavedžiams sutelkti dėmesį tik vienam į kitą. Bet netgi jiems tarnyba Jehovai turi būti svarbiausia. Niekas neturėtų nustelbti mūsų ryšių su Dievu bei sutrukdyti šauktis jo vardo.

12. Kokios augimo galimybės matomos iš praėjusių metų Minėjimo dalyvių skaičiaus?

¹² Atsižvelgdami į tai, apsvarstykime statistinius duomenis, pateiktus Jehovos Liudytojų 1997-ųjų tarnybinių metų ataskaitoje. Didžiausias Karalystės skelbėjų skaičius praėjusiais metais buvo 5599931 — iš tiesų didelė garbintojų minia! Minėjime dalyvavo 14322226 — apie aštuonis su puse milijono daugiau nei skelbėjų. Tai aiškiai rodo nuostabią galimybę augti. Daugelis iš tų aštuonių su puse milijono jau studijavo Bibliją su Jehovos Liudytojais kaip besidomintieji ar krikštytų tėvų vaikai. Daug kas apsilankė sueigoje pirmąjį kartą. Jų dalyvavimas Jehovos Liudytojams suteikė puikią galimybę geriau pažinti juos bei pasiūlyti pagalbą daryti tolesnę pažangą. Be to, buvo ir tokių, kurie ateina į Minėjimą kasmet ir galbūt apsilanko keliose kitose sueigose, bet nedaro tolesnės pažangos. Žinoma, tokie asmenys yra labai laukiami sueigose. Bet mes raginame juos kruopščiai apmąstyti Joelio pranašystės žodžius ir apsvarstyti, kokių dar veiksmų jie turi imtis, kad Jehova tikrai išklausytų juos, besišaukiančius jo vardo.

13. Kokią pareigą turime atlikti kitiems, jei mes jau šaukiamės Jehovos vardo?

¹³ Apaštalas Paulius pabrėžė, ką dar reiškia šauktis Dievo vardo. Savo Laiške romiečiams jis citavo Joelio pranašiškus žodžius: „Kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardo, bus išgelbėtas.“ Po to jis svarstė: „Kaipgi žmonės šauksis to, kurio neįtikėjo?! Kaipgi jie įtikės tą, apie kurį negirdėjo?! Kaip išgirs be skelbėjo?!“ (Romiečiams 10:13, 14) Taip, daugeliui kitų, kurie iki šiol nepažįsta Jehovos, reikia imti šauktis jo vardo. O pažįstantieji Jehovą yra įpareigoti ne tik skelbti, bet ir pasiekti juos bei padėti jiems.

Dvasinis rojus

14, 15. Kokias rojaus palaimas patiria Jehovos tauta šaukdamasi jo vardo taip, kaip jam patinka?

¹⁴ Tokį požiūrį turi tiek pateptieji, tiek kitos avys, ir dėl to Jehova juos laimina. „Tada Viešpatį apims pavydas dėl savo krašto ir Jis pasigailės savo tautos“ (Joelio 2:18, Brb red.). 1919-aisiais Jehova parodė uolumą bei užuojautą savo tautai — atkūrė ją ir sugrąžino į savo dvasinės veiklos sritį. Tai iš tiesų yra dvasinis rojus, Joelio puikiai aprašytas šiais žodžiais: „Nebijok, žeme, džiaukis ir džiūgauk, nes Viešpats padarys didelių dalykų. Laukiniai žvėrys, nebijokite! Ganyklos vėl žaliuoja, medžiai neša vaisių, figmedis ir vynmedis duoda derlių. Siono vaikai, džiaukitės Viešpačiu, savo Dievu. Jis ištikimai duodavo jums ankstyvą lietų ir Jis siųs jums lietų, ankstyvąjį ir vėlyvąjį lietų, kaip ir anksčiau. Klojimai bus pilni javų ir statinės sklidinos vyno ir aliejaus“ (Joelio 2:21-24, Brb red.).

