Visada pasitikėk Jehova

1—3. Kas Pauliui įkvėpė pasitikėjimo Jehova? (Žiūrėk paveikslėlį puslapio viršuje.)

PIRMOJO amžiaus antroje pusėje Romos krikščionių visur tykojo pavojai. Klaidingai apkaltinti imperijos sostinės padegimu ir neapykanta žmonių giminei, jie tapo žiauraus persekiojimo aukomis. Įsivaizduok esąs jų vietoje. Bet kurią akimirką gali būti suimtas ir nukankintas. Kai kuriuos tavo brolius ir seses jau atidavė sudraskyti žvėrims, kitus prikalė prie stulpo, padegė ir paliko liepsnoti naktį it gyvus fakelus.

² Tikriausiai šiuo neramiu metu apaštalas Paulius buvo antrąsyk įkalintas Romoje. Ar kiti krikščionys ateis jam į pagalbą? Iš pradžių apaštalas tuo, matyt, abejojo, nes Timotiejui rašė: „Per mano pirmąjį apsigynimą nieko nebuvo šalia, visi vienas po kito — tenebus tai jiems įskaityta — mane paliko.“ Tačiau Paulius pripažino, kad neliko vienui vienas. Jis tęsė: „Bet Viešpats stojo šalia manęs ir mane sustiprino.“ Taip reikalingos pagalbos jis sulaukė iš Viešpaties Jėzaus. Apaštalas netgi pasakė: „Buvau išvaduotas iš liūto nasrų“ (2 Tim 4:16, 17).a

³ Tokia patirtis apaštalui, be abejonės, įkvėpė dar daugiau stiprybės ir pasitikėjimo, kad Jehova padės pakelti ir esamus, ir būsimus sunkumus. Todėl Paulius tvirtai pasakė: „Viešpats išvaduos mane iš visų piktų kėslų“ (2 Tim 4:18). Jis buvo įsitikinęs, kad net jei nesulauktų pagalbos iš bendratikių, jį visada rems Jehova ir Jėzus.

4, 5. a) Kas visada suteikia mums reikiamą pagalbą? b) Kaip gali sustiprinti savo ryšį su Jehova?

⁴ Gal ir tu sunkiu metu esi pasijutęs vienišas? Galbūt neturėjai darbo, susidūrei su sunkumais mokykloje, pašlijo sveikata ar užgulė kitos bėdos. Kreipeisi į ką nors pagalbos, bet jos taip ir nesulaukei. Tikriausiai buvai nusivylęs. Iš tiesų, kai kurios problemos žmogui yra tiesiog neįveikiamos. Ko tada imtis? Biblijoje sakoma: „Visa širdimi pasitikėk Viešpačiu“ (Pat 3:5, 6). Bet ar tikrai gali neabejoti, kad Jehova tau padės? Taip! Biblijoje randame daugybę pavyzdžių, liudijančių, kad Dievas savo tarnus visada palaiko.

⁵ Tad užuot apmaudavę dėl to, kad negavome reikiamos pagalbos iš žmonių, sekime Pauliumi ir viltis sudėkime į Jehovą. Išmėginimus laikykime proga patiems patirti meilingą jo globą. Šitaip mūsų pasitikėjimas Dievu sutvirtės ir ryšys su juo taps artimesnis.

 6. Kodėl pasitikėti Jehova, kai slegia problemos, gali būti nelengva?

⁶ Tarkime, tave slegia kokia problema. Padarei, ką galėjai, kad ją išspręstum, ir meldei Jehovą pagalbos. Ar dabar jau gali nusiraminti, palikti viską jo rankose ir tikėti, kad jis tau padės? Tikrai taip. (Perskaityk Psalmyno 62:9 [62:8, Brb]; 1 Petro 5:7.) Jei to išmoksi, tavo santykiai su Jehova taps dar artimesni. Vis dėlto tikėti, kad Dievas suteiks, kas būtina, kartais nelengva. Kodėl? Viena priežastis gali būti ta, kad į mūsų maldas Jehova ne visada atsako iškart (Ps 13:2, 3 [13:1, 2, Brb]; 74:10; 89:47 [89:46, Brb]; 90:13; Hab 1:2).

