Ar tu priešiniesi pasaulio dvasiai?

„Mes gavome ne pasaulio dvasią, bet iš Dievo einančią Dvasią“ (1 KORINTIEČIAMS 2:12).

1, 2. Kokia tragedija įvyko dėl nuodingų dujų Bopalyje (Indija), tačiau kokiomis mirtinomis „dujomis“ kvėpuoja visas pasaulis?

VIENĄ šaltą 1984 metų gruodžio naktį Bopalyje (Indija) įvyko kažkas baisaus. Šiame mieste yra chemijos gamykla ir tą gruodžio naktį vienos dujų cisternos vožtuvas išėjo iš rikiuotės. Staiga į orą ėmė veržtis tonos metilo izocianato. Šios mirtinos dujos, nešamos vėjo, pripildė namus, kuriuose miegojo šeimos. Mirusiųjų buvo tūkstančiai ir dar daugiau sužalotųjų. Tai buvo pats baisiausias nelaimingas atsitikimas pramonėje iš visų, įvykusių iki to laiko.

² Žmonės sielvartavo, išgirdę apie Bopalį. Kad ir kaip nuodingos buvo ten išsiveržusios dujos, nuo jų žuvo daug mažiau žmonių, negu dvasiškai žūsta nuo „dujų“, kuriomis žmonės kvėpuoja kasdieną visame pasaulyje. Biblija jas vadina „pasaulio dvasia“. Tai ta mirtina aplinka, kurią Paulius supriešino su Dievo dvasia sakydamas: „O mes gavome ne pasaulio dvasią, bet iš Dievo einančią Dvasią, kad pažintume mums suteiktas Dievo dovanas“ (1 Korintiečiams 2:12).

 3. Kas yra „pasaulio dvasia“?

³ Ką tiksliai reiškia žodžiai „pasaulio dvasia“? Pagal žodyną The New Thayer’s Greek English Lexicon of the New Testament, pagrindinė žodžio „dvasia“ (graikiškai pneuʹma) reikšmė yra „polinkis arba poveikis, kuris pripildo kieno nors dvasią ir valdo ją“. Asmuo gali turėti gerą ar blogą dvasią, arba polinkį (Psalmių 50:12; 2 Timotiejui 4:22). Žmonių grupė taip pat gali turėti dvasią, arba vyraujantį polinkį. Apaštalas Paulius rašė savo draugui Filemonui: „Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė teesie su jūsų dvasia!“ (Filemonui 25). Taip ir pasaulis apskritai, tik didesniu mastu, turi vyraujantį polinkį ir tai yra Pauliaus nurodyta „pasaulio dvasia“. Pagal Vincento leidinį Word Studies in the New Testament, „ši frazė reiškia blogio principą, kuris veikia neatgimusį pasaulį“. Tai nuodėminga tendencija; ja persunktas šio pasaulio mąstymas ir ji turi didelę įtaką žmonių veiksmų pobūdžiui.

 4. Kas yra šio pasaulio dvasios šaltinis ir kaip veikia žmones ši dvasia?

⁴ Ši dvasia nuodinga. Kodėl? Nes ji kyla iš „šio pasaulio valdovo“, Šėtono. Jis net pavadintas „kunigaikščiu, viešpataujančiu ore, dvasia, veikiančia neklusnumo vaikuose“ (Jono 12:31, ŠvR; Efeziečiams 2:2). Sunku išvengti šio „oro“, arba „dvasios, veikiančios neklusnumo vaikuose“. Ji pripildo žmonių bendruomenę. Jei mes ja kvėpuojame, pradedame įsisavinti jos pažiūras, jos siekius. Pasaulio dvasia skatina ‛gyventi pagal kūną’, tai yra pagal mūsų nuodėmingą netobulybę. Tai mirtingas elgesys, nes „jei jūs gyvenate pagal kūną — mirsite“ (Romiečiams 8:13).