¹⁵ Koks žavingas vaizdas! Gausus aprūpinimas trimis būtiniausiais Izraelio produktais: grūdais, alyvų aliejumi bei vynu ir gausiomis bandomis. Mūsų dienomis tie pranašiški žodžiai iš tikrųjų pildosi dvasine prasme. Jehova aprūpina mus visu reikalingu dvasiniu maistu. Ar nesidžiaugiame tokia Dievo teikiama gausa? Tikrai, kaip išpranašavo Malachijas, mūsų Dievas ‛atveria mums dangaus langus ir išlieja mums apsčiai palaimų’ (Malachijo 3:10, Brb red.).

Santvarkos pabaiga

16. a) Ką Jehovos dvasios išliejimas pasako apie mūsų laikmetį? b) Kas vyks ateityje?

¹⁶ Išpranašavęs rojaus sąlygas Dievo tautai, Joelis pranašauja apie Jehovos dvasios išliejimą. O Petras, pacitavęs šią pranašystę per Sekmines, pasakė, kad tai pildosi „paskutinėmis dienomis“ (Apaštalų darbai 2:17). Tada Dievo dvasios išliejimas reiškė, kad prasidėjo paskutinės žydų santvarkos dienos. Šventosios dvasios išliejimas Dievo Izraeliui XX amžiuje reiškia, kad mes gyvename paskutinėmis pasaulinės santvarkos dienomis. Ką, atsižvelgiant į tai, žada ateitis? Joelio pranašystėje toliau pasakojama: „Aš danguje ir žemėje parodysiu stebuklų — kraujo, ugnies bei rūkstančių dūmų. Saulė pavirs tamsa ir mėnulis — krauju, prieš ateinant didingai ir baisiai Viešpaties [„Jehovos“, NW] dienai“ (Joelio 2:30, 31, Brb red.).

17, 18. a) Kokia baisinga Jehovos diena užklupo Jeruzalę? b) Ką mus skatina daryti būsimos baimę keliančios Jehovos dienos tikrumas?

¹⁷ 66-aisiais m. e. metais šie pranašiški žodžiai pradėjo pildytis Judėjoje: įvykiai nepermaldaujamai rutuliojosi link baimę keliančios Jehovos dienos kulminacijos, 70-ųjų m. e. metų. Kaip siaubinga tuo metu buvo tarp tų, kurie neaukštino Jehovos vardo! Šiandien prieš akis tokie pat siaubingi įvykiai, nes ši pasaulinė santvarka bus sugriauta Jehovos ranka. Vis dėlto įmanoma išsigelbėti. Toliau pranašystėje sakoma: „Tuomet atsitiks, kad kiekvienas, kurs šauksis Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardo, bus išgelbėtas; nes Siono kalne ir Jerusalėje bus išgelbėjimas, kaip Viešpats yra pasakęs, ir likusiuose, kuriuos Viešpats pašauks“ (Joelio 2:32). Jehovos Liudytojai yra tikrai dėkingi už galimybę žinoti Jehovos vardą; jie visiškai pasitiki, kad jis išgelbės, kai jie šauksis jo.

¹⁸ Vis dėlto kas atsitiks, kai didinga ir šlovinga Jehovos diena visu savo įtūžiu užgrius šį pasaulį? Tai bus aptarta paskutiniame studijų straipsnyje.

Ar tu prisimeni?

◻ Kada Jehova pirmą kartą išliejo šventosios dvasios savo tautai?

◻ Ką reiškia šauktis Jehovos vardo?

◻ Kada kūniškąjį Izraelį užklupo didinga ir šlovinga Jehovos diena?

◻ Kaip Jehova laimina tuos, kurie šiomis dienomis šaukiasi jo vardo?

[Iliustracija 15 puslapyje]

Nauja tauta gimė per 33-iųjų m. e. metų Sekmines

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

Šio amžiaus pradžioje išpildydamas Joelio 2:28, 29 Jehova vėl išliejo šventosios dvasios savo tautai

[Iliustracija 18 puslapyje]

Turime padėti žmonėms šauktis Jehovos vardo