„Šventa tarnyba savo proto jėga“

‛Aukokite savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, kaip dvasinį Dievo garbinimą [„šventą tarnybą savo proto jėga“, NW]’ (ROMIEČIAMS 12:1).

1, 2. Kuo mokymasis pritaikyti Biblijos principus yra panašus į naujos kalbos įsisavinimą?

AR TU kada nors bandei išmokti kitą kalbą? Jei taip, tu, be abejo, sutiksi, kad tai sunkus darbas. Juk tai reiškia daugiau negu tik mokytis naujų žodžių. Norint tinkamai vartoti kalbą, reikia įsisavinti jos gramatiką. Tu turi suprasti, kaip žodžiai siejasi vienas su kitu ir kaip jie jungiasi, kad būtų išreikšta mintis.

² Panašiai mes įgyjame ir Dievo Žodžio pažinimą. Tai reiškia daugiau negu tik išmokti atskirus Rašto tekstus. Mes taip pat turime išmokti, taip sakant, Biblijos gramatiką. Mums reikia suprasti, kaip Rašto tekstai siejasi vienas su kitu ir kaip jie veikia kaip principai, kuriuos galima pritaikyti kasdieniniame gyvenime. Taip mes galime tapti ‛tobuli, paruošti kiekvienam geram darbui’ (2 Timotiejui 3:17, NTP).

 3. Kas pasikeitė tarnybos Dievui atžvilgiu 33-iaisiais m. e. m.?

³ Paklūstant Mozės įstatymo kodeksui, ištikimybę labai gerai buvo galima parodyti tiksliai laikantis aiškiai nustatytų taisyklių. Tačiau 33-iaisiais m. e. m. Jehova pašalino Įstatymą faktiškai „jį prismeigdamas prie kryžiaus [„kančių stulpo“, NW]“, ant kurio buvo nužudytas jo Sūnus (Kolosiečiams 2:13, 14). Po to Dievo tautai nebuvo duotas ilgas sąrašas, kokias aukas atnašauti ir kokių taisyklių laikytis. Bet jiems buvo pasakyta: ‛Aukokite savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, kaip dvasinį Dievo garbinimą [„šventą tarnybą savo proto jėga“, NW]’ (Romiečiams 12:1). Taip, krikščionys turėjo atsiduoti visa savo širdimi, siela, protu ir jėgomis Dievo tarnyboje (Morkaus 12:30; palygink Psalmių 110:3, ŠvR). Bet ką reiškia aukoti „šventą tarnybą savo proto jėga“?

4, 5. Ką reiškia tarnauti Jehovai savo proto jėga?

⁴ Žodžių junginys „proto jėga“ yra išverstas iš graikiško žodžio lo·gi·kosʹ, kuris reiškia „protingas“ ar „supratingas“. Dievo tarnai privalo vadovautis savo išlavinta pagal Bibliją sąžine. Užuot priėmę sprendimus pagal daugelį iš anksto nustatytų taisyklių, krikščionys turi atidžiai pasverti Biblijos principus. Jie turi suprasti Biblijos „gramatiką“, tai yra, kaip jos įvairūs principai siejasi vienas su kitu. Taip jie gali priimti nuosaikius sprendimus savo proto jėga.

⁵ Ar tai reiškia, kad krikščionys neturi įstatymų? Visiškai ne. Krikščioniškuosiuose Graikų Raštuose aiškiai uždrausta stabmeldystė, seksualinis amoralumas, žmogžudystė, melas, spiritizmas, neteisingas kraujo panaudojimas ir įvairios kitos nuodėmės (Apaštalų darbai 15:28, 29; 1 Korintiečiams 6:9, 10; Apreiškimas 21:8). Tačiau mes daug labiau negu buvo reikalaujama iš izraelitų turime naudoti savo proto jėgą, kad išmoktume ir pritaikytume Biblijos principus. Kaip ir norint išmokti naują kalbą, tam reikia laiko ir pastangų. Kaip mūsų proto jėga gali būti ugdoma?

