„Jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui“
„Visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui“ (FILIPIEČIAMS 4:6).
1. Su kuo galime bendrauti ir kodėl tai nuostabu?
PASIPRAŠĘS priimamas savo šalies vadovo, ko gali tikėtis? Turbūt gautum mandagų atsakymą iš jo kanceliarijos. Su juo pačiu tau veikiausiai nebūtų leista pasikalbėti. O su aukščiausiuoju Valdovu, visatos Viešpačiu Jehova Dievu, yra kitaip. Galime į jį kreiptis, kur tik būtume ir kada tik norime. Maldos, patinkančios Dievui, visada jį pasiekia (Patarlių 15:29). Tikrai nuostabu! Kupini dėkingumo už šią dovaną, ar neturėtume nuolat melstis Tam, kuris ne veltui vadinamas „maldos klausytoju“ (Psalmyno 65:2, Jr).
2. Ko reikia, kad mūsų maldos būtų Dievui malonios?
2 Kai kam gali kilti klausimas, kokios maldos Dievui malonios? Biblija nurodo vieną būtiną sąlygą: „Be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui. Kas artinasi prie Dievo, tam būtina tikėti, kad jis yra ir jo ieškantiems atsilygina“ (Hebrajams 11:6). Taigi, kaip jau kalbėjome pirmame studijų straipsnyje, svarbiausia, kad prie savo Kūrėjo žmogus artintųsi su tikėjimu. Dievas mielai išklauso mūsų maldas, jeigu darome gerus darbus ir į jį kreipiamės kupini tikėjimo, tinkamai nuteikę savo širdį, iš sielos gelmių.
3. a) Ką galime išsakyti maldoje sekdami senovėje gyvenusių ištikimų Dievo tarnų pavyzdžiu? b) Kokio pobūdžio gali būti mūsų maldos?
3 Apaštalas Paulius savo laikų krikščionis skatino: „Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui“ (Filipiečiams 4:6, 7). Biblijoje rašoma apie daugelį žmonių, kurie savo rūpesčius išsakydavo Dievui. Tarp jų buvo Ona, Elijas, Ezekijas, Danielius (1 Samuelio 2:1-10; 1 Karalių 18:36, 37; 2 Karalių 19:15-19; Danieliaus 9:3-21). Mes turėtume sekti jų pavyzdžiu. Iš Pauliaus žodžių matome, kad esama įvairaus pobūdžio maldų. Jis pamini padėką, tai yra tokią maldą, kurioje dėkojame Dievui už viską, ką jis dėl mūsų daro. Čia dera nepamiršti ir gyriaus žodžių Aukščiausiajam. Apaštalo minimas prašymas reiškia nuolankų, širdingą maldavimą. Taip pat galime kalbėti apie savo troškimus, arba konkrečius poreikius (Luko 11:2, 3). Dangiškasis Tėvas džiaugiasi tokiomis mūsų maldomis.
4. Nors Jehova žino mūsų poreikius, kodėl turime kreiptis į jį su prašymais?
4 Kai kas galbūt mano: juk Dievas ir taip žino visus mūsų poreikius. Tai tiesa (Mato 6:8, 32). Tad kodėl jis nori, kad išsakytume savo prašymus? Tarkim, parduotuvės savininkas kai kuriems klientams pasiūlo dovaną. Tačiau šie turi patys prisistatyti ir jos paprašyti, antraip parodys savo abejingumą. Jei mes nesikreipiame su prašymais į Jehovą, irgi parodome, jog nevertiname to, ką jis siūlo. Jėzus skatino: „Prašykite ir gausite“ (Jono 16:24). Jeigu taip darome, akivaizdu, kad viliamės Dievu.
Kaip turime kreiptis į Dievą?
5. Kodėl melstis turime Jėzaus vardu?
5 Jehova nėra nustatęs begalės taisyklių, kaip melstis. Vis dėlto reikia sužinoti iš Biblijos, kaip dera į jį kreiptis. Štai Jėzus sekėjus mokė: „Jei tik prašysite Tėvą mano vardu, jis duos tai jums“ (Jono 16:23, kursyvas mūsų). Todėl maldos sakomos Jėzaus vardu: taip pripažįstame, kad tik per jį Dievas laimina visą žmoniją.
6. Ar būtina tam tikra laikysena meldžiantis?
6 Kokia turi būti kūno laikysena meldžiantis? Biblijoje nepasakyta, jog norint būti išklausytiems reikia melstis tam tikra poza (1 Karalių 8:22; Nehemijo 8:6; Morkaus 11:25; Luko 22:41). Svarbiausia, kad į Dievą kreiptumės iš visos širdies, tinkamai ją nuteikę (Joelio 2:12, 13).
7. a) Ką reiškia „amen“? b) Kaip šį žodį dera vartoti maldose?
7 O ką galima pasakyti apie žodžio „amen“ vartojimą? Iš Šventojo Rašto aišku, kad tai tinkama mūsų maldų pabaiga, ypač jeigu kreipiamės į Dievą daugelio vardu viešai (Psalmyno 72:19; 89:53 [89:52, Brb]). Hebrajiško žodžio amén pagrindinė reikšmė „tikrai“. Maklintoko ir Strongo enciklopedijoje rašoma, kad maldą užbaigti „amen“ — tai „ištartus žodžius patvirtinti ir melsti jų išsipildymo“. Taigi nuoširdus „amen“ parodo, kad mūsų malda kyla iš sielos gelmių. Kai maldą bendruomenės vardu krikščionis užbaigia šiuo žodžiu, kiti savo mintyse arba balsu irgi gali jį pridurti ir taip parodyti visiškai sutinką su tuo, kas buvo pasakyta (1 Korintiečiams 14:16).
8. Kuo kai kurios mūsų maldos gali būti panašios į Jokūbo ir Abraomo prašymus ir ką jos rodo Jehovai?
8 Kai kada Dievas galbūt nori žinoti, kiek mums rūpi tai, ko meldžiame. Čia geras pavyzdys mums yra senovės laikais gyvenęs Jokūbas: trokšdamas palaiminimo, jis grūmėsi su angelu visą naktį (Pradžios 32:24-26). Kartais aplinkybės skatina mus sekti Abraomu. Jis keliskart meldė Dievą dėl Loto ir teisių žmonių, kurių galėjo būti Sodomoje (Pradžios 18:22-33). Mes irgi galime ne sykį maldauti Jehovą dėl viso, ką branginame, žinodami, kad jis teisingas, kupinas ištikimos meilės ir gailestingumo.
Ko galime prašyti?
9. Kokie svarbiausi maldoje minėtini dalykai?
9 Prisiminkime Pauliaus žodžius: „Visuose reikaluose [...] jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui“ (Filipiečiams 4:6, kursyvas mūsų). Taigi savo maldose galime kalbėti apie viską, tačiau pirmučiausia mums turi rūpėti Dievo valia. Puikų pavyzdį mums paliko Danielius. Kai Izraelis už savo nuodėmes kentė bausmę, šis pranašas maldavo Jehovą pasigailėti tokiais žodžiais: „Dėl savęs paties nedelsk, mano Dieve, nes tavo miestas ir tavo tauta vadinasi tavo vardu“ (Danieliaus 9:15-19). Ar mūsų maldos rodo, jog irgi labiausiai trokštame, kad būtų pašlovintas Jehovos vardas ir įgyvendinta jo valia?
10. Iš kur žinome, kad tinka melstis dėl asmeninių dalykų?
10 Aišku, tinka kreiptis į Dievą ir dėl savų reikalų. Pavyzdžiui, galime melsti Jehovą padėti dar geriau suvokti dvasines tiesas, kaip prašė kadaise psalmininkas. Jis meldė: „Suteik man įžvalgos laikytis tavo Įstatymo ir visa širdimi jam paklusti“ (Psalmyno 119:33, 34; Kolosiečiams 1:9, 10). Jėzus irgi „siuntė prašymus bei maldavimus tam, kuris galėjo jį išgelbėti nuo mirties“ (Hebrajams 5:7). Sykiu parodė, kad per išmėginimus dera prašyti stiprybės. Pavyzdinėje Jėzaus maldoje, kurios jis pamokė sekėjus, paminėti ir asmeniniai prašymai — atleisti nuodėmes ir nepalikti be kasdienio maisto.
11. Kaip malda padeda nepasiduoti gundymams?
11 Toje maldoje Jėzus prašė: „Nevesk mūsų į pagundą, bet gelbėk mus nuo piktojo“ (Mato 6:9-13, Jr, išnaša). Kitąsyk jis patarė: „Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundą“ (Mato 26:41). Labai svarbu melstis, kai esame gundomi, pavyzdžiui, darbe arba mokykloje kurstomi nepaisyti Biblijos principų. Neliudytojai galbūt traukia mus prie krikščionims netinkamų užsiėmimų, vilioja elgtis amoraliai. Tokiomis aplinkybėmis geriausia paklausyti Jėzaus patarimo ir melsti Dievą — iš anksto ir tą akimirką, kai mus gundo, — kad padėtų atsilaikyti.
12. Kokie vargai paskatina melstis ir ko galime tikėtis iš Jehovos?
12 Šiandien Dievo tarnus spaudžia įvairūs sunkumai ir rūpesčiai. Daugelį vargina ligos arba stresas. Įtampą kelia aplinkui siaučiantis smurtas. Slegia prasta ekonominė padėtis. Kaip gera žinoti, kad Jehova išklauso dėl tokių vargų jam aimanas liejančius krikščionis! Psalmyno 102:18 (102:17, Brb) apie Jehovą sakoma: „Jis atsigręš į skurdžių maldavimą ir nepaniekins jų maldos.“
13. a) Apie kokius savo reikalus dera kalbėti maldoje? b) Pateik pavyzdį, kaip Jehova atsako į tokias maldas.
13 Apskritai, apie visa, kas turi įtakos mūsų šventai tarnybai ir santykiams su Jehova, dera kalbėti maldoje (1 Jono 5:14). Jeigu ketini tuoktis, ieškai darbo, nori tarnauti Karalystei dar daugiau, nesivaržyk išsipasakoti Dievui ir melsti, kad tave vestų jo ranka. Štai Filipinuose viena jauna krikščionė svajojo apie visalaikę tarnybą, bet buvo bedarbė, be pragyvenimo lėšų. Sesė pasakoja: „Kartą šeštadienį Jehovai maldoje pasakiau, kad trokštu būti pioniere. Tą pačią dieną skelbdama tiesą pasiūliau vienai paauglei knygą. Netikėtai ši tarė: ‘Pirmadienio rytą ateikite pas mus į mokyklą.’ ‘Kam?’ — nustebau. Ji paaiškino, kad ten skubiai reikia darbuotojo, nes atsirado laisva vieta. Nuėjau ir buvau priimta. Viskas įvyko taip greitai.“ Panašių atsitikimų gali papasakoti ir daugybė kitų liudytojų. Tad drąsiai kreipkis į Dievą su savo nuoširdžiais prašymais!
O jeigu nusidėjome?
14, 15. a) Kodėl nusidėjęs asmuo neturi paliauti melstis? b) Kas dar padėtų nusidėjėliui dvasiškai atsigauti?
14 Kaip malda gali padėti tam, kuris nusidėjo? Iš gėdos kai kurie nebedrįsta melstis. Tačiau kreiptis į Dievą būtų išmintingiausia. Pavyzdžiui, pametę kursą lakūnai susisiekia su dispečeriais ir prašo