„Niekam neatmokėkite piktu už pikta“

„Niekam neatmokėkite piktu už pikta, rūpinkitės tuo, kas gera visų žmonių akyse“ (ROMIEČIAMS 12:17).

1. Koks elgesys ne retenybė?

VAIKAS, stumtelėtas broliuko ar sesutės, dažniausiai irgi pastumia skriaudėją. Deja, polinkis atsilyginti piktuoju būdingas ne vien vaikams. Panašiai elgiasi ir nemažai suaugusiųjų: kieno nors užgauti mėgina atmokėti tuo pačiu. Žinoma, daugeliui nedingtelėtų mintis pastumti įžeidėją — dažnas suvedinėja sąskaitas kitaip. Pavyzdžiui, apie žmogų paskleidžiamos paskalos, bandoma suardyti jo planus. Vienaip ar kitaip siekiama to paties — atsikeršyti.

2. a) Kodėl tikrieji krikščionys kovoja su polinkiu kerštauti? b) Kokius klausimus ir kokią dalį iš Biblijos aptarsime?

² Žmogaus širdyje polinkis kerštauti yra giliai įsišaknijęs, bet tikrieji krikščionys kovoja su šia yda. Jie uoliai stengiasi taikyti Pauliaus patarimą: „Niekam neatmokėkite piktu už pikta“ (Romiečiams 12:17). Kas padės mums laikytis tokio aukšto reikalavimo? Kam ypač turime neatmokėti piktuoju? Kokių gerų vaisių tai duos? Norėdami rasti atsakymus į šiuos klausimus, patyrinėkime Pauliaus žodžių kontekstą ir iš Laiško romiečiams 12 skyriaus pamatysime, jog nekerštauti yra teisinga, taip rodoma meilė ir kuklumas. Šiais trimis aspektais paeiliui ir aptarkime, kodėl nedera atsilyginti bloguoju.

„Taigi aš raginu jus“

3, 4. a) Apie ką Paulius rašo Laiške romiečiams 12 skyriaus pradžioje ir ką jis nori pasakyti žodžiu „taigi“? b) Kaip Dievo gailestingumas turėjo paveikti Romos krikščionis?

³ Nuo 12 skyriaus Paulius rašo apie keturis tarpusavyje susijusius dalykus, svarbius krikščionio gyvenime. Jis kalba apie mūsų santykius su Jehova, su bendratikiais, su netikinčiaisiais ir su valdžiomis. Apaštalas nurodo esminę priežastį, kodėl reikia kovoti su blogais polinkiais, tarp jų ir su noru kerštauti. Jis sako: „Taigi aš raginu jus, broliai, Dievo gailestingumu“ (Romiečiams 12:1, Jr, kursyvas mūsų). Pradėdamas žodžiu „taigi“ Paulius tarsi kalba: ‘Remdamasis prieš tai parašytais žodžiais, raginu daryti štai ką.’ O ką Paulius buvo parašęs Romos krikščionims?

⁴ Pirmuose vienuolikoje savo laiško skyrių apaštalas kalbėjo apie nepaprastą galimybę, atvertą tiek žydams, tiek kitataučiams, — drauge su Kristumi valdyti Dievo Karalystėje. Izraelio tauta tokią galimybę prarado (Romiečiams 11:13-36). Krikščionims ši brangi privilegija buvo suteikta tik dėl „Dievo gailestingumo“. Kaip jiems derėjo atsiliepti į šį didžiulį neužtarnautą Dievo gerumą? Jie turėjo būti kupini tokio dėkingumo, kad širdis skatintų daryti, ką Paulius liepia toliau: „Aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, kaip dvasinį garbinimą“ (Romiečiams 12:1). Kaip krikščionys galėtų „aukoti“ save Dievui?

5. a) Kaip žmogus gali „aukoti“ save Dievui? b) Koks principas turi lemti krikščionio elgesį?

⁵ Paulius toliau aiškina: „Neprisitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia“ (Romiečiams 12:2, Brb). Krikščionys, užuot leidę pasauliui primesti savo požiūrį, privalėjo mokytis mąstyti kaip Kristus (1 Korintiečiams 2:16; Filipiečiams 2:5). Šis principas turi lemti visų tikrųjų krikščionių, taigi ir mūsų, kasdienį elgesį.