Ugdyti savo proto jėgą

 6. Ką apima Biblijos studijavimas?

⁶ Pirma, mes turime būti uolūs Biblijos tyrinėtojai. Dievo įkvėptas Žodis yra „naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti tiesumui“ (2 Timotiejui 3:16). Mes neturėtume kiekvieną kartą tikėtis, kad problemos sprendimas bus išdėstytas vienoje Biblijos eilutėje. Veikiau mums reikės apmąstyti keletą Rašto vietų, kurios nušviečia tam tikrą situaciją ar problemą. Mums reikės kruopščiai tyrinėti, ką tuo klausimu mano Dievas (Patarlių 2:3-5). Mums taip pat reikia supratingumo, nes „supratingas yra tas, kuris išmoksta protingai vadovautis“ (Patarlių 1:5, NW). Supratingas asmuo gali išskirti pavienius klausimo aspektus ir po to suvokti, kaip jie siejasi vienas su kitu. Kaip ir spręsdamas galvosūkį, jis sudeda jo dalis kartu, kad galėtų matyti visą vaizdą.

 7. Kaip gali samprotauti tėvai apie Biblijos principus, liečiančius drausminimą?

⁷ Pavyzdžiui, pasvarstykime apie vaikų auklėjimą. Patarlių 13:24 sakoma, kad tėvas, kuris myli savo sūnų, „jį... nuolat laiko drausmėje“. Ši Rašto vieta paimta atskirai, gali būti neteisingai pavartota pateisinti žiaurią, negailestingą bausmę. Tačiau Kolosiečiams 3:21 pateikiamas blaivinantis patarimas: „Jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, kad jie nepasidarytų baukštūs.“ Tėvai, kurie naudoja savo proto jėgą ir suderina šiuos principus, nesiims tokio drausminimo, kurį galima pavadinti „žeidžiančiu“. Jie elgsis su savo vaikais šiltai, supratingai ir kilniai (Efeziečiams 6:4). Todėl vaikų auklėjimo ar bet kokiu kitu atveju, liečiančiu Biblijos principus, mes galime ugdyti savo proto jėgą pasverdami visus susijusius veiksnius. Taip mes galime suvokti Biblijos principų „gramatiką“, kokia yra Dievo valia ir kaip ją įvykdyti.

 8. Kaip mes galime vengti nelankstaus, dogmatiško požiūrio pramogų klausimu?

⁸ Antras būdas, kaip mes galime ugdyti savo proto jėgą, yra vengti griežto, dogmatiško požiūrio. Nelankstus požiūris kliudo vystytis mūsų proto jėgai. Apmąstyk pramogų klausimą. Biblija sako: „Visas pasaulis yra piktojo pavergtas“ (1 Jono 5:19). Ar tai reiškia, kad kiekviena pasaulio sukurta knyga, filmas ar televizijos programa yra sugedusi ir šėtoniška? Toks požiūris tikrai nebūtų protingas. Žinoma, kai kurie gali apsispręsti visiškai vengti televizijos, filmų ar pasaulietiškos literatūros. Tai jų teisė, ir jie neturi būti kritikuojami už tai. Tačiau ir jie neturi versti kitų laikytis tokios pat griežtos pozicijos. Bendruomenė yra išleidusi straipsnių, kuriuose išdėstyti Biblijos principai, turintys padėti mums išmintingai pasirinkti poilsį ir pramogas. Nesilaikyti šių nurodymų ir pasiduoti amoraliam mąstymui, dideliam žiaurumui ar spiritizmui — kas įeina į daugelį šio pasaulio pramogų — yra labai neišmintinga. Iš tikrųjų norint išmintingai pasirinkti pramogas, mums reikia panaudoti savo proto jėgą pritaikyti Biblijos principus, kad turėtume švarią sąžinę prieš Dievą ir žmones (1 Korintiečiams 10:31-33).