Vengti šio pasaulio dvasios

 5. Kaip išmintingai pasielgė vienas Liudytojas nelaimės Bopalyje metu?

⁵ Nelaimės Bopalyje metu vienas Jehovos Liudytojas pabudo nuo sirenų ir aitraus nuodingų dujų kvapo. Nedelsdamas jis prikėlė savo šeimą ir liepė skubiai išeiti į gatvę. Akimirką stabtelėjęs, kad nustatytų vėjo kryptį, jis ėmė brautis pro pasimetusią minią, vesdamas savo šeimą už miesto, į kalvos viršūnę. Čia jie galėjo pripildyti savo plaučius šviežio, švaraus oro, kuris pūtė nuo artimo ežero.

 6. Kur mes galime eiti, kad išsigelbėtume nuo pasaulio dvasios?

⁶ Ar yra tokia iškili vieta, kur mes galime eiti, kad išsigelbėtume nuo nuodingo šio pasaulio „oro“? Biblija atsako, kad yra. Žvelgdamas priekin į mūsų dienas, pranašas Izaijas rašė: „Paskutinėmis dienomis Viešpaties namų kalnas bus patalpintas kalnų viršūnėje ir bus iškilęs viršum kauburių. Į jį plauks visos tautos. Daug tautų eis ir sakys: Ateikite ir ženkime aukštyn į Viešpaties kalną, į Jokubo Dievo namus; jis mokys mus savo kelių ir mes vaikščiosime jo takais; nes iš Siono išeis įstatymas ir Viešpaties žodis — iš Jerusalės“ (Izaijo 2:2, 3). Iškili gryno garbinimo vieta, aukštas „Viešpaties [„Jehovos“, NW] namų kalnas“, — ji vienintelė šioje planetoje, kurioje nėra smaugiančios, nuodingos šio pasaulio dvasios. Tai čia tarp ištikimų krikščionių nevaržomai liejasi Jehovos dvasia.

 7. Kaip daugelis buvo išgelbėti nuo pasaulio dvasios?

⁷ Daugelis tų, kurie anksčiau kvėpavo šio pasaulio dvasia, patyrė panašų palengvėjimą kaip tas Liudytojas iš Bopalio. Apaštalas Paulius, pasakęs apie „neklusnumo vaikus“, kurie kvėpuoja šio pasaulio oru, arba dvasia, kalba: „Tarp jų kadaise ir mes visi gyvenome sekdami savo kūno geismais, vykdydami kūno ir minčių troškimus ir iš prigimties buvome rūstybės vaikai kaip ir kiti. Bet Dievas, apstus gailestingumo, savo didžia meile, kuria mus pamilo, mus, mirusius nusikaltimais, prikėlė gyventi su Kristumi“ (Efeziečiams 2:3-5). Tie, kurie kvėpuoja tik nuodingu šios sistemos oru, yra mirę dvasine prasme. Tačiau Jehovos dėka milijonai šiandieną bėga į dvasinę aukštumą ir išsigelbsti iš tos mirtinos padėties.

„Pasaulio dvasios“ apraiškos

8, 9. a) Kas rodo, kad mes nuolat turime saugotis pasaulio dvasios? b) Kaip gali Šėtono dvasia sugadinti mus?

⁸ Mes dar tebesame apsupti Šėtono mirtino oro. Turime saugotis ir niekada nenuslysti žemyn į pasaulį, kuriame galime dvasiškai uždusti. Tai reikalauja nuolatinio budrumo (Luko 21:36; 1 Korintiečiams 16:13). Atkreipk dėmesį, pavyzdžiui, į šį faktą. Visi krikščionys žino Jehovos moralines normas ir niekada nepritars tokiems nešvariems poelgiams, kaip svetimavimas, paleistuvystė ir homoseksualizmas. Tačiau kasmet apie 40000 asmenų pašalinami iš Jehovos organizacijos. Kodėl? Daugeliu atvejų dėl tų pačių nešvarių poelgių. Kaip tai įvyksta?

