Iš šiaurės atplūsta užpuolikai!

 1. Kokį Biblijos studijavimo metodą pasirinko brolis Raselas su grupele bendraminčių ir kuo tas metodas buvo veiksmingas?

DAUGIAU kaip prieš šimtmetį brolis Čarlzas Raselas su grupele bendraminčių ėmėsi tyrinėti Dievo Žodį. Jie norėjo išsiaiškinti, ko Biblija iš tikrųjų moko apie Dievą, jo Sūnų, mirusiuosius ir išpirką. Studijavimo metodą pasirinko paprastą: kas nors iškeldavo klausimą ir grupė imdavosi tyrinėti visas su svarstoma tema susijusias Biblijos eilutes. Paskui padarydavo bendras išvadas ir jas užrašydavo. Jehova padėjo tiems nuoširdiems tiesos ieškotojams suprasti pamatinius Biblijos mokymus.

 2. Kas, aiškinantis Biblijos pranašystes, gali privesti prie neteisingų išvadų?

² Biblijos tyrinėtojai greitai pamatė, kad viena yra suprasti Biblijos doktrinas, bet visai kas kita – pranašysčių reikšmę. Kodėl su pastarosiomis yra sunkiau? Todėl, kad pranašysčių reikšmė dažnai paaiškėja tik joms pildantis ar jau išsipildžius. Kad tam tikrą pranašystę suprastume teisingai, labai svarbu atsižvelgti į kontekstą. Jei susitelktume į vieną kurį aspektą, ko gero, padarytume klaidingas išvadas. Regis, taip atsitiko ir su pranašyste apie skėrius, užrašyta Joelio knygoje. Panagrinėkime ją dar kartą ir pamatysime, ką dabar suprantame kitaip.

3, 4. Kaip iki šiol aiškinome pranašystę, užrašytą Joelio 2:7–9?

³ Perskaityk Joelio 2:7–9. Joelis išpranašavo, kad Izraelio kraštą užplūs ir nuniokos skėriai. Pranašo žodžiais tariant, jų dantys ir nasrai bus kaip liūtų ir jie ris viską, kas pasitaikys kelyje (Jl 1:4, 6). Daugelį metų manėme, kad tas nesustabdomas skėrių spiečius vaizduoja Jehovos tarnus, uoliai skelbiančius gerąją naujieną. Aiškinome, kad jų veikla sukels pražūtingų padarinių „kraštui“, tai yra žmonėms, esantiems religinių vadovų įtakoje.b

⁴ Jei žiūrėtume tik į žodžius, užrašytus Joelio 2:7–9, toks paaiškinimas, atrodo, būtų visai logiškas. Tačiau kai atsižvelgiame į tų eilučių kontekstą, matome, kad pranašystę reikėtų suprasti kitaip. Aptarkime keturis naują supratimą patvirtinančius argumentus.

5, 6. Kokių klausimų kyla skaitant a) Joelio 2:20 ir b) Joelio 2:25?

⁵ Visų pirma, atkreipkime dėmesį, ką apie kraštą užplūdusius skėrius pasakė Jehova: „Atėjūną iš šiaurės [skėrius] nuo jūsų nuvarysiu“ (Jl 2:20). Jei skėriai vaizduotų Jehovos liudytojus, vykdančius Jėzaus priesaką skelbti gerąją naujieną ir daryti žmones jo mokiniais, Jehova nebūtų sakęs, kad juos nuvarys (Ez 33:7–9; Mt 28:19, 20). Akivaizdu, Dievas žada nuvaryti ne savo ištikimus tarnus, o kažką, kas prieš juos nusistatęs.