 9. Ką reiškia „didelis įžvalgumas“?

⁹ Daugelis šių dienų pramogų yra aiškiai netinkamos krikščionims.a Todėl mums reikia mokyti savo širdį ‛neapkęsti pikto’, kad netaptume kaip kai kurie pirmojo amžiaus asmenys, kurie ‛visiškai prarado dorovės pojūtį’ (Psalmių 97:10, ŠvR; Efeziečiams 4:17-19, NW). Kad galėtume spręsti apie tokius dalykus, mums reikalingas „tikslus pažinimas ir didelis įžvalgumas“ (Filipiečiams 1:9, NW). Graikiškas žodis, išverstas žodžiu „įžvalgumas“, reiškia „jautrų dvasinį suvokimą“. Žodis nurodo tiesioginius žmogaus jutimus, tokius kaip rega. Kai iškyla klausimas dėl pramogų ar bet koks kitas klausimas, reikalaujantis asmeninio apsisprendimo, mes turime sukoncentruoti savo dorovės pojūtį taip, kad galėtume pastebėti ne tik akivaizdžiai blogus ir gerus dalykus, bet ir nelabai aiškius. Tačiau mes turime vengti taikyti Biblijos principus iki kokio nors neprotingo kraštutinumo ir reikalauti, kad visi mūsų broliai darytų tą patį (Filipiečiams 4:5, ŠvR).

10. Kaip mes galime pažinti Jehovos asmenybę pagal 14-ąją psalmę?

¹⁰ Trečias būdas ugdyti savo proto jėgą yra suvokti Jehovos mąstymą ir įdiegti jį giliai savo širdyje. Savo Žodyje Jehova atskleidė savo savybes ir normas. Pavyzdžiui, 14-oje psalmėje mes skaitome apie tai, kokį asmenį Jehova kviečia būti svečiu jo padangtėje. Toks asmuo elgiasi teisingai, kalba tiesą savo širdyje, yra ištikimas savo pažadams ir neieško sau naudos iš kitų. Skaitydamas šią psalmę paklausk savęs: ‛Ar šios savybės charakterizuoja mane? Ar Jehova pakviestų mane būti svečiu jo padangtėje?’ Mūsų suvokimo jėga sustiprėja, kai mes prisideriname prie Jehovos kelių ir mąstymo (Patarlių 3:5, 6; Žydams 5:14).

11. Kaip fariziejai ‛nepaisė teisingumo ir Dievo meilės’?

¹¹ Būtent šiuo atžvilgiu fariziejai ypač klydo. Fariziejai žinojo techninę Įstatymo struktūrą, tačiau negalėjo suvokti jo „gramatikos“. Jie galėjo išvardyti nesuskaitomą daugybę Įstatymo detalių, bet jie nesuvokė jį davusios Asmenybės. Jėzus pasakė jiems: „Jūs duodate dešimtinę iš mėtų, rūtų ir kitokių žolelių, o nepaisote teisingumo ir Dievo meilės“ (Luko 11:42). Dėl savo sustabarėjusio mąstymo ir kietos širdies fariziejai nesistengė naudoti savo proto jėgos. Jų nelogiškas mąstymas išryškėjo, kai jie kritikavo Jėzaus mokinius už tai, kad jie skynė varpas ir valgė grūdus per šabą; tačiau tą pačią dieną vėliau jie nejautė sąžinės graužimo, kai susitarė nužudyti Jėzų! (Mato 12:1, 2, 14).

12. Kaip mes galime tapti artimesni Jehovai kaip Asmeniui?

¹² Mes nenorime būti panašūs į fariziejus. Dievo Žodžio pažinimas turi padėti mums tapti artimesniems Jehovai kaip Asmeniui. Kaip mes galime tai daryti? Kai kurie, paskaitę tam tikrą Biblijos ar biblinės literatūros dalį, gauna naudos apmąstydami tokius klausimus: ‛Ko ši informacija moko mane apie Jehovą ir jo savybes? Kaip aš galiu parodyti Jehovos savybes savo santykiuose su kitais?’ Tokių klausimų apmąstymas ugdo mūsų proto jėgą ir padeda mums tapti „Dievo sekėjais“ (Efeziečiams 5:1).

