Prikėlimo vilties galia
„Visa laikau nuostoliu, ... kad pažinčiau [Jėzų Kristų], Jo prisikėlimo jėgą“ (FILIPIEČIAMS 3:8-10, Brb).
1, 2. a) Ką prieš daugelį metų vienas dvasininkas papasakojo apie prikėlimą? b) Kaip vyks prikėlimas?
BRUKLINE (Niujorkas) XIX amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje vienas dvasininkas pasakė įdomų pamokslą, apie kurį rašė laikraščiai. Jis teigė, kad per prikėlimą visi kadaise sudegusių, žuvusių, žvėrių sudraskytų, virtusių puvėsiais žmonių kaulai bei organai bus surinkti ir atgaivinti. Pamokslininko manymu, vieną kurią nors dieną ore bus tiesiog tiršta nuo milijardų mirusiųjų plaštakų, rankų, kojų, pirštų, kaulų, raumenų, odos. Iš tų organų bus „sukomplektuotas“ ankstesnis kūnas. Paskui iš dangaus arba pragaro parsiras sielos ir apsigyvens prikeltuose kūnuose.
2 Mintis apie žmogaus prikėlimą iš buvusių kūno atomų yra nelogiška, be to, mes neturime nemirtingos sielos (Mokytojo 9:5, 10; Ezechielio 18:4, Brb). Jehovai, prikėlimo Dievui, nereikia surinkti žmogaus ankstesnio kūno atomų. Prikeliamam žmogui jis gali sukurti naują kūną. Jehova savo Sūnui Jėzui Kristui suteikė galią prikelti mirusius, galėsiančius gyventi amžinai (Jono 5:26). Todėl Jėzus pasakė: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir numirtų, bus gyvas“ (Jono 11:25, 26). Koks širdį džiuginantis pažadas! Jis suteikia jėgų ištverti išmėginimus ir likti ištikimais Jehovos liudytojais net gresiant mirčiai.
3. Kodėl Pauliui teko ginti prikėlimo viltį?
3 Prikėlimas nesuderinamas su žmogaus sielos nemirtingumo idėja, kurios laikėsi graikų filosofas Platonas. Kaip tad reagavo tie aukštuomenės graikai, klausęsi ant Atėnų Areopago apaštalo Pauliaus liudijimo, kuomet šis, turėdamas omenyje Jėzų, paminėjo, kad jį Dievas prikėlė? „Išgirdę kalbant apie prisikėlimą iš numirusių, — rašoma Biblijoje, — vieni ėmė tyčiotis“ (Apaštalų darbų 17:29-34). Daugelis prikeltąjį Jėzų Kristų mačiusių žmonių dar tebegyveno ir nepaisydami patyčių liudijo tą faktą. Tačiau kai kurie į Korinto susirinkimą įsibrovę melagingi mokytojai neigė prikėlimą. Todėl Paulius 1 Laiško korintiečiams 15 skyriuje tvirtai gynė šį krikščionių mokymą. Atidus jo argumentų tyrinėjimas išsklaido abejones prikėlimo vilties tikrumu bei galia.
Svarūs Jėzaus prikėlimo įrodymai
4. Kokius Jėzaus prikėlimo liudininkus paminėjo Paulius?
4 Atkreipk dėmesį, kokius argumentus Paulius pateikia pirmiausia (1 Korintiečiams 15:1-11). Jei korintiečiai įtikėjo ne veltui, jiems nereikės abejoti gerąja išgelbėjimo naujiena. Kristus mirė už mūsų nuodėmes, buvo palaidotas ir prikeltas. Prisikėlęs Jėzus pasirodė Kefui (Petrui), „paskui Dvylikai“ (Jono 20:19-23). Jį matė apie 500 žmonių, tikriausiai tada, kai jis įsakė: ‛Eikite ir darykite mokinius’ (Mato 28:19, 20). Jėzų matė Jokūbas, kaip ir visi ištikimi apaštalai (Apaštalų darbų 1:6-11). Netoli Damasko Jėzus pasirodė Sauliui — „lyg ne laiku gimusiam“, tarsi šis jau būtų prikeltas dvasiniam gyvenimui (Apaštalų darbų 9:1-9). Korintiečiai įtikėjo todėl, kad priėmė Pauliaus skelbiamą gerąją naujieną.
5. Kokie Pauliaus argumentai užrašyti 1 Korintiečiams 15:12-19?
5 Įsigilinkime į Pauliaus argumentavimą (1 Korintiečiams 15:12-19). Kaip galima tvirtinti nesant prikėlimo, jei liudininkai skelbia Kristų buvus prikeltą? Jei to neįvyko, mūsų skelbimas ir tikėjimas yra tuščias, o mes esame melagiai ir liudijame prieš Dievą, kad jis prikėlęs Kristų. Jei jis nebuvo prikeltas, ‛mes dar tebesame savo nuodėmėse’ ir mirusieji Kristuje yra žuvę. Ir „jei vien dėl šio gyvenimo dėjome savo viltis į Kristų, tai mes labiausiai apgailėtini iš visų žmonių“.
6. a) Kaip Paulius patvirtino Jėzaus prikėlimą? b) Kas yra „paskutinis priešas“ ir kaip jis bus sunaikintas?
6 Paulius patvirtina, jog Jėzus buvo prikeltas (1 Korintiečiams 15:20-28, Brb). Kadangi Kristus yra „pirmasis iš užmigusiųjų“, tai ir kiti turi būti prikelti. Kaip per žmogaus — Adomo nepaklusnumą įsiskverbė mirtis, taip per žmogų — Jėzų įmanomas prikėlimas. Tie, kurie priklauso Jėzui, bus prikelti jam valdant. Kristus ‛sunaikins visas valdžias, galybes ir pajėgas’, priešiškas Dievo visavaldystei, ir karaliaus, kol jam po kojomis Jehova paguldys visus priešus. Net „paskutinis priešas“ — iš Adomo paveldėta mirtis — bus sunaikinta per Jėzaus auką. Paskui Kristus, perdavęs Karalystę savo Dievui ir Tėvui, nusilenks „tam, kuris buvo viską jam palenkęs, kad Dievas būtų viskas visame kame“.
Krikštijasi už mirusiuosius?
7. Kas „krikštijasi būti mirusiais“ ir ką tai jiems reiškia?
7 Paulius klausia prikėlimą neigiančių asmenų: „Ką darys tie, kurie krikštijasi už mirusiuosius [„būti mirusiais“, NW]“? (1 Korintiečiams 15:29, Brb) Apaštalas nenorėjo pasakyti, kad gyviesiems reikėtų krikštytis už mirusiuosius, nes Jėzaus mokiniai turi patys mokytis, tikėti ir krikštytis (Mato 28:19, 20; Apaštalų darbų 2:41). Pateptieji krikščionys „krikštijasi būti mirusiais“, tai yra pasirenka gyvenimą, vedantį į mirtį ir prikėlimą. Toks krikštas prasideda Dievo dvasiai įžiebus jiems dangiškąją viltį ir baigiasi tuomet, kai jie prikeliami iš mirusių nemariais dvasiniais kūriniais gyventi danguje (Romiečiams 6:3-5; 8:16, 17; 1 Korintiečiams 6:14).
8. Kuo gali būti tikri krikščionys, jei Šėtonas bei jo sėbrai net žudytų juos?
8 Pauliaus žodžiai rodo, kad prikėlimo viltis įgalina krikščionis nepalūžti, kai už Karalystės skelbimą jiems iškyla pavojai ar gresia mirtis (1 Korintiečiams 15:30, 31). Krikščionys žino būsią prikelti Jehovos, jei jis ir nesukliudo Šėtonui bei jo sėbrams nužudyti Dievo tarną. Tik Dievo valia siela, arba gyvybė, gali būti amžinai sunaikinta, tai yra atsidurti simbolinėje gehenoje (Luko 12:5, Jr, išnaša).
Svarbu būti budriems
9. Ko turime vengti, kad mus stiprintų prikėlimo viltis?
9 Paulių stiprino prikėlimo viltis. Efeze priešininkai, matyt, buvo įmetę apaštalą į areną, kur jam teko grumtis su žvėrimis (1 Korintiečiams 15:32). Jei taip atsitiko, jis buvo išgelbėtas kaip kadaise Danielius iš liūtų nasrų (Danieliaus 6:17-23 [6:16-22, Brb]; Hebrajams 11:32, 33). Pauliaus, tikėjusio prikėlimu, požiūris buvo kitoks nei Izaijo laikų Judo atskalūnų, sakiusių: „Valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime!“ (Izaijo 22:13) Turime saugotis tokios nesveikos dvasios, jei norime, kad prikėlimo viltis stiprintų mus taip kaip Paulių. „Neapsirikite, — įspėjo Paulius, — ‛blogos draugijos gadina gerus papročius!’“ (1 Korintiečiams 15:33) Šis principas, be abejo, taikytinas įvairiose srityse.