⁶ Antra, pažiūrėkime, kas rašoma Joelio 2:25. Čia Jehova sako: „Aš atlyginsiu jums už visa, ką per tuos metus suėdė skėriai – skraidantieji ir besparniai, rijikai ir ėdrūnai, mano didi kariuomenė, kurią prieš jus siunčiau.“ Atkreipkime dėmesį, kad visą skėrių padarytą žalą Jehova žada atlyginti. Jei skėriai vaizduotų gerosios naujienos skelbėjus, išeitų, kad jų žinia kažkokiu būdu žmonėms kenkia. Bet ar gali taip būti? Juk ta žinia gelbsti gyvybes. Ji paskatina kai kuriuos nedorėlius atgailauti ir pasikeisti (Ez 33:8, 19).

 7. Ką suprantame iš to, kad pranašystė, užrašyta Joelio 2:28, 29, prasideda žodžiu „paskui“?

⁷ Perskaityk Joelio 2:28, 29. Trečia, atkreipkime dėmesį į pranašystėje nusakytų įvykių eiliškumą. Jehova sako: „Paskui [...] išliesiu savo dvasios.“ „Paskui“ reiškia tada, kai skėriai jau bus atlikę savo darbą. Jeigu skėriai vaizduotų gerosios naujienos skelbėjus, Jehova nebūtų žadėjęs išlieti jiems savo dvasios „paskui“, tai yra tada, kai jie bus atlikę darbą. Juk, pavyzdžiui, šalyse, kur mūsų veikla ribojama ar uždrausta, be šios galingos Dievo jėgos jie nebūtų įstengę ištisus dešimtmečius skelbti gerosios naujienos.

 8. Ką vaizduoja skėriai, apie kuriuos pranašaujama Apreiškimo 9:1–11? (Žiūrėk viršelio iliustraciją.)

⁸ Perskaityk Apreiškimo 9:1–11. Ketvirta, anksčiau skėrių antplūdį, aprašytą Joelio knygoje, su evangelizacijos darbu siejome dėl to, kad ta pranašystė turi panašumų su kita, užrašyta Apreiškimo knygoje. Pastarojoje skėriai apibūdinami taip: „Jiems ant galvų buvo tarytum auksiniai vainikai, jų veidai buvo tarsi vyrų veidai“ (Apr 9:7). Dar rašoma, kad jie kankino žmones, neturinčius kaktose Dievo antspaudo – kankino penkis mėnesius, tai yra maždaug tiek, kiek skėrys gyvena (Apr 9:4, 5). Regis, čia kalbama apie Jehovos pateptuosius tarnus. Jie drąsiai skelbia šiam nedoram pasauliui Dievo nuosprendžius, ir daugeliui žmonių girdėti tai – tikra kančia.

 9. Kokių reikšmingų skirtumų matome skaitydami apie skėrius Joelio knygoje ir Apreiškime Jonui?

⁹ Tiesa, kai kas Apreiškimo ir Joelio pranašystėse skamba panašiai. Tačiau jose yra reikšmingų skirtumų. Pavyzdžiui, Joelis pranašavo, kad skėriai nuniokoja augaliją (Jl 1:4, 6, 7). O štai Jonas rašo, kad jiems buvo liepta nekenkti „nei žolei, nei jokiam žaliam augalui, nei medžiams“ (Apr 9:4). Joelio regėti skėriai atplūdo iš šiaurės (Jl 2:20). O Jonui duotame regėjime jie pasipylė iš bedugnės (Apr 9:2, 3). Joelio aprašytieji skėriai turėjo būti nuvaryti. O Apreiškimo knygoje jie ne tik nenuvaromi – jiems liepiama iki galo atlikti savo darbą. Biblijoje nėra jokios užuominos, kad tie skėriai būtų užsitraukę Jehovos nemalonę. (Taip pat žiūrėk rėmelį „Pranašystės apie skėrius: reikšmingi skirtumai“.)