⁹ To priežastis — visų mūsų netobulumas. Kūnas yra silpnas ir mes nuolat turime kovoti su blogais polinkiais, kylančiais iš mūsų širdies (Ekleziasto 7:20; Jeremijo 17:9). Tačiau pasaulio dvasia sustiprina tuos klaidingus polinkius. Šiame pasaulyje daugelis nelaiko jokiu blogiu amoralumo ir mintis, kad viskas leistina, yra Šėtono daiktų sistemos dvasinio polinkio dalis. Jei leidžiame, kad mus veiktų tokia mąstysena, tai didelė tikimybė, jog pradėsime galvoti taip, kaip pasaulis. Greitai tokios nešvarios mintys gali sukelti blogus troškimus, kurie atves į rimtą nuodėmę (Jokūbo 1:14, 15). Mes nuslysime nuo Jehovos gryno garbinimo kalno į užterštas Šėtono pasaulio žemumas. Nė vienas, kuris savanoriškai pasilieka ten, nepaveldės amžinojo gyvenimo (Efeziečiams 5:3-5, 7).

10. Kokia yra viena iš šėtoniško oro apraiškų ir kodėl krikščionys turi vengti to?

¹⁰ Visur aplink mus yra akivaizdi pasaulio dvasia. Pavyzdžiui, daugelis turi lengvabūdišką, sarkastišką požiūrį į gyvenimą. Nusivylę sugedusiais ar netinkamais politikais bei amoraliais, godžiais religiniais vadovais, jie kalba nepagarbiai net apie rimtus dalykus. Krikščionys priešinasi šiai tendencijai. Mes galbūt turime sveiką jumoro jausmą, bet vengiame skleisti susirinkime sarkastinę nepagarbos dvasią. Krikščionio kalba atspindi Jehovos baimę ir tyrą širdį (Jokūbo 3:10, 11; palygink Patarlių 6:14). Nesvarbu, jauni ar seni esame, mūsų kalba turi būti ‛visuomet maloni ir druska pasūdyta, kad [mes] sugebėtume kiekvienam atsakyti’ (Kolosiečiams 4:6).

11. a) Koks yra kitas pasaulio dvasios aspektas? b) Kodėl krikščionys skiriasi nuo tų, kuriuose atsiskleidžia šis polinkis?

¹¹ Kitas plačiai paplitęs polinkis, atspindintis šio pasaulio dvasią, yra neapykanta. Pasaulis yra draskomas neapykantos ir vaidų, grindžiamų rasiniais, etniniais, tautiniais ir net asmeniniais skirtumais. Viskas daug geriau, kai veikia Dievo dvasia! Apaštalas Paulius rašė: „Niekam neatmokėkite piktu už pikta, rūpinkitės tuo, kas gera visų žmonių akyse. Kiek galima ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikoje su visais žmonėmis. Nekeršykite patys, mylimieji, bet palikite tai Dievo rūstybei; juk parašyta: ‛Mano kerštas, aš atmokėsiu, sako Viešpats.’ Verčiau jei tavo priešininkas alksta, pavalgydink jį, jei trokšta, pagirdyk jį. Taip darydamas, tu krausi žarijas ant jo galvos. Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu“ (Romiečiams 12:17-21).

12. Kodėl krikščionys vengia materializmo?

¹² Šio pasaulio dvasia taip pat stimuliuoja materializmą. Komercijos pasaulio skatinami, daugelis yra apimti naujausių prietaisų, paskutinės mados, naujausio modelio automobilio aistros. Juos pavergia „akių geismas“ (1 Jono 2:16). Daugelis matuoja savo gyvenimo sėkmę namo ar banko sąskaitos dydžiu. Krikščionys, ant Jehovos gryno garbinimo kalno kvėpuodami švariu dvasiniu oru, priešinasi šiam polinkiui. Jie žino, jog ryžtas siekti materialinių dalykų gali būti pražūtingas (1 Timotiejui 6:9, 10). Jėzus priminė savo mokiniams: „Jei kas ir turi apsčiai, jo gyvybė nepriklauso nuo turto“ (Luko 12:15).

