„Tad elkitės kaip šviesos vaikai“

„[Jūs turite] apsivilkti nauju žmogumi, sutvertu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume“ (EFEZIEČIAMS 4:24).

 1. Kuo yra palaiminti Jehovos garbintojai? Kodėl?

JEHOVA DIEVAS yra ‛šviesybių Tėvas’ ir „jame nėra jokios tamsybės“ (Jokūbo 1:17; 1 Jono 1:5). Jo Sūnus Jėzus Kristus apie save pasakė: „Aš — pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą“ (Jono 8:12). Todėl ištikimieji Jehovos garbintojai, jo Sūnaus pasekėjai, yra palaiminti apšvietimu — protiškai, morališkai ir dvasiškai — ir jie ‛spindi tarsi žiburiai pasaulyje’ (Filipiečiams 2:15).

 2. Koks kontrastas buvo išpranašautas tarp Dievo tautos ir pasaulio?

² Tolimoje praeityje pranašas Izaijas buvo inspiruotas išpranašauti tokį kontrastą: „Nes štai tamsybė dengia žemę ir tamsumas tautas; tau gi teka Viešpats ir jo garbė pasirodo tavyje.“ Iš tikrųjų, kaip paminėta, visa nuo Dievo atitolusi žmonija yra ‛šių tamsybių pasaulio valdovų’ galioje ir įtakoje (Izaijo 60:2; Efeziečiams 6:12).

 3. Kodėl mums labai įdomus savalaikis Pauliaus patarimas?

³ Apaštalas Paulius labai rūpinosi, kad jo krikščioniški broliai išvengtų šios tamsos. Jis ragino juos ‛nebesielgti, kaip elgiasi pagonys’, bet ‛elgtis kaip šviesos vaikai’ (Efeziečiams 4:17; 5:8). Jis taip pat paaiškino, kaip jie galėtų tai pasiekti. Šiandien tamsa ir niūrumas, gaubiantys tautas, pasidarė dar tirštesni. Pasaulis dar giliau nugrimzdo į moralinio ir dvasinio bankroto liūną. Jehovos garbintojų kova darosi vis sunkesnė. Todėl mums labai įdomu, ką turėjo pasakyti Paulius.

Pažinti Kristų

 4. Ką Paulius turėjo galvoje sakydamas: „Jūs gi ne taip pažinote Kristų“ [NW]?

⁴ Apibūdinęs pasaulio netyrumą ir nenaudingus siekimus, Apaštalas Paulius vėl nukreipė savo dėmesį į krikščioniškus brolius Efeze (skaityk Efeziečiams 4:20, 21). Paulius beveik tris metus skelbė ir mokė šiame mieste ir susirinkime jis galėjo būti su daugeliu susipažinęs asmeniškai (Apaštalų darbai 20:31-35). Todėl pasakydamas: „Jūs gi ne šito išmokote apie Kristų! [„Jūs gi ne taip pažinote Kristų“, NW]“, jis parodė, kad žinojo iš savo asmeninės patirties, jog krikščionys Efeze nebuvo mokomi viską leidžiančios, praskiestos tiesos versijos, kuri atleistų blogo elgesio rūšis, jo aprašytas nuo 17 iki 19 eilutės. Jis žinojo, kad jie buvo tinkamai ir tiksliai mokomi gyvenimo kelio, kurio pavyzdį parodė Jėzus Kristus. Dėl to jie nebeklaidžiojo tamsybėse kaip tautos, bet buvo šviesos vaikai.