Dievo ir Kristaus vergai, ne žmonių

13. Kuo fariziejų elgesys buvo kaip moralės diktatorių?

¹³ Vyresnieji turi leisti tiems, kurie pavesti jų priežiūrai, naudoti savo proto jėgą. Susirinkimo nariai nėra žmonių vergai. „Norėdamas patikti žmonėms, — rašė Paulius, — nebebūčiau Kristaus tarnas“ (Galatams 1:10; Kolosiečiams 3:23, 24). Fariziejai, priešingai, norėjo, kad žmonės tikėtų, jog daug svarbiau gauti žmonių pritarimą negu Dievo (Mato 23:2-7; Jono 12:42, 43). Fariziejai paskyrė save moralės diktatoriais, kurie sukūrė savo taisykles ir po to teisė kitus pagal tai, kaip jie sugeba prisiderinti prie tų taisyklių. Tie, kurie sekė fariziejais, mažiau vadovavosi išlavinta pagal Bibliją savo sąžine faktiškai tapdami žmonių vergais.

14, 15. a) Kaip vyresnieji gali parodyti, kad jie yra kaimenės bendradarbiai? b) Kaip vyresnieji turėtų spręsti klausimus, susijusius su sąžine?

¹⁴ Krikščionių vyresnieji šiandien žino, kad kaimenė iš esmės nėra atsakinga jiems. Kiekvienas krikščionis turi nešti savo naštą (Romiečiams 14:4; 2 Korintiečiams 1:24; Galatams 6:5). Taip ir turi būti. Iš tikrųjų jeigu kaimenės nariai būtų žmonių vergai, paklūstantys tik dėl to, kad yra stebimi, ką jie darytų, kai tų žmonių nebūtų šalia? Paulius turėjo priežastį džiaugtis filipiečiais: „Kaip jūs visuomet paklusnūs buvote, ne tik man pas jus esant, bet labiau man pas jus neesant, taip pasirūpinkite su baime ir drebėjimu savo išganymu.“ Jie tikrai buvo Kristaus vergai, o ne Pauliaus (Filipiečiams 2:12, ŠvR).

¹⁵ Todėl kai klausimas susijęs su sąžine, vyresnieji nesprendžia už tuos, kuriuos jie prižiūri. Jie paaiškina klausimą liečiančius Biblijos principus ir po to leidžia su tuo susijusiems asmenims pasinaudoti savo pačių proto jėga nuspręsti. Tai yra didelė atsakomybė, tačiau ją turi prisiimti pats asmuo.

16. Kokia problemų sprendimo sistema buvo Izraelyje?

¹⁶ Apsvarstykime laikotarpį, kai Jehova naudojo teisėjus vadovauti Izraeliui. Biblija sako mums: „Anuo metu nebuvo Izraelyje karaliaus, bet kiekvienas tai darė, kas jam rodėsi gera“ (Teisėjų 21:24b). Tačiau Jehova pateikė savo tautai priemones gauti vadovavimą. Kiekviename mieste buvo vyresnieji, kurie teikė tinkamą pagalbą iškilus klausimams ir problemoms. Be to, dvasininkai levitai darė teigiamą poveikį mokydami žmones Dievo įstatymų. Kai iškildavo ypač sunkūs klausimai, vyriausiasis kunigas galėjo paklausti Dievo naudodamasis Urimu ir Tumimu. Knygoje „Rašto supratimas“ komentuojama: „Asmuo, kuris naudodavosi tomis priemonėmis, susipažindavo su Dievo įstatymais ir taikydavo juos, turėjo patikimą savo sąžinės vadovą. Tai, kad jis ‛darė, kas jam rodėsi gera’, tokiu atveju nesibaigdavo blogai. Jehova leido žmonėms parodyti noringą ar nenoringą požiūrį ir elgesį“ (tomas 2, puslapiai 162, 163, anglų k.).b