13. Kokios yra kai kurios papildomos pasaulio dvasios apraiškos?

¹³ Dar yra ir kitos nesveiko šio pasaulio „oro“ apraiškos. Viena iš jų — maišto dvasia (2 Timotiejui 3:1-3). Ar atkreipei dėmesį, kad daugelis žmonių daugiau nebendradarbiauja su valdžia? Ar pastebėjai savo pasaulietiškame darbe plačiai paplitusią praktiką nedirbti, nebent jei kas nors stebi? Kiek tu žinai žmonių, kurie laužo įstatymą: galbūt apgaudinėja mokėdami mokesčius arba vogdami iš darbovietės? Jei tu dar lankai mokyklą, ar bendraklasių panieka tiems, kurie sėkmingai semiasi žinių, neatėmė tau noro mokytis kuo geriau? Krikščionys turi priešintis visoms šioms pasaulio dvasios apraiškoms.

Kaip priešintis pasaulio dvasiai

14. Kuo skiriasi krikščionys nuo nekrikščionių?

¹⁴ Tačiau kaip mes galime priešintis pasaulio dvasiai, kai vis dėlto gyvename pasaulyje? Turime atminti, jog nesvarbu, kur bebūtume fizine prasme, dvasiškai mes nesame pasaulio dalis (Jono 17:15, 16). Mūsų tikslai — tai ne šio pasaulio tikslai. Mūsų požiūris kitoks. Mes esame dvasiški žmonės, kalbantys ir mąstantys „ne mokytais žmogiškosios išminties žodžiais, bet tais, kurių išmokė Dvasia, — dvasiniais žodžiais aiškindami dvasines tiesas“ (1 Korintiečiams 2:13).

15. Kaip mes galime pasipriešinti pasaulio dvasiai?

¹⁵ Ką gali daryti žmogus, atsidūręs nuodingomis dujomis užterštoje vietovėje? Jis gali užsidėti dujokaukę, sujungtą su švaraus oro atsargomis, arba tiesiog pasitraukti iš tos vietovės. Šių priemonių derinys — būdas Šėtono orui išvengti. Kiek tik įmanoma, mes stengiamės fiziškai šalintis bet ko, dėl ko pasaulio dvasia gali paveikti mūsų mąstyseną. Todėl mes vengiame blogos draugijos ir neleidžiame, kad mus paveiktų tos rūšies pramogos, kurios diegia smurtą, amoralumą, spiritizmą, maištavimą ar bet kokius kitus kūno darbus (Galatams 5:19-21). Kadangi mes gyvename pasaulyje, todėl negalime visiškai išvengti šių dalykų poveikio. Tad mes elgiamės išmintingai, jei apsirūpiname dvasiškai gryno oro tiekimu. Kitaip sakant, mes pripildome savo dvasinius plaučius reguliariu sueigų lankymu, asmeniškomis studijomis, krikščioniška veikla ir bendravimu bei malda. Tai darant, jei nors kiek Šėtono oro ir patenka į mūsų dvasinius plaučius, Dievo dvasia sustiprina mus, kad jį išstumtume (Psalmių 16:1-3; Patarlių 9:9; 13:20; 19:20; 22:17).