 7. Kodėl kartais Jehova į maldas atsako ne tuojau pat?

⁷ Kodėl į maldas Jehova kartais atsako ne tuojau pat? Atminkime, kad Biblijoje mūsų santykiai su juo prilyginami vaikų santykiams su tėvu (Ps 103:13). Vaikas juk negali tikėtis, kad tėvas iškart patenkins kiekvieną jo prašymą. Būna, kad mažieji ko nors užsigeidžia, bet tos užgaidos greit praeina. Kiti prašymai gal ir visai tinkami, tik reikia palaukti tam tikro meto jiems išpildyti. O dar kiti, tėvo akimis, netgi būtų paties vaiko ar kitų žmonių nenaudai. Jei tėvas kaipmat duotų vaikui viską, ko šis prašo, jų santykiai taptų panašūs į vergo ir šeimininko; pastarojo vaidmuo atitektų vaikui. Panašiai ir su mumis: jei tikėtumės vos pasimeldę iškart gauti, ko prašome, vaizdžiai sakant, imtume šeimininkauti. Jehova, mūsų dangiškasis Tėvas, yra labai išmintingas ir mus myli. Kūrėjas žino, ko mums reikia, ir turi teisę nuspręsti, kada geriausias metas mūsų prašymą patenkinti. Galime būti tikri, kad jo sprendimai visada yra mūsų naudai. (Palygink su Izaijo 29:16; 45:9.)

 8. Ką Jehova, žinodamas mūsų galimybių ribas, yra pažadėjęs?

⁸ Jehova taip pat žino, kiek kas gali pakelti (Ps 103:14). Todėl nesitiki, kad ištversime savo jėgomis, ir tėviškai ištiesia pagalbos ranką. Kartais jaučiamės daugiau nebegalį žengti nė žingsnio. Bet Dievas yra pažadėjęs, jog neleis savo tarnams patirti sunkesnių išmėginimų, nei jie galėtų ištverti. Jehova patikina, kad nelengvoje situacijoje „duos ir išeitį“. (Perskaityk 1 Korintiečiams 10:13.) Taigi galime nėmaž neabejoti, kad mūsų galimybių ribas Jehova puikiai įžvelgia.

 9. Ką daryti, jei į mūsų pagalbos prašymą Jehova atsako ne tuoj pat?

⁹ Jei maldoje prašėme pagalbos, bet jos tuoj pat negauname, kantriai laukime To, kuris žino, kada mus vaduoti iš bėdos. Atminkime, Jehova trokšte trokšta mums padėti, bet pats kantriai laukia, kol ateis tinkamas metas. Biblijoje pasakyta: „Viešpats delsia, norėdamas parodyti jums malonę; [...] jis pakils, norėdamas jums atleisti, nes Viešpats yra teisingumo Dievas. Palaiminti visi, kurie pasitikėdami jo laukia!“ (Iz 30:18)

10—12. a) Kada krikščioniui, slaugančiam chroniškai sergantį artimąjį, gali būti ypač nelengva? b) Kaip tavo ryšį su Jehova paveiks tai, kad sunkią valandą juo pasitiki? Prašom pateikti pavyzdį.

¹⁰ Sunkaus mėginimo akivaizdoje, kaip ir apaštalas Paulius, galbūt jautiesi esąs „liūto nasruose“. Tokiu metu pasitikėti Jehova ne taip lengva, bet ypač svarbu. Štai gal slaugai chroniška liga sergantį šeimos narį. Meldei Dievą išminties ir stiprybės.b Žinai, jog padarei visa, ką gali. Atmink: Jehova puikiai supranta tavo situaciją ir suteiks, ko reikia, kad ištvertum ir liktum jam ištikimas. Apie tai mąstydamas tikrai pajusi ramybę (Ps 32:8).

¹¹ Kartais aplinkybės gali susiklostyti taip, jog būna sunku patikėti, kad Jehova padeda. Pavyzdžiui, dėl tavo artimojo gydytojai galbūt pareiškia skirtingas nuomones. Arba giminaičiai, užuot tave palaikę, tik dar labiau apsunkina padėtį. Nepaliauk prašyti Jehovą stiprybės. Glauskis prie jo kuo arčiau. (Perskaityk 1 Samuelio 30:3, 6.) Kai pajusi, kaip Jehova tau padeda, tavo ryšys su juo sutvirtės.

¹² Tai paliudyti gali mūsų sesė Linda.c Jai su broliu teko ne vienus metus slaugyti sergančius senyvus tėvus iki pat jų mirties. Linda sako: „Būdavo dienų, kai nei mano vyras, nei brolis, nei aš nežinodavome, ką ir bedaryti. Kartais jausdavomės tiesiog bejėgiai. Tačiau dabar, kai žvelgiame į praeitį, aiškiau suprantame, kad šalia visada buvo Jehova. Jis mus stiprino ir teikė kaip tik tai, ko mums reikia, net ir tada, kai rodėsi, kad nebėra išeities.“