6. Remiantis Pauliaus žodžiais iš Romiečiams 12:1, 2, kas skatina mus vengti kerštauti?

⁶ Kuo mintys, užrašytos Romiečiams 12:1, 2, naudingos mums? Kaip dvasia pateptieji Romos krikščionys, taip ir mes iš sielos gelmių dėkingi Dievui už gailestingumą, kurį jis visokeriopai rodo kiekvieną mūsų gyvenimo dieną. Taigi dėkingumo kupina širdis skatina mus tarnauti Dievui visomis jėgomis, visais ištekliais, naudojantis visais gabumais. Iš dėkingumo taip pat dedame visas pastangas, kad išmoktume mąstyti ne pasaulio, bet Kristaus mintimis. Toks kaip Jėzaus nusistatymas veikia ir mūsų elgesį su kitais — tiek bendratikiais, tiek netikinčiaisiais (Galatams 5:25). Vadinasi, mąstydami kaip Kristus, ryžtingai priešinsimės potraukiui kerštauti (1 Petro 2:21-23).

„Meilė tebūna be veidmainystės“

7. Apie kokią meilę kalbama Laiško romiečiams 12 skyriuje?

⁷ Mes stengiamės neatmokėti piktu už pikta ne tik todėl, kad tai teisinga. Taip elgiamės ir iš meilės. Atkreipk dėmesį, ką Paulius kalba toliau. Laiške romiečiams apaštalas keletą kartų vartoja žodį „meilė“ (graikiškai agápe) kalbėdamas apie Dievo ir Kristaus meilę (Romiečiams 5:5, 8; 8:35, 39). Tačiau 12 skyriuje Paulius vartoja agape turėdamas omenyje ką kita — žmonių tarpusavio meilę. Pasakęs, kad krikščionys turi įvairių dvasios dovanų, Paulius pamini savybę, kurią reikia ugdytis visiems Dievo tarnams. Jis sako: „Meilė tebūna be veidmainystės“ (Romiečiams 12:4-9). Rodyti meilę kitiems — esminis tikrųjų krikščionių bruožas (Morkaus 12:28-31). Apaštalas ragina, kad mes, krikščionys, puoselėtume tikrą, nuoširdžią meilę.

8. Kaip galime rodyti neveidmainišką meilę?

⁸ Paskui Paulius kalba, kaip turi būti rodoma neveidmainiška meilė: „Bodėkitės to, kas pikta; tvirtai laikykitės to, kas gera“ (Romiečiams 12:9, Jr). Čia pavartoti įsakmūs žodžiai. „Bodėkitės“ iš graikų kalbos dar gali būti verčiamas žodžiu „neapkęskite“. Turime nekęsti ne tik blogo elgesio padarinių, bet ir paties blogio (Psalmyno 97:10). O graikiškas veiksmažodis, išverstas „tvirtai laikykitės“, originalo kalboje paraidžiui reiškia „suklijuoti“. Gerumas tarsi prilipęs prie tikrą meilę puoselėjančio krikščionio — yra neatsiejamas jo asmenybės bruožas.

9. Kaip elgtis Paulius ne sykį ragina?

⁹ Paulius ne sykį kartoja, kada ypač rodoma tokia meilė. Jis rašo: „Laiminkite savo persekiotojus, laiminkite ir nekeikite.“ „Niekam neatmokėkite piktu už pikta.“ „Nekeršykite patys, mylimieji.“ „Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu“ (Romiečiams 12:14, 17-19, 21). Iš Pauliaus žodžių aišku, kaip privalu elgtis su netikinčiaisiais, netgi priešiškai nusiteikusiais.

„Laiminkite savo persekiotojus“

10. Kokia prasme galime laiminti savo persekiotojus?

¹⁰ Kaip vykdome Pauliaus priesaką: „Laiminkite savo persekiotojus“? (Romiečiams 12:14) Jėzus mokiniams kalbėjo: „Mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus“ (Mato 5:44; Luko 6:27, 28). Tad viena, kaip laiminame persekiotojus, — už juos meldžiamės: prašome, kad Jehova atvertų jų širdis tiesai, nes jie galbūt taip elgiasi dėl nežinojimo (2 Korintiečiams 4:4). Aišku, melsti Dievą laiminti persekiotojus gal atrodo neįprasta. Tačiau kuo panašesnė mūsų mąstysena į Kristaus, tuo labiau gebėsime rodyti meilę priešininkams (Luko 23:34). Kokių vaisių duoda tokia meilė?