 5. Koks yra skirtumas tarp tų, kurie tik paviršutiniškai laikosi tiesos, ir tų, kurie turi tiesą savyje?

⁵ Taigi kaip svarbu ‛pažinti Kristų’ teisingai! Ar yra neteisingi keliai pažinti Kristų? Taip, iš tikrųjų. Anksčiau, pagal Efeziečiams 4:14, Paulius įspėjo brolius: „Mes jau nebegalime būti maži vaikai, siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo vėjelio, žmonių apgaulės, jų gudrumo, vedančio į klystkelius.“ Matyt, buvo tokių, kurie pažino Kristų, bet tebeklaidžiojo pasaulio keliais ir net mėgino prikalbėti kitus daryti tą patį. Ar tai mums neparodo, kad yra pavojus, jog užuot turėję tiesą savyje, mes tik esame tiesoje, kaip kai kurie sako? Kurie Pauliaus dienomis turėjo tik paviršutinišką supratimą, tuos galėjo lengvai ir greitai paveikti kiti, ir šiandien nėra kitaip. Kad to neatsitiktų, kaip pasakė Paulius, efeziečiai turėjo ‛išgirsti Kristų ir būti pagal jį išmokyti’ (Efeziečiams 4:21).

 6. Kaip mes šiandien galime klausyti Kristaus, pažinti jį ir būti jo išmokyti?

⁶ Visi Pauliaus pavartoti posakiai „išmokti“ [„pažinti“, NW], „išgirsti“ ir „būti išmokytiems“ reiškia studijavimo ir mokymo procesą, kaip mokykloje. Žinoma, šiandien mes negalime klausytis Jėzaus, mokytis iš jo arba būti jo paties mokomi. Bet jis vykdo pasaulinį biblinį mokymo darbą per savo ‛ištikimą bei protingą tarną’ (Mato 24:45-47; 28:19, 20). Mes galime tinkamai ir tiksliai ‛pažinti Kristų’, jei reguliariai priimame savalaikį dvasinį maistą, kuriuo mus aprūpina tarno klasė, uoliai studijuojame patys ir susirinkime, apie tai mąstome ir, kas išmokta, pritaikome. Įsitikinkime, jog mes iki galo išnaudojame visas priemones, kad tikrai galėtume pasakyti, jog jį išgirdome ir pagal jį išmokome’.

 7. Kokią reikšmę galėtų turėti Pauliaus žodžiai, kad ‛tiesa yra Jėzuje’?

⁷ Įdomu, kad Efeziečiams 4:21, pabrėžęs mokymo procesą, Paulius pridūrė: „... kokia yra tiesa Jėzuje.“ Kai kurie Biblijos komentatoriai atkreipia dėmesį į tą faktą, kad Paulius savo raštuose retai vartoja asmeninį Jėzaus vardą vieną patį. Iš tikrųjų tai yra vienintelis atvejis, kur jis panaudotas Laiške efeziečiams. Ar tai turi ypatingą reikšmę? Galbūt Paulius norėjo atkreipti dėmesį į pavyzdį, kurį davė Jėzus kaip žmogus. Prisiminkime, kad Jėzus kartą apie save pasakė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“ (Jono 14:6; Kolosiečiams 2:3). Jėzus pasakė: „Aš esu... tiesa“, nes jis ne tik kalbėjo tiesą ir jos mokė, bet gyveno ja ir ją įkūnijo. Taip, tikroji krikščionybė yra ne tik idėja, bet gyvenimo kelias. ‛Pažinti Kristų’ reiškia mokytis juo sekti gyvenant pagal tiesą. Ar mes savo gyvenime sekame Jėzaus pavyzdžiu? Ar mes kasdien tiksliai einame jo pėdomis? Tik tai darydami, mes toliau galėsime elgtis kaip šviesos vaikai.

‘Nusivilkti ankstesnio, senojo žmogaus gyvenimo būdą’

 8. Kokią iliustraciją Paulius panaudojo Efeziečiams 4:22, 24 ir kodėl ji yra tinkama?

⁸ Kad parodytų, kaip mes galime sėkmingai ‛pažinti Kristų’ ir elgtis kaip šviesos vaikai, Efeziečiams 4:22-24 Paulius nurodė tris skirtingus žingsnius, kuriuos mes turime žengti. Pirmasis iš jų: „Privalau atsižadėti [„nusivilkti“, NW] ankstesnio, senojo žmogaus gyvenimo būdo, žlugdančio apgaulingais geismais“ (Efeziečiams 4:22). Žodžiai „nusivilkti“ ir „apsivilkti“ (24 eilutė) sukelia mintyse vaizdą apie drabužio nusivilkimą arba apsivilkimą. Šią efektyvią metaforą Paulius vartojo gana dažnai (Romiečiams 13:12, 14; Efeziečiams 6:11-17; Kolosiečiams 3:8-12; 1 Tesalonikiečiams 5:8). Kai mūsų rūbas susitepa arba jame atsiranda dėmė, pavyzdžiui, valgant, mes jį pakeičiame pasitaikius pirmai progai. Ar neturėtume mes taip pat būti susirūpinę viskuo, kas sutepa mūsų dvasinę būseną?