16. Kaip mes įrodome, kad turime Dievo dvasią?

¹⁶ Dievo dvasia daro krikščionį žmogumi, kuris skiriasi nuo tų, kurie yra pasaulio dalis (Romiečiams 12:1, 2). Paulius sako: „Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, taika, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo“ (Galatams 5:22, 23). Dievo dvasia taip pat leidžia krikščionims geriau viską suprasti. Paulius sakė: „Dievo minčių nežino niekas, tik Dievo Dvasia“ (1 Korintiečiams 2:11). Apskritai „Dievo mintys“ reiškia tokias tiesas, kaip išperkamoji auka, Dievo Karalystė, valdoma Jėzaus Kristaus, amžinojo gyvenimo viltis, artėjantis šio sugedusio pasaulio sunaikinimas. Dievo dvasios padedami, krikščionys žino ir pripažįsta šiuos dalykus kaip tiesą, o tai ir suformuoja jų požiūrį į gyvenimą, skirtingą nuo pasaulio žmonių. Jie jaučia pasitenkinimą, kad turi džiaugsmą tarnaudami Jehovai šiandieną ir vildamiesi tarnauti jam amžinai ateityje.

17. Kas paliko geriausią pavyzdį, kaip pasipriešinti pasaulio dvasiai?

¹⁷ Jėzus — didžiausias pavyzdys tiems, kurie priešinasi šio pasaulio dvasiai. Greitai po Jėzaus krikšto Šėtonas bandė nukreipti jį nuo tarnavimo Jehovai, pateikdamas tris išbandymus (Mato 4:1-11). Paskutinysis teikė Jėzui galimybę įgyti viso pasaulio valdžią už vieną vienintelį Šėtono garbinimo aktą. Jėzus galėjo samprotauti taip: ‛Gerai, aš jį pagarbinsiu, o po to, kai gausiu pasaulio valdžią, atgailausiu ir vėl šlovinsiu Jehovą. Kaip pasaulio valdovas, aš turėsiu geresnes galimybes padėti žmonijai, negu dabar, būdamas dailidė iš Nazareto.’ Jėzus taip nesamprotavo. Jis buvo pasiruošęs laukti, kol Jehova jam duos pasaulio valdžią (Psalmių 2:8). Tuo atveju, kaip ir visais kitais gyvenimo momentais, jis priešinosi Šėtono nuodingo oro įtakai. Taip jis nugalėjo šį dvasiškai užterštą pasaulį (Jono 16:33).

18. Kaip mūsų priešinimasis pasaulio dvasiai teikia gyrių Dievui?

¹⁸ Apaštalas Petras sakė, kad mes turime glaudžiai (NW) sekti Jėzaus pėdomis (1 Petro 2:21). Kas gali būti geresniu pavyzdžiu? Šiomis paskutinėmis dienomis žmonės, veikiami pasaulio dvasios, vis giliau ir giliau grimzta į ištvirkimą. Kaip nuostabu, kad tokiame pasaulyje yra Jehovos garbinimo aukštuma — nesutepta ir tyra! (Michėjo 4:1, 2). Iš tikrųjų Dievo dvasios jėgos išraiška — tai į Dievo garbinimo vietą plaukiantys milijonai, kurie priešinasi visur paplitusiai pasaulio dvasiai ir teikia garbę bei gyrių Jehovai! (1 Petro 2:11, 12). Tegu visi iš mūsų būna pasiryžę likti toje aukštumoje tol, kol Jehovos pateptasis Karalius sunaikins šį sugedusį pasaulį ir įmes Šėtoną Velnią bei jo demonus į bedugnę (Apreiškimas 19:19–20:3). Tada daugiau nebeliks šio pasaulio dvasios. Koks tai bus palaimintas metas!

Ar gali paaiškinti?

◻ Kas yra pasaulio dvasia?

◻ Kaip veikia atskirus žmones šio pasaulio dvasia?

◻ Kokios yra kai kurios pasaulio dvasios apraiškos ir kaip mes galime jos išvengti?

◻ Kaip mes parodome, jog turime Dievo dvasią?

◻ Kokių palaimų susilaukia tie, kurie priešinasi pasaulio dvasiai?

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

Pasaulio dvasia yra nuo Šėtono

Kad išvengtumei pasaulio dvasios, bėk į Jehovos garbinimo aukštumą