11. a) Ko galime pasimokyti iš Stepono? b) Kuo tampa, kaip rodo Pauliaus gyvenimas, kai kurie persekiotojai?

¹¹ Štai Steponas meldė už savo persekiotojus ir jo prašymas neliko tuščias. Krikščionių priešininkai netrukus po 33 m. e. m. Sekminių Steponą suėmė, ištempė už Jeruzalės ir užmušė akmenimis. Prieš mirdamas jis sušuko: „Viešpatie, neįskaityk jiems šios nuodėmės!“ (Apaštalų darbų 7:58—8:1). Vienas, už kurį Steponas meldėsi, buvo Saulius, stebėjęs šio teisaus vyro nužudymą ir tam pritaręs. Vėliau Sauliui pasirodė prikeltasis Jėzus ir persekiotojas tapo Kristaus mokiniu, apaštalu Pauliumi, parašiusiu ir Laišką romiečiams (Apaštalų darbų 26:12-18). Kaip Steponas ir buvo meldęs, Jehova, iš visko sprendžiant, atleido Pauliui nuodėmę, kad persekiojo jo tarnus (1 Timotiejui 1:12-16). Nenuostabu, kodėl Paulius taip ragino krikščionis: „Laiminkite savo persekiotojus.“ Jo paties gyvenimas liudijo, kad galiausiai kai kurie priešininkai gali tapti Dievo garbintojais. Mūsų laikais irgi ne vienas persekiotojas įtikėjo matydamas Jehovos tarnų taikingumą.

„Gyvenkite taikoje su visais žmonėmis“

12. Kaip siejasi žodžiai, užrašyti Romiečiams 12 skyriaus 9 ir 17 eilutėse?

¹² Paulius toliau sako, kaip elgtis tiek su tikinčiais, tiek netikinčiais: „Neatmokėkite piktu už pikta.“ Šis raginimas logiškai siejasi su ankstesniais jo žodžiais: „Bodėkitės to, kas pikta.“ Argi gali kas nors tvirtinti nekenčiąs pikto, jeigu kitiems atsilygina bloguoju? Juk tai priešinga skatinimui, kad meilė turi būti „be veidmainystės“. Paskui Paulius priduria: „Rūpinkitės tuo, kas gera visų žmonių akyse“ (Romiečiams 12:9, 17). Kaip mes taikome tokį patarimą?

13. Ką reiškia daryti gera „visų žmonių akyse“?

¹³ Anksčiau Laiške korintiečiams Paulius pasakojo apie apaštalų patirtus persekiojimus. Jis rašė: „Mes pasidarėme reginys pasauliui, angelams ir žmonėms. [...] Keikiami mes laiminame, persekiojami ištveriame, piktžodžiaujami maloniai atsakome“ (1 Korintiečiams 4:9-13). Tikrieji krikščionys šiandien irgi yra pasaulio stebimi. Aplinkiniai, matydami, jog darome gera, net kai patiriame neteisybę, galbūt palankiau atsilieps į mūsų skelbiamą žinią (1 Petro 2:12).

14. Kiek turime stengtis puoselėti santarvę su visais?

¹⁴ Kiek turime stengtis sugyventi su kitais? Kiek tik įmanoma. Paulius bendratikiams rašo: „Kiek galima ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikoje su visais žmonėmis“ (Romiečiams 12:18). Žodžiais „kiek galima“ ir „kiek nuo jūsų priklauso“ pabrėžiama, jog ne visada pavyks išsaugoti santarvę. Pavyzdžiui, argi laužysime Dievo Įstatymą norėdami išlaikyti gerus santykius su vienu ar kitu asmeniu? (Mato 10:34-36; Hebrajams 12:14) Vis dėlto kiek pajėgiame, — aišku, nepažeisdami teisingų principų, — puoselėsime santarvę su „visais žmonėmis“.