10. Pateik pavyzdžių, rodančių, kad tas pats įvaizdis skirtinguose Biblijos kontekstuose gali turėti ne vieną reikšmę.

¹⁰ Šie skirtumai leidžia daryti išvadą, kad minėtos pranašystės tarpusavyje nesusijusios. Ar tuo norime pasakyti, kad skėriai, apie kuriuos pranašavo Joelis, ir skėriai, kuriuos regėjo apaštalas Jonas, vaizduoja ne tą patį? Taip, ne tą patį. Skaitydami Bibliją matome, kad tas pats įvaizdis gali turėti ne vieną reikšmę, nelygu kontekstas. Pavyzdžiui, Jėzus vadinamas „Liūtu iš Judo giminės“ (Apr 5:5). Tačiau liūtu Biblijoje pavadintas ir Velnias (1 Pt 5:8). Taigi, iš to, ką aptarėme, aiškėja, kad Joelio pranašystę supratome klaidingai. O kaip reikėtų ją suprasti?

11. Kaip, remdamasis Joelio 1:6 ir 2:1, 8, 11, paaiškintum, ką vaizduoja skėriai?

¹¹ Įsigilinus į kontekstą paaiškėja, kad Joelis pranašavo apie karinę invaziją (Jl 1:6; 2:1, 8, 11). Jehova sako, kad siųs savo „didžią kariuomenę“ (babiloniečius) bausti neklusnios Izraelio tautos (Jl 2:25). Tą kariuomenę jis vadina „atėjūnu iš šiaurės“, nes būtent iš ten ji ir atžygiuos į Izraelį (Jl 2:20). Užpuolikai bus gerai organizuoti. Apie juos pranašas Joelis sako: „Kiekvienas skuba ta pačia kryptim. [...] Jie veržiasi į miestą, bėga mūrų viršumi, lipa į namus, lyg vagys braunasi pro langus“ (Jl 2:8, 9). Tik įsivaizduok: kur bepažvelgsi, visur – kariai! Nuo babiloniečių nepasislėpsi, nuo jų kalavijo nepabėgsi.

12. Kaip Joelio pranašystė apie skėrius išsipildė?

¹² Babiloniečiai, arba chaldėjai, tarsi kokie skėriai įsiveržė į Jeruzalę 607 m. p. m. e. Biblijoje sakoma: „Dievas atvedė prieš juos chaldėjų karalių ir šis šventykloje kalaviju išžudė jų jaunuolius, nepagailėjo nei vaikino, nei merginos, nei seno, nei ligoto. Dievas viską atidavė jam į rankas. [...] Chaldėjų karalius sudegino Dievo Namus, išgriovė Jeruzalės sienas, sudegino visas jos tvirtoves, sunaikino visa, kas vertinga“ (2 Met 36:17, 19). Įsiveržę į kraštą babiloniečiai taip jį nuniokojo, kad žmonės sakė: „Tas kraštas virto dykyne be žmonių ir gyvulių. Jis atiduotas chaldėjams į rankas“ (Jer 32:43).

13. Prašom paaiškinti, ką reiškia žodžiai, užrašyti Jeremijo 16:16, 18.

¹³ Praėjus maždaug 200 metų nuo tada, kai Joelis užrašė savo pranašystę, Jehova apie tą patį babiloniečių antplūdį įkvėpė pranašauti ir Jeremiją. Jehova pasakė, kad izraelitai, darantys nedorybes, bus nubausti – nė vienas neištrūks iš babiloniečių rankų. Biblijoje skaitome: „Štai siunčiu daug žvejų – tai Jehovos žodis, – ir tie juos žvejos. Paskui siųsiu daug medžiotojų, ir tie juos medžios – kalnuose, ant visų kalvų ir uolų plyšiuose. [...] Atmokėsiu jiems, kiek nusipelnė, už kaltę ir nuodėmę“ (Jer 16:16, 18). Neatgailaujantys izraelitai nei jūrose, nei miškuose nuo babiloniečių nepasislėps.