13. Kas padėjo vienai sesei nepalūžti, kai viena po kitos ištiko nelaimės?

¹³ Jeigu visiškai kliausiesi Jehova, tau bus lengviau net ištikus didelėms nelaimėms. Štai mūsų sesei, vardu Ronda, per gana trumpą laiką teko patirti daug skausmo. Vyras, ne Jehovos liudytojas, pradėjo skyrybų bylą. Brolis susirgo vilklige, gyvybei pavojinga liga. Praėjus keliems mėnesiams mirė brolienė. Kai po tokių širdį draskančių įvykių Ronda pamažėl atsigavo, ji ėmė tarnauti reguliariąja pioniere. Bet tada ir vėl atsitiko tragedija — mirė jos mama. Kas padėjo sesei nepalūžti? Ji pasakoja: „Kasdien kreipdavausi į Jehovą, netgi dėl menkų dalykų. Todėl nuolat jaučiau jo artumą. Išmokau pasitikėti ne savimi ar kitu žmogumi, o Jehova. Ir jis tikrai man padėjo — pasirūpino visais mano poreikiais. Patyriau, ką reiškia darbuotis su juo ranka į ranką.“

14. Kuo gali neabejoti Dievui ištikimas krikščionis, kurio artimasis atskirtas nuo bendruomenės?

¹⁴ Koks dar išbandymas gali prislėgti? Tarkim, kuris nors iš tavo šeimos narių yra atskirtas nuo bendruomenės. Tu, be abejo, gerai žinai, kas apie atskirtuosius sakoma Biblijoje (1 Kor 5:11; 2 Jn 10). Bet kadangi tasai žmogus tau toks artimas, paklusti Dievo Žodžio priesakui labai nelengva, gal net atrodo neįmanoma.d Ar šioje situacijoje parodysi pasitikėjimą dangiškuoju Tėvu ir neabejosi, kad jis suteiks ryžto ištikimai jo klausyti? Ar laikysi tai puikia galimybe su Dievu suartėti?

15. Kodėl Adomas nepakluso Jehovos įsakymui?

¹⁵ Štai pagalvok apie pirmąjį žmogų Adomą. Ar jis manė, kad nusidėjęs ir toliau gyvens kaip niekur nieko? Ne, juk Šventajame Rašte pasakyta, kad Adomas „nebuvo apgautas“ (1 Tim 2:14). Tad kodėl jis nepakluso Dievui? Ievos pasiūlyto uždrausto vaisiaus jis valgė todėl, kad žmoną mylėjo labiau nei Jehovą ir mieliau klausė jos balso (Pr 3:6, 17).

16. Ką žmogus turi mylėti labiausiai ir kodėl?

¹⁶ Ar iš šio pasakojimo reikia suprasti, kad labai mylėti savo artimuosius yra blogai? Žinoma, ne! Artimuosius mylėti turime, bet labiausiai reikia mylėti Jehovą. (Perskaityk Mato 22:37, 38.) Tai bus tik į naudą ir mūsų artimiesiems, tarnauja jie Jehovai šiuo metu ar ne. Tad stiprink savo meilę dangiškajam Tėvui ir pasitikėjimą juo. O jei ramybės neduoda mintys apie atskirtą artimą žmogų, išliek savo širdį Dievuie (Rom 12:12; Fil 4:6, 7). Tegul ši sunki situacija tau tampa proga dar labiau suartėti su Jehova. Įsitikinsi, kad klusnumas jam visada duoda geriausią rezultatą.

17. Kuo galime būti tikri, kai atsidedame liudijimo darbui?

¹⁷ Kodėl Paulius buvo išvaduotas iš „liūto nasrų“? Jis pats sakė: „Kad skelbimas per mane būtų iki galo atliktas ir jį išgirstų visos tautos“ (2 Tim 4:17). Gerąją naujieną apie Karalystę Jehova patikėjo ir mums, laiko mus savo bendradarbiais (1 Tes 2:4; 1 Kor 3:9). Jei mes, kaip ir Paulius, atsidedame liudijimo darbui, rodome tikį, kad Jehova suteiks visa, kas būtina (Mt 6:33). O kai esame užimti dvasine veikla, laukti Jehovos atsako į mūsų maldas yra lengviau.

18. Kaip galime stiprinti savo santykius su Dievu ir pasitikėjimą juo?

¹⁸ Kasdien stiprinkime savo ryšį su Dievu. Jei susiklosto sunkios aplinkybės ir apima nerimas, naudokimės proga glaustis dar arčiau prie Jehovos. Nuolat tyrinėkime Dievo Žodį, nepaliaukime melstis, atsidėkime dievatarnystei. Ir neabejokime, kad Jehova padės ištverti tiek esamus, tiek būsimus mėginimus.