„Nekeršykite patys“

15. Remiantis Romiečiams 12:19, kodėl liepiama nekerštauti?

¹⁵ Paulius nurodo dar vieną svarią priežastį, kodėl nedera kerštauti. Taip rodome kuklumą. Jis pataria: „Nekeršykite patys, mylimieji, bet palikite tai Dievo rūstybei; juk parašyta: ‘Mano kerštas, aš atmokėsiu, — sako Viešpats’“ (Romiečiams 12:19). Krikščionis, siekiantis atsilyginti piktuoju, turi išdidumo. Jis imasi vaidmens, kuris priklauso Dievui (Mato 7:1). Negana to, keršydamas pats, parodo mažai tikįs Jehovos pažadu: „Aš atmokėsiu.“ Tikrieji krikščionys neabejoja, kad Jehova ‘apgins savo išrinktųjų teises’ (Luko 18:7, 8; 2 Tesalonikiečiams 1:6-8). Jie elgiasi kukliai ir viską palieka Dievo rūstybei (Jeremijo 30:23, 24; Romiečiams 1:18).

16, 17. a) Ką reiškia „krauti žarijas“ ant kieno nors galvos? b) Ar esi patyręs, kaip gerumas suminkštino netikinčiojo širdį? Jei taip, pateik pavyzdį.

¹⁶ Atsikeršydami priešininkui tikriausiai užkietinsime jo širdį, o rodydami gerumą, galime ją suminkštinti. Kodėl? Įsiklausyk į Pauliaus žodžius Romos krikščionims: „Jei tavo priešininkas alksta, pavalgydink jį, jei trokšta, pagirdyk jį. Taip darydamas, tu krausi žarijas ant jo galvos“ (Romiečiams 12:20; Patarlių 25:21, 22). Ką tai reiškia?

¹⁷ Kad suprastume vaizdingą posakį „krauti žarijas ant galvos“, atkreipkime dėmesį, kaip Biblijos laikais būdavo lydomas metalas. Rūdą į krosnį suversdavo ant žarijų ir dar vieną jų sluoksnį užpildavo ant viršaus. Degančios anglys kietą metalą tiek įkaitindavo, kad jis imdavo lydytis ir atsiskirdavo priemaišos. Taigi ir mes, darydami gera priešininkui, galime, vaizdžiai tariant, „išlydyti“ jo kietą nusistatymą ir tada atsiskleis jo gerosios savybės (2 Karalių 6:14-23). Tiesą sakant, ne vieną krikščionių bendruomenės narį teisingas garbinimas kadaise ir patraukė dėl Jehovos tarnų jam padarytų gerų darbų.

Kodėl nekerštaujame

18. Kodėl galima sakyti, kad nekeršyti yra teisinga, kad taip rodoma meilė ir kuklumas?

¹⁸ Trumpai apžvelgę Laiško romiečiams 12 skyrių, matome, kokios yra kelios svarbios paskatos niekam neatmokėti piktu už pikta. Pirma, kerštauti vengiame todėl, kad tai teisinga. Kadangi Dievas mums gailestingas, teisinga ir derama jam aukotis ir noriai klausyti jo įsakymų, taigi ir įsakymo mylėti savo priešus. Antra, neatsilyginti bloguoju skatina meilė. Nekerštaudami ir stengdamiesi puoselėti santarvę, mes su meile viliamės, jog galbūt net nuožmiam priešininkui padėsime tapti Jehovos garbintoju. Trečia, neatmokėdami piktuoju, elgiamės kukliai. Kerštavimą mums diktuotų išdidumas; bet juk Jehova sako: „Mano kerštas.“ Dievo Žodis taip pat įspėja: „Puikybę lydi gėda, o pas kukliuosius ateina išmintis“ (Patarlių 11:2). Yra išmintinga palikti Dievui keršyti už pikta, nes taip parodome kuklumą.

19. Ką aptarsime kitame straipsnyje?

¹⁹ Pamokymus, kaip turime elgtis su kitais, Paulius apibendrina raginimu: „Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu“ (Romiečiams 12:21). Kokios piktos jėgos mus dabar puola? Kaip jas įveikti? Atsakymai į šiuos klausimus — kitame straipsnyje.

Ar gali paaiškinti?

• Koks raginimas ne sykį pakartotas Laiško romiečiams 12 skyriuje?

• Kas mus sulaikys nuo kerštavimo?

• Kuo bus naudinga mums ir kitiems, jeigu neatmokėsime „piktu už pikta“?

[Rėmelis 22 puslapyje]

Laiško romiečiams 12 skyriuje rašoma apie krikščionio santykius su

• Jehova

• bendratikiais

• netikinčiaisiais

[Iliustracija 23 puslapyje]

Laiške romiečiams Paulius duoda praktiškų patarimų krikščionims

[Iliustracija 25 puslapyje]

Ko galime pasimokyti iš Kristaus mokinio Stepono?