14. Kada išsipildė žodžiai, užrašyti Joelio 2:28, 29?

¹⁴ Vis dėlto Joelis turi ir gerą žinią – nuniokotas kraštas vėl duos derlių (Jl 2:23–26). Po to, kažkuriuo metu ateityje, netrūks ir dvasinio maisto. Jehova sako: „Paskui visokiausiems žmonėms išliesiu savo dvasios; jūsų sūnūs ir dukterys pranašaus. [...] Net ant savo vergų ir vergių tomis dienomis išliesiu savosios dvasios“ (Jl 2:28, 29). Izraelitai sugrįžo iš Babilono į gimtąjį kraštą, tačiau pastaroji pranašystė išsipildė ne tuo laiku. Tie žodžiai tapo tikrove praėjus keliems šimtmečiams, per 33 m. e. m. Penkiasdešimtines. Iš kur tai žinome?

15. Kokiais žodžiais, kaip rašoma Apaštalų darbų 2:16, 17, apaštalas Petras pradėjo cituodamas pranašystę, užrašytą Joelio 2:28, ir ką tai leidžia suprasti?

¹⁵ Jehova įkvėpė apaštalą Petrą susieti minėtą Joelio pranašystę su tuo, kas aną Penkiasdešimtinių dieną įvyko. Tąsyk maždaug devintą ryto Dievas stebuklingai išliejo savo šventosios dvasios Jėzaus mokiniams ir tie ėmė kalbėti kitomis kalbomis „apie didingus Dievo darbus“ (Apd 2:11). Petras pradėjo Joelio pranašystę kiek kitokiais žodžiais. Kokiais? (Perskaityk Apaštalų darbų 2:16, 17.) Kalbėdamas apie metą, kada Jehova išlies savo dvasios „visokiausiems žmonėms“, apaštalas žodį „paskui“ pakeitė žodžiais „paskutinėmis dienomis“. Jis turėjo omenyje laikotarpį prieš Jeruzalės ir šventyklos sunaikinimą. Tai leidžia suprasti, kad minėta Joelio pranašystė išsipildė būtent tuo metu, praėjus nemažai laiko po izraelitų sugrįžimo į gimtąjį kraštą.

16. Kokį mastą, šventajai dvasiai padedant, evangelizacijos veikla pasiekė pirmajame amžiuje ir šiais laikais?

¹⁶ Pirmojo amžiaus krikščionys, gavę iš Dievo šventosios dvasios, ėmė uoliai skelbti žinią apie Dievo Karalystę. Apytikriai 61 mūsų eros metais apaštalas Paulius laiške Kolosų bendruomenei rašė, kad geroji naujiena paskelbta „visai kūrinijai po dangumi“, tai yra visame anuomet žinomame pasaulyje (Kol 1:23). Šventajai dvasiai galingai veikiant, šiandien Dievo tarnai gerąją naujieną skelbia dar plačiau – „iki žemės pakraščių“ (Apd 13:47; taip pat žiūrėk rėmelį „Išliesiu savo dvasios“).

17. Kaip dabar suprantame Joelio pranašystę apie skėrių antplūdį?

¹⁷ Dabar paaiškėjo, ką pranašystė, užrašyta Joelio 2:7–9, iš tikro reiškia. Trumpai tariant, šiose eilutėse kalbama ne apie uolių evangelizuotojų darbą, o apie babiloniečių kariuomenės įsiveržimą į Jeruzalę 607 m. p. m. e.

18. Kokį darbą iki pat šiol uoliai dirba Jehovos tarnai?

¹⁸ Nors minėtos Joelio pranašystės supratimas pasikeitė, vienas dalykas nepasikeitė – Jehovos tarnai ir toliau įvairiausiais būdais ir visur skelbia gerąją naujieną (Mt 24:14). Jokia valdžia negali mums uždrausti vykdyti šį Jėzaus paliepimą. Jehova mūsų darbą laimina, todėl kalbame drąsiai ir esame uolūs kaip niekad. Mes nuolankiai pripažįstame, kad tik Jehova padės suprasti Biblijos pranašysčių reikšmę ir kad atėjus metui jis atves mus „į tiesos pilnatvę“ (Jn 16:13, išnaša).