10. Kaip galime prikėlimo viltį išsaugoti gyvą?
10 Abejojusiems prikėlimu Paulius sakė: „Pabuskite, kaip dera, iš apsvaigimo ir nebedarykite nuodėmių! Jūsų gėdai pasakysiu, kad kai kurie jūsų visiškai nepažįsta Dievo“ (1 Korintiečiams 15:34). Šiuo „pabaigos metu“ savo elgsena turime atspindėti tikslų Dievo bei Kristaus pažinimą (Danieliaus 12:4; Brb; Jono 17:3). Taip gyvuos mūsų prikėlimo viltis.
Su kokiu kūnu bus prikelti mirusieji?
11. Kaip Paulius apibūdino pateptųjų krikščionių prikėlimą?
11 Toliau Paulius atsakė į keletą klausimų (1 Korintiečiams 15:35-41). Kas nors norėdamas pasėti abejonę prikėlimu galėjo paklausti: „Kaip bus prikelti mirusieji? Su kokiu kūnu jie pasirodys?“ Paulius priminė, kad dirvoje pasėta augalo sėkla numiršta ir iš jos išdygsta daigas. Panašiai ir dvasia pagimdytas žmogus turi mirti. Kaip iš sėklos išdygsta naujas augalas, taip pateptieji krikščionys prikeliami su visiškai kitokiu nei žmogaus kūnu. Nors prikeltojo asmenybė nepasikeitė, jis jau yra naujas kūrinys, turintis dvasinį kūną ir galintis gyventi danguje. O žemiškojo gyvenimo paveldėtojai bus keliami su žmogaus kūnu.
12. Ką reiškia posakiai „dangaus kūnai“ ir „žemės kūnai“?
12 Paulius priminė, kad vienoks yra žmogaus kūnas, o kitoks gyvūnų. Pastarieji, be to, dar skiriasi tarpusavyje (Pradžios 1:20-25). Dvasinių kūrinių „dangaus kūnai“ taip pat yra kitokie nei žmonių „žemės kūnai“. Juk saulės, mėnulio bei žvaigždžių šlovė irgi skiriasi. Prikelti pateptieji apdovanoti toli pranokstančia šlove.
13. Remiantis žodžiais iš 1 Korintiečiams 15:42-44, kas sėjama ir kas keliasi?
13 Paminėjęs tas skirtybes, Paulius pasakė: „Toks ir mirusiųjų prisikėlimas“ (1 Korintiečiams 15:42-44; Brb). Paskui jis pridūrė: „Sėjamas gendantis kūnas, keliasi negendantis.“ Paulius tikriausiai kalbėjo apie pateptųjų visumą; jie miršta gendantys, o keliami negendantys, be nuodėmės. Pasaulyje jie kentė panieką, tačiau prikeliami dangiškajam gyvenimui ir apsireikš su Kristumi apgaubti šlovės (Apaštalų darbų 5:41; Kolosiečiams 3:4). Mirštant sėjamas „sielinis kūnas“, o prikeliamas „dvasinis kūnas“. Kadangi taip yra su dvasia pagimdytais krikščionimis, galime neabejoti, jog ir kiti bus keliami gyventi žemėje.
14. Kaip Paulius nurodė Kristaus ir Adomo skirtumą?
14 Paskui Paulius pasakė, kuo skiriasi Kristus nuo Adomo (1 Korintiečiams 15:45-49; Brb, Jr). Pirmasis žmogus Adomas „tapo gyva siela“ (Pradžios 2:7, Brb). Jėzus — „paskutinysis Adomas“ tapo „gyvybę teikiančia dvasia“. Jis atidavė savo gyvybę kaip išperkamąją auką, — pirmiausia už pateptuosius sekėjus (Morkaus 10:45). Šie, būdami žmonės, yra ‛panašūs į iš dulkių sukurtąjį’, o prikelti būna tokie kaip paskutinysis Adomas. Žinoma, per Jėzaus auką bus palaiminti visi klusnūs žmonės, tarp jų ir prikeltieji gyventi žemėje (1 Jono 2:1, 2).