 9. Kaip nusivelkama senoji asmenybė?

⁹ Kaip nusivelkama sena asmenybė? Veiksmažodis „nusivilkti“ originalo tekste pavartotas vadinamuoju aoristo laiku. Ši laiko forma pažymi veiksmą, kuris atliekamas tik vieną kartą arba kartą visam laikui. Tai mums nurodo, kad reikia visiškai ir galutinai, tvirtais bei ryžtingais veiksmais nusivilkti „ankstesnio, senojo žmogaus gyvenimo būdą“. Neturėtume sėkmės, jei svarstytume ar net dvejotume. Kodėl ne?

10. Kodėl senąjį žmogų reikia nusivilkti ryžtingai ir galutinai?

¹⁰ Žodis „žlugdančio“ parodo, kad ‛senasis žmogus’ moraline prasme toliau nuolat degraduoja, iš blogo tapdamas blogesniu. Iš tikrųjų visa žmonija yra žemyn einančioje spiralėje, nes ji atmeta dvasinį apšvietimą. Tai yra ‛apgaulingų geismų’ pasekmė, kaip pasakė Paulius. Kūniški geismai yra apgaulingi, nes gali atrodyti nekalti, bet galiausiai jie veda į pražūtį (Žydams 3:13). Jų nesuvaldžius, pabaiga bus susitepimas ir mirtis (Romiečiams 6:21; 8:13). Štai kodėl reikia nusivilkti senąją asmenybę, visiškai ir galutinai ją pakeičiant, kaip nusivelkamas senas nešvarus drabužis.

Nauja ‛proto dvasia’

11. Kur turi prasidėti dvasinis atsinaujinimas?

¹¹ Asmuo, išlipęs iš purvo, turi ne tik nusivilkti nešvarų drabužį, bet ir pats kruopščiai nusiprausti, prieš apsivilkdamas ką nors naujo ir švaraus. Būtent tai Paulius pabrėžė kaip antrą žingsnį kelyje į dvasinį apšvietimą: „Jūs turite... atsinaujinti protą sužadinančia jėga“ (Efeziečiams 4:23, NW). Kaip parodyta 17 ir 18 eilutėse, pagonys taip elgiasi „dėl savo proto menkystės“ ir „dvasinio aklumo“. Logiškai turi prasidėti proto — supratimo ir suvokimo centro atsinaujinimas. Kaip galima tai pasiekti? Atnaujinant jėgą, sužadinančią mūsų protą, kaip paaiškino Paulius. Kas yra ta jėga?

12. Kas yra protą sužadinanti jėga?

¹² Ar jėga, sužadinanti mūsų protą, kurią nurodė Paulius, yra šventoji dvasia? Ne. Posakis „protą sužadinanti jėga“ pažodžiui skamba „jūsų proto dvasia“. Niekur Biblijoje apie Dievo šventąją dvasią nėra pasakyta, kad ji priklauso žmogui arba žmogaus daliai. Žodis „dvasia“ iš esmės reiškia „kvėpavimas“, tačiau Biblijoje jis taip pat vartojamas „pažymėti jėgai, kuri paskatina ką nors parodyti tam tikrą laikyseną, polinkį ar emociją arba pasirinkti tam tikrą veiksmą ar veikimo būdą“ (Insight on the Scriptures, tomas 2, puslapis 1026). Taigi „proto dvasia“ yra jėga, formuojanti arba sužadinanti mūsų mintis — mūsų proto polinkį ir siekimus.

13. Kodėl turi būti atnaujintas mūsų minčių polinkis?

¹³ Netobulos minties natūralus polinkis ir siekimas yra nukreiptas į fizinius, kūniškus ir materialius daiktus (Ekleziasto 7:20; 1 Korintiečiams 2:14; Kolosiečiams 1:21; 2:18). Net jeigu žmogus ir atsižada savo senosios asmenybės su jos blogais įpročiais, bet pasilieka nepakeistas jo nuodėmingas proto polinkis, tai tas anksčiau ar vėliau privers jį grįžti prie to, ką jis paliko. Ar tai nėra patyrimas daugelio, kurie, pavyzdžiui, atsisakė rūkymo, pasigėrimo arba kitų blogų įpročių? Jeigu jie nesistengė atsinaujinti protą sužadinančia jėga, grįžimas į ankstesnę būklę buvo beveik neišvengiamas. Kiekvienas tikras pasikeitimas turi apimti visišką minčių pertvarkymą (Romiečiams 12:2).

14. Kaip gali būti atnaujinta protą sužadinanti jėga?

¹⁴ Kaip galima taip atnaujinti šią jėgą, kad ji nukreiptų mintis teisinga linkme? Graikų tekste veiksmažodis „atsinaujinti“ pavartotas esamuoju laiku ir išreiškia nepertraukiamą veiksmą. Taip nepaliaujamai studijuojant Dievo tiesos Žodį ir mąstant apie jo reikšmę, sužadinanti jėga gali būti atnaujinta. Mokslininkai mums sako, kad informacija mūsų smegenyse keliauja užkoduotais elektriniais bei cheminiais signalais nuo neurono prie neurono ir pereina daugelį ryšių, vadinamų sinapsėmis. „Nervo sinapsėje susidaro tam tikros rūšies atmintis, kai praeina vienas užkoduotas signalas, paliekantis savo individualų pėdsaką“, sakoma knygoje The Brain (Smegenys). Kai tas pats signalas praeina pro nervines ląsteles kitą kartą, jos jį atpažįsta ir reaguoja greičiau. Taip ilgainiui žmoguje išsivysto naujas mąstymo modelis. Kai mes toliau atkakliai priimame naudingą dvasinę informaciją, išugdomas naujas mąstymo modelis, ir protą sužadinanti jėga atsinaujins (Filipiečiams 4:8).

„Apsivilkti nauju žmogumi“

15. Kokia prasme nauja asmenybė yra nauja?

¹⁵ Pabaigoje Paulius pasakė: „[Jūs turite] apsivilkti nauju žmogumi, sutvertu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume“ (Efeziečiams 4:24). Taip, krikščionis apsivelka nauja asmenybe. ‛Nauja’ čia nurodo ne laiką, bet savybę. Kitaip tariant, tai nėra nauja paskutinio varianto prasme. Tai yra visiškai naujas, nesugadintas žmogus, ‛sutvertas pagal Dievą’. Kolosiečiams 3:10 Paulius pavartojo panašų posakį ir pasakė, kad jis „atnaujinamas... pagal savo Kūrėjo paveikslą“. Kaip susiformuoja ta nauja asmenybė?

16. Kodėl galima pasakyti, kad nauja asmenybė ‛sutverta pagal Dievą’?

¹⁶ Jehova Dievas sukūrė pirmąją žmonių porą, Adomą ir Ievą, pagal Savo paveikslą ir panašumą. Jie buvo apdovanoti moralinėmis bei dvasinėmis savybėmis, dėl kurių išsiskyrė ir buvo iškelti daug aukščiau už sukurtus gyvūnus (Pradžios 1:26, 27). Nors dėl savo maišto jie visą žmoniją įstūmė į nuodėmę ir netobulybę, mes, kaip Adomo palikuonys, vis dar sugebame parodyti moralines ir dvasines savybes. Dievo valia yra, kad parodantys tikėjimą išperkamąja auka atsižadėtų senosios asmenybės ir gėrėtųsi ‛Dievo vaikų garbės laisve’ (Romiečiams 6:6; 8:19-21; Galatams 5:1, 24).

17. Kodėl teisingumas ir ištikimybė yra būdingi naujos asmenybės bruožai?

¹⁷ Tikrasis teisingumas ir ištikimybė yra tos dvi savybės, kurias išskyrė Paulius kaip būdingus naujos asmenybės bruožus. Tai dar stipriau pabrėžia, kad naujas žmogus atnaujinamas pagal paveikslą To, kuris jį sukūrė. Psalmių 144:17 sakoma: „Viešpats yra teisingas visuose savo keliuose ir šventas [„ištikimas“, NW] visuose savo darbuose.“ Ir Apreiškime 16:5 apie Jehovą pasakyta: „Teisus tu, kuris esi ir buvai, Šventasis [„Ištikimasis“, NW].“ Teisingumas ir ištikimybė iš tikrųjų yra esminės savybės, jei mes norime parodyti, kad esame sukurti pagal Dievo paveikslą ir atspindime jo šlovę. Būkime panašūs į Jono Krikštytojo tėvą Zachariją, kurį šventoji dvasia paskatino šlovinti Dievą, kad Jis savo tautai ‛leido be baimės jam tarnauti per visą gyvenimą šventumu ir teisumu jo akyse’ (Luko 1:74, 75).

„Tad elkitės kaip šviesos vaikai“

18. Kaip Paulius padėjo mums pamatyti pasaulio kelius, kokie jie yra iš tikrųjų?

¹⁸ Detaliai apsvarstę Pauliaus žodžius Efeziečiams 4:17-24, mes turime daug ką apmąstyti. Nuo 17-os iki 19-os eilutės Paulius padėjo mums pamatyti pasaulio kelius, kokie jie yra iš tikrųjų. Daugelis tų, kurie dar tebėra pasaulyje, atsiskyrė nuo tikrojo gyvybės šaltinio, nes jie atmetė Dievo pažinimą ir užkietino savo širdis jo atžvilgiu. Todėl neturint tikro tikslo arba vadovavimo, jų pastangos baigiasi kvailumu ir tuštybe. Jie vis giliau grimzta į moralinį ir dvasinį skurdą. Kokia apgailėtina situacija! Ir kokia svarbi priežastis mums toliau ryžtingai elgtis kaip šviesos vaikams!

19. Kaip baigdamas Paulius mus padrąsino toliau elgtis kaip šviesos vaikams?

¹⁹ Be to, 20 ir 21 eilutėse Paulius pabrėžė, kaip svarbu taip tiksliai mokytis tiesos, kad mes būtume ne tik susiję su ja, bet kaip Jėzus, pagal ją gyventume. Galiausiai 22—24 eilutėse jis ragina nusivilkti senąjį žmogų ir apsivilkti nauju — ryžtingai, tvirtai. Tuo tarpu savo minčių siekimus mes turime nuolat kreipti naudinga dvasine linkme. Visų pirma mes turime ieškoti Jehovos pagalbos, kai elgiamės kaip šviesos vaikai. „Pats Dievas, kuris yra taręs: ‛Iš tamsos tenušvinta šviesa!’, sušvito mūsų širdyse, kad pažintume Dievo šlovę, spindinčią Kristaus veide“ (2 Korintiečiams 4:6).

Ar tu gali prisiminti?

◻ Kaip šiandien mes galime ‛pažinti Kristų’?

◻ Kodėl mes turime ryžtingai atsižadėti senosios asmenybės?

◻ Kas yra protą sužadinanti jėga ir kaip ji atnaujinama?

◻ Kokios savybės apibūdina naują asmenybę?

[Iliustracija 15 puslapyje]

Jėzus pasakė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“

[Iliustracija 16 puslapyje]

„Nusivilkę senąjį žmogų su jo darbais“ — piktumu, nirtuliu, nelabumu, piktžodžiavimu, nešvariomis kalbomis ir melu (Kolosiečiams 3:8, 9).

[Iliustracija 17 puslapyje]

„[Jūs turite] apsivilkti nauju žmogumi, sutvertu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume“ (Efeziečiams 4:24).