Įgusk valdyti „Dvasios kalaviją“

„Pasiimkite [...] Dvasios kalaviją, tai yra Dievo žodį“ (EF 6:17).

1, 2. Ką turime daryti matydami, jog reikia daugiau Karalystės skelbėjų?

MATYDAMAS minias dvasiškai alkstančių žmonių, Jėzus mokiniams pasakė: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį.“ Bet Jėzus nepaliko visko savieigai. Ištaręs žodžius, kuriuos ką tik pacitavome, jis ‘pasišaukė dvylika mokinių’ ir išsiuntė juos darbuotis „pjūties“ baruose — tarnauti evangelizuotojais (Mt 9:35-38; 10:1, 5). Vėliau Jėzus „paskyrė dar kitus septyniasdešimt mokinių ir išsiuntė juos po du“ į tą patį darbą (Lk 10:1, 2, Brb).

² Ir šiandien labai reikia daugiau Karalystės skelbėjų. 2009-aisiais tarnybiniais metais Kristaus mirties minėjime visame pasaulyje dalyvavo 18168323 asmenys. Tai daugiau nei dešimčia milijonų viršija Jehovos liudytojų skaičių. Laukai iš tiesų pribrendo pjūčiai (Jn 4:34, 35). Taigi privalome melsti Dievą atsiųsti papildomai darbininkų. Tačiau ką, prašydami pagausinti jų gretas, turėtume daryti patys? Stenkimės tobulinti savo tarnybos įgūdžius, kad Karalystės skelbimo ir mokinių ruošimo darbą atliktume kuo geriau (Mt 28:19, 20; Mk 13:10).

 3. Kaip Dievo dvasia padeda mums tarnyboje darbuotis veiksmingiau?

³ Ankstesniame straipsnyje aptarėme, kaip Dievo dvasia įgalina mus „drąsiai skelbti Dievo žodį“ (Apd 4:31). Ta pati dvasia padeda mums tarnyboje įgyti gerų įgūdžių. Ko reikia, kad mūsų liudijimas būtų veiksmingesnis? Visų pirma turime išmokti gerai naudotis Jehovos duota puikia priemone — jo rašytiniu Žodžiu Biblija. Ši knyga — iš šventosios dvasios (2 Tim 3:16). Visos žinios į ją sudėtos Dievo įkvėpimu. Vadinasi, jeigu mokydami sumaniai remiamės Šventuoju Raštu, mums vadovauja Dievo dvasia. Prieš aptardami, kaip Dievo Žodį naudoti tarnyboje, apsvarstykime, koks jis yra paveikus.

Dievo žodis yra veiksmingas

 4. Kaip Dievo žodis, surašytas Šventajame Rašte, gali paskatinti žmogų pasikeisti?

⁴ Dievo žodis, surašytas Šventajame Rašte, yra iš tiesų galingas (Hbr 4:12). Jis aštresnis už bet kokį kalaviją, nes, vaizdžiai tariant, prasiskverbia iki sąnarių ir kaulų smegenų. Biblijos tiesa persmelkia pačias žmogaus sielos gelmes, mintis, jausmus ir parodo, koks jis yra iš tikrųjų. Ta tiesa labai paveiki — ji skatina asmenį iš esmės keistis. (Perskaityk Kolosiečiams 3:10.) Dievo Žodis tikrai gali pakeisti žmogaus gyvenimą.

 5. Kaip Biblija rodo mums kelią ir kodėl naudinga ja vadovautis?

⁵ Dar reikia pridurti, jog Biblija yra neprilygstamos išminties knyga. Jos vertingi principai šiame pinkliame pasaulyje nurodo žmogui kelią. Dievo Žodis mums nušviečia ne vien taką po kojomis, bet ir tai, kas toli priekyje (Ps 119:105). Jis yra neįkainojama pagalba, kai užklumpa sunkumai arba kai reikia apsispręsti, kokius rinktis draugus, kokio ieškoti darbo, kaip pramogauti, kokius drabužius dėvėti ir panašiai (Ps 37:25; Pat 13:20; Jn 15:14; 1 Tim 2:9). Klausydami Dievo Žodžio patarimų taip pat gebame gerai sugyventi su aplinkiniais (Mt 7:12; Fil 2:3, 4). Jeigu takas priešaky yra aiškiai nušviestas, įžvelgiame, ką ilgainiui reikš vienoks ar kitoks mūsų sprendimas (1 Tim 6:9). Biblija, be to, atskleidžia Dievo sumanymus dėl ateities ir padeda pasirinkti tokią gyvenseną, kuri derintųsi su jo valia (Mt 6:33; 1 Jn 2:17, 18). Koks prasmingas bus mūsų gyvenimas, jei laikysimės Dievo nustatytų gairių!