15. Kodėl pateptieji krikščionys prikeliami ne su žmogaus kūnu ir kaip jie keliami Jėzaus karaliavimo metu?
15 Pateptieji krikščionys nėra keliami su žmogaus kūnu (1 Korintiečiams 15:50-53). Gendantis kūnas ir kraujas negali apsivilkti negendamybe ir paveldėti dangiškosios Karalystės. Daliai pateptųjų net neteks ilgai miegoti mirties miegu. Tie, kurie Jėzaus karaliavimo metu liks ištikimi iki pat savo žemiškojo kelio pabaigos, ‛bus pakeisti staiga, viena akimirka’. Jie bus akimirksniu prikelti dvasiomis — negendančiomis ir šlovingomis. Galiausiai Kristaus dangiškosios „nuotakos“ skaičius bus 144000 (Apreiškimo 14:1; 19:7-9; 21:9; 1 Tesalonikiečiams 4:15-17).
Pergalė prieš mirtį!
16. Kas, pasak Pauliaus ir senųjų pranašų, atsitiks mirčiai, paveldėtai iš nuodėmingo Adomo?
16 Paulius džiaugsmingai pasakė, kad mirtis bus sunaikinta amžiams (1 Korintiečiams 15:54-57). Gendančiam ir mirtingam žmogui apsivilkus negendamybe bei nemarumu, išsipildys tokie žodžiai: „Pergalė sunaikino mirtį! Kurgi, mirtie, tavoji pergalė? Kurgi, mirtie, tavasis geluonis?!“ (Izaijo 25:8; Ozėjo 13:14) Mirties geluonis yra nuodėmė, o nuodėmės jėga buvo Įstatymas, pasmerkdavęs nusidėjėlius mirčiai. Per Jėzaus auką ir prikėlimą mirtis, paveldėta iš nuodėmingo Adomo, daugiau nebetriumfuos (Romiečiams 5:12; 6:23).
17. Kaip nūdien taikomi žodžiai iš 1 Korintiečiams 15:58?
17 „Todėl, mano mylimieji broliai, — kreipėsi Paulius, — būkite tvirti, nepajudinami, visada gausūs Viešpaties darbais, žinodami, kad jūsų triūsas ne veltui Viešpatyje“ (1 Korintiečiams 15:58, Brb). Šie žodžiai tinka nūdienos pateptajam likučiui bei Jėzaus „kitoms avims“, net jei jie ir mirtų šiomis paskutinėmis dienomis (Jono 10:16). Jų Karalystės skelbimo triūsas ne tuščias, nes jų laukia prikėlimas. Todėl mes, Jehovos tarnai, plušėkime Viešpaties darbe laukdami dienos, kai džiugiai sušuksime: „Kurgi, mirtie, tavoji pergalė?“
Išsipildžiusi prikėlimo viltis!
18. Kiek tvirta buvo Pauliaus viltis prikėlimu?
18 Iš Pauliaus žodžių, užrašytų 1 Laiško korintiečiams 15 skyriuje, aišku, kaip jį stiprino prikėlimo viltis. Apaštalas, žinojęs Jėzų esant prikeltą, buvo visiškai tikras, jog ir kiti bus išvaduoti iš bendro žmonijos kapo. O tu ar tvirtai tuo tiki? Savanaudiškus siekius Paulius laikė „sąšlavomis“ ir ‛ryžosi visko netekti’, kad ‛pažintų Kristų ir jo prikėlimo galybę’. Apaštalas norėjo mirti panašiai kaip Kristus, kad laimėtų „ankstyvesnįjį prikėlimą“. Jis dar vadinamas „pirmuoju prikėlimu“ ir skirtas 144000 pateptųjų Jėzaus sekėjų. Jie prikeliami dvasinėmis būtybėmis gyventi danguje, o „visi kiti mirusieji“ bus prikelti gyventi žemėje (Filipiečiams 3:8-11; NW; Apreiškimo 7:4; 20:5, 6).
19, 20. a) Kokie Biblijoje minimi žmonės bus prikelti gyventi žemėje? b) Kurių mirusiųjų tu lauksi per prikėlimą?
19 Prikėlimo viltis jau virto nuostabia tikrove tiems pateptiesiems, kurie ištikimai tarnavo iki pat mirties (Romiečiams 8:18; 1 Tesalonikiečiams 4:15-18; Apreiškimo 2:10). Žmonės, pergyvenusieji „didį sielvartą“, pamatys, kaip žemėje išsipildys prikėlimo viltis, kuomet ‛jūra atiduos savo numirėlius, o mirtis ir mirusiųjų pasaulis atiduos savuosius’ (Apreiškimo 7:9, 13, 14; 20:13). Tarp prikeltųjų gyventi žemėje bus Jobas, netekęs septynių sūnų bei trijų dukrų. Tik pagalvok, koks laimingas jis bus vėl matydamas savo vaikus ir kaip džiaugsis šie, sužinoję turį dar septynis brolius bei tris gražuoles seseris! (Jobo 1:1, 2, 18, 19; 42:12-15)
20 Kokia palaima bus sulaukti per žemiškąjį prikėlimą Abraomo, Saros, Izaoko, Rebekos ir daugelio kitų, pavyzdžiui, „visų pranašų“! (Luko 13:28) Vienas iš jų — pranašas Danielius, gavęs pažadą būti prikeltas, kai valdys Mesijas. Maždaug 2500 metų Danielius jau ilsisi kape, tačiau prikėlimo galia veikiai ‛kelsis atsiimti savo atpildo’ ir bus vienas iš „kunigaikščių visoje žemėje“ (Danieliaus 12:13; Psalmyno 45:17, Vl). Kaip džiugu bus sveikinti ne tik ištikimus senovės žmones, bet ir savo tėvą, motiną, sūnų, dukterį bei kitus artimuosius, išvaduotus iš priešo — mirties!
21. Kodėl turime neatidėliodami daryti gerus darbus kitiems?
21 Galbūt kai kurie tavo draugai bei artimieji jau tarnauja Dievui daugybę metų ir yra senyvi. Tokiame amžiuje jiems nelengva. Kaip meilinga būtų padėti šiems žmonėms kiek galime kaip tik dabar! Jei mirtis juos pasiglemš, mums nereikės apgailestauti, jog buvome jiems nerūpestingi (Mokytojo 9:11; 12:1-7; 1 Timotiejui 5:3, 8). Būkime tikri, kad Jehova nepamirš mūsų gerų darbų, kuriuos darome kitiems nesirinkdami jų pagal amžių bei aplinkybes. „Kol turime laiko, — rašė Paulius, — darykime gera visiems, o ypač tikėjimo namiškiams“ (Galatams 6:10; Hebrajams 6:10).
22. Kam turime būti pasiryžę, kol išsipildys prikėlimo viltis?
22 Jehova yra „gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas“ (2 Korintiečiams 1:3, 4). Jo Žodis guodžia mus ir padeda guosti kitus tvirta prikėlimo viltimi. Liudydami žmonėms apie šios vilties išsipildymą — mirusiųjų prikėlimą gyventi žemėje, būkime kaip prikėlimu tikėjęs Paulius. Ypač dėmesingai žvelkime į Jėzaus pavyzdį: jo viltis būti Dievo galia prikeltam išsipildė. Gan greit atminimo kapuose gulintys žmonės išgirs Kristaus balsą ir išeis iš jų. Tuo guoskimės ir džiaukimės. O svarbiausia, būkime dėkingi Jehovai, įgalinusiam mūsų Viešpatį Jėzų Kristų nugalėti mirtį!
Kaip tu atsakytumei?
• Kokius Jėzaus prikėlimo liudininkus paminėjo Paulius?
• Kas yra „paskutinis priešas“ ir kaip jis bus sunaikintas?
• Kas sėjama ir kas keliasi pateptųjų krikščionių atveju?
• Su kokiais Biblijoje minimais žmonėmis tu norėtumei susipažinti, kai jie bus prikelti gyventi žemėje?
[Iliustracija 16 puslapyje]
Apaštalas Paulius tvirtai gynė prikėlimo viltį
[Iliustracijos 20 puslapyje]
Beribis džiaugsmas lydės Jobo, jo šeimos bei kitų mirusiųjų prikėlimą!