17. Kaip vyresnieji gali parodyti, kad jie sprendžia vadovaudamiesi Dievo, o ne savo normomis?

¹⁷ Kaip ir izraelitų teisėjai bei kunigai, susirinkimų vyresnieji teikia apgalvotą pagalbą iškilus problemoms ir duoda vertingą patarimą. Kartais jie netgi ‛pabara, sudraudžia, ragina su didžiu kantrumu ir kaip išmanydami [„su mokymo menu“, NW]’ (2 Timotiejui 4:2). Jie tai daro pagal Dievo, o ne savo normas. Kaip tai būna veiksminga, kai vyresnieji rodo pavyzdį ir stengiasi pasiekti širdis!

18. Kodėl ypač veiksminga, kai vyresnieji stengiasi pasiekti širdis?

¹⁸ Širdis yra mūsų krikščioniškos veiklos „variklis“. Todėl Biblija sako: „Ji yra... gyvasties šaltinis“ (Patarlių 4:23, ŠvR). Vyresnieji, kurie sužadina širdis, įsitikins, kad taip susirinkimo nariai yra paskatinami daryti viską, ką gali Dievo tarnyboje. Jie patys rodys iniciatyvą, ir kitiems nereikės jų nuolat skatinti. Jehova nenori prievartinio paklusnumo. Jis laukia paklusnumo, kuris išeina iš meilės pilnos širdies. Vyresnieji gali sužadinti tokią širdies paskatintą tarnybą padėdami kaimenės nariams ugdyti savo proto jėgą.

Ugdytis „Kristaus mintis“

19, 20. Kodėl mums svarbu ugdytis Kristaus mintis?

¹⁹ Kaip buvo pažymėta, nepakanka tik žinoti Dievo įstatymus. „Padaryk mane išmanų, — prašė psalmininkas, — kad laikyčiau tavo įstatymą ir jį sergėčiau visa širdim!“ (Psalmių 119:34, NTP). Jehova savo Žodyje atskleidė „Kristaus mintis“ (1 Korintiečiams 2:16, ŠvR). Jėzus mums yra tobulas pavyzdys asmens, kuris tarnavo Jehovai savo proto jėga. Jis suprato Dievo įstatymus bei principus ir pritaikė juos nepriekaištingai. Studijuodami jo pavyzdį mes ‛galėsime suvokti..., koks yra plotis ir ilgis, ir aukštis, ir gylis, ir pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta bet kokį žinojimą’ (Efeziečiams 3:17-19). Taip, tai, ką mes sužinome iš Biblijos apie Jėzų, pranoksta bet kokias teorines žinias; tai pateikia mums aiškų vaizdą, koks yra pats Jehova (Jono 14:9, 10).

²⁰ Taigi studijuodami Dievo Žodį mes galime nustatyti Jehovos požiūrį į dalykus ir išmokti priimti nuosaikius sprendimus. Tai pareikalaus pastangų. Mes turime tapti uoliais Dievo Žodžio tyrinėtojais ir pasidaryti jautrūs Jehovos savybėms bei normoms. Mes tarsi mokomės naujos gramatikos. Taigi tie, kurie taip daro, klausys Pauliaus paraginimo „aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, kaip dvasinį Dievo garbinimą [„šventą tarnybą savo proto jėga“, NW]“ (Romiečiams 12:1).

[Išnašos]

Ko tu išmokai?

◻ Koks pakitimas tarnybos Dievui atžvilgiu įvyko 33-iaisiais m. e. m.?

◻ Kaip mes galime ugdyti savo proto jėgą?

◻ Kaip vyresnieji gali padėti kaimenės nariams būti Dievo ir Kristaus tarnais?

◻ Kodėl mes turime ugdytis „Kristaus mintis“?

[Iliustracija 27 puslapyje]

Vyresnieji padeda kitiems naudoti savo proto jėgą