 6. Koks galingas ginklas Biblija yra mūsų dvasinėje kovoje?

⁶ Nepamirškime ir koks galingas ginklas Biblija yra mūsų dvasinėje kovoje. Visa, kas joje užrašyta, Paulius pavadino „Dvasios kalaviju“. (Perskaityk Efeziečiams 6:12, 17.) Paveikiai perteikiami Biblijos mokymai vaduoja žmones iš Šėtono gniaužtų. Ji yra kalavijas, skirtas gyvybei apsaugoti, ne pražudyti. Argi tad neturėtume įgusti valdyti šį ginklą kuo geriau?

Išmok jį gerai valdyti

 7. Kodėl svarbu išmokti gerai valdyti „Dvasios kalaviją“?

⁷ Ginklai kareiviui bus naudingi tik tada, jeigu yra įgudęs ir moka jais naudotis. Panašiai yra ir dvasinėje kovoje, kai tenka imti į rankas „Dvasios kalaviją“. Paulius rašė: „Stenkis Dievui pasirodyti tinkamu darbininku, neturinčiu ko gėdytis, be iškraipymų skelbiančiu tiesos žodį“ (2 Tim 2:15).

8, 9. Kas mums padės Bibliją geriau suprasti? Pateik pavyzdį.

⁸ Kas padės mums ‘tiesos žodį skelbti be iškraipymų’? Kad Biblijos mokymus gebėtume kitiems perteikti aiškiai, patys turime juos gerai suprasti. Būtina atsižvelgti į aptariamos Šventojo Rašto eilutės ar kelių eilučių kontekstą. Kontekstas, kaip aiškinama Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, yra „sakytinė arba rašytinė žodžio, sakinio ar didesnio kalbos vieneto aplinka. Nuo konteksto dažnai priklauso sakinio ar jo dalių reikšmė“.

⁹ Kad Biblijos eilutę suprastume teisingai, turime pasigilinti, kas rašoma prieš tai ir po to. Pavyzdžiu paimkime Pauliaus teiginį iš Laiško galatams 5:13. Apaštalas rašė: „Iš tiesų, broliai, jūs esate pašaukti laisvei! Tiktai dėl šios laisvės nepataikaukite kūnui, bet stenkitės vieni kitiems su meile tarnauti.“ Apie kokią laisvę Paulius čia kalbėjo? Gal turėjo omenyje išvadavimą iš nuodėmės ir mirties, iš klaidingos religijos pančių ar iš dar ko nors? Kaip rodo kontekstas, Paulius turėjo mintyje išlaisvinimą „iš įstatymo prakeikimo“ (Gal 3:13, 19-24; 4:1-5). Jis rašė apie laisvę, atsivėrusią Kristaus sekėjams. Tie, kas tokią laisvę brangino, iš meilės tarnavo vieni kitiems. O kas neturėjo meilės, barėsi ir ėdėsi (Gal 5:15).

10. Į ką dar reikia atsižvelgti, kad perprastume tam tikrą Biblijos eilutę, ir kur ieškoti tokios informacijos?

¹⁰ Žodžiu „kontekstas“ taip pat nusakoma „tam tikros teksto dalies reikšminė aplinka“ („sociokultūrinis, istorinis, kalbinis“ kontekstas). Kad perprastume tam tikrą Biblijos eilutę, turime patyrinėti istorines sąlygas, pavyzdžiui, kas parašė mūsų nagrinėjamą Biblijos knygą, kada parašė ir kokiomis aplinkybėmis. Taip pat naudinga išsiaiškinti knygos parašymo tikslą ir, jei įmanoma, to laikotarpio socialinę, etinę bei religinę situaciją.a

11. Ko turime saugotis aiškindami Bibliją?

¹¹ Norint ‘tiesos žodį skelbti be iškraipymų’, — kitaip tariant, gerai valdyti savo ginklą, — negana vien teisingai paaiškinti Biblijos eilutes. Turime saugotis, kad cituodami Šventąjį Raštą žmonių negąsdintume. Nors pasitelkę Dievo Žodį giname tiesą, — pavyzdžiui, taip darė Jėzus, kai buvo Velnio gundomas, — Biblija nėra vėzdas mūsų klausytojams bauginti (Įst 6:16; 8:3; 10:20; Mt 4:4, 7, 10). Privalome klausyti apaštalo Petro paraginimo: „Šventu laikykite Viešpatį Kristų savo širdyse, visada pasirengę apsiginti, jeigu kas pareikalautų jūsų pagrįsti savąją viltį, tik darykite tai romiai ir labai pagarbiai“ (1 Pt 3:15, NW).

12, 13. Kokias „tvirtoves“ gali sugriauti Dievo Žodžio tiesa? Pateik pavyzdį.

¹² Ko galime pasiekti sumaniai parinkdami argumentus iš Dievo Žodžio? (Perskaityk 2 Korintiečiams 10:4, 5.) Biblijos tiesa turi galią „griauti tvirtoves“ — demaskuoti melagingus mokymus, iškelti aikštėn negerus darbus ir įpročius, atskleisti žmogiškos išminties klaidingumą. Biblija nugali kiekvieną mintį, kuri „sukyla prieš Dievo pažinimą“. Skiepydami Šventojo Rašto mokymus, padedame žmonėms suderinti savo pasaulėžiūrą su tiesa.

¹³ Štai pavyzdys iš Indijos. Viena 93-ejų metų moteris nuo vaikystės buvo mokoma tikėti reinkarnacija. Pradėjusi laiškais studijuoti Bibliją su savo užsienyje gyvenančiu sūnumi, ji labai džiaugėsi tuo, ką sužinojo apie Jehovą ir jo pažadus. Vis dėlto reinkarnacijos mokymas buvo smarkiai apraizgęs jos protą. Kai sūnus parašė, kokia yra mirusiųjų būklė, ji užprotestavo. „Aš negaliu suprasti jūsų Biblijos tiesos, — sakė moteris. — Visos religijos moko, jog mumyse glūdi kažkas nemirtinga. Buvau įsitikinusi, jog kūnas miršta, o neregima jo dalis įsikūnija kitose būtybėse 8400000 kartų. Nejau tai netiesa? Negi dauguma religijų klysta?“ Ar galėjo „Dvasios kalavijas“ sugriauti tokį stiprų tarsi tvirtovė tikėjimą? Studijos ta tema tęsėsi toliau ir po kelių savaičių mama sūnui parašė: „Pagaliau imu įsisąmoninti, kaip iš tikro yra su mirusiaisiais. Kokia laimė žinoti, jog mirusieji bus prikelti ir galėsime vėl pamatyti savo brangius artimuosius, kurių netekome! Tikiu, kad Dievo Karalystė jau netoli.“

Mokyk įtikinamai

14. Ką reiškia įtikinti savo klausytoją?

¹⁴ Tarnyboje veiksmingai argumentuoti iš Biblijos — tai ne vien cituoti, kas joje parašyta. Paulius žmones „įtikinėjo“, — panašiai turėtume daryti ir mes. (Perskaityk Apaštalų darbų 19:8, 9; 28:23.) „Įtikinti“ reiškia pagrįstais aiškinimais ką palenkti, laimėti. Įtikintas asmuo sąmoningai priima tam tikras tiesas, ir jos virsta jo vidiniais įsitikinimais. Jeigu žmogų įtikiname priimti kokį nors Biblijos mokymą, laimime jo pasitikėjimą, kitaip sakant, palenkiame jį tuo mokymu tikėti. Kad mums tai pavyktų, turime savo klausytojui įrodyti, jog kalbame tiesą. Štai keli praktiški patarimai.

15. Kaip galėtum nuteikti savo pašnekovą žvelgti į Dievo Žodį su pagarba?

¹⁵ Nuteik pašnekovą žvelgti į Dievo Žodį su pagarba. Prieš perskaitydamas Šventojo Rašto eilutę pasakyk, jog diskutuojama tema vertėtų žinoti Dievo požiūrį. Uždavęs klausimą ir išgirdęs šeimininko atsakymą, galbūt tęsi taip: „O dabar pažiūrėkime, ko moko Dievas.“ Arba gal, manysi, tiktų paklausti: „Ką šiuo atveju pasakytų Dievas?“ Tokiais žodžiais pabrėši, jog Biblija yra nuo Dievo, ir paskatinsi klausytoją didžiai ją gerbti. Tai ypač svarbu, kai liudijame žmogui, kuris tiki Dievą, bet nežino Biblijos mokymų (Ps 19:8-11 [19:7-10, Brb]).

16. Kaip galėtum savo pašnekovui tinkamai paaiškinti kurią nors Biblijos eilutę?

¹⁶ Bibliją ne vien cituok, bet ir paaiškink. Paulius mokydamas žmones buvo įpratęs ‘aiškinti ir įrodinėti’ (Apd 17:3, Jr). Skaitomoje ištraukoje paprastai galima akcentuoti keletą minčių, todėl verta pabrėžti žodžius, kurie tiesiogiai siejasi su jūsų aptariama tema. Juos reikėtų pakartoti arba orientaciniais klausimais padėti pašnekovui surasti pačiam. Paskui esminę mintį paaiškink ir galiausiai padėk klausytojui suvokti, kaip ta Biblijos eilutė liečia jį patį.

17. Kaip galėtum Biblijos tiesų mokyti įtaigiai?

¹⁷ Biblijos tiesų mokyk įtaigiai. Štai Paulius savo klausytojams aiškino Raštus įtaigiai — pasitelkė nenuginčijamą logiką, sykiu ir stengėsi paliesti jausmus (Apd 17:2, 4). Tu irgi stenkis pasiekti pašnekovo širdį, išsemk ją taktiškais klausimais. Tegul žmogus pajaučia, kad jis tau iš tiesų rūpi (Pat 20:5). Žiūrėk, kad savo kalba neužgautum. Argumentus pateik aiškiai ir logiškai, teiginius tvirtai pagrįsk, visad remkis Dievo Žodžiu. Geriau išsamiai aptarti ir paaiškinti vieną Biblijos eilutę negu dvi ar tris perskaityti paskubomis. Tavo „lūpų pamokymą labiau įtikinantį“ padarys ir papildoma informacija (Pat 16:23, Jr). Kartais galbūt reikės paieškoti daugiau medžiagos. Jau minėta 93 metų moteris norėjo žinoti, kodėl mokymas apie nemirtingą sielą (arba dvasią) toks paplitęs. Perpratusi, iš kur ta doktrina atsirado ir kaip ją perėmė dauguma pasaulio religijų, ji nedvejodama pripažino tai, ko moko Biblija.b

Visada jį valdyk meistriškai

18, 19. Kodėl „Dvasios kalaviją“ visada turėtume valdyti meistriškai?

¹⁸ „Šio pasaulio scena keičiasi“, — rašoma Biblijoje. Pikti žmonės eina vis blogyn (1 Kor 7:31, NW; 2 Tim 3:13). Kaip tad svarbu mums „Dvasios kalaviju, tai yra Dievo žodžiu“, nepailsti griauti klaidingų įsitikinimų „tvirtoves“!

¹⁹ Labai džiaugiamės turėdami rankose tokį ginklą. Juk Dievo Žodis nepaprastai galingas, — juo demaskuojame neteisingus mokymus, pasiekiame dorų žmonių širdis. Prieš jį neatsilaiko jokia tvirtovė. Tad garsindami žinią apie Karalystę, kaip Dievas mums ir pavedė, „Dvasios kalaviją“ įguskime valdyti meistriškai.

[Išnašos]

Ką sužinojai?

• Kokią galią turi Dievo Žodis?

• Ką mums reiškia ‘tiesos žodį skelbti be iškraipymų’?

• Ką Dievo Žodžio tiesa gali padaryti su „tvirtovėmis“?

• Kaip galėtum Biblijos tiesų mokyti įtikinamai?

[Rėmelis/iliustracija 12 puslapyje]

Kaip Dievo Žodžio tiesų mokyti įtikinamai

▪ Nuteik pašnekovą žvelgti į Bibliją su pagarba

▪ Biblijos eilutes paaiškink

▪ Viską dėstyk įtaigiai, pasiek širdį

[Iliustracija 11 puslapyje]

Išmok gerai valdyti „Dvasios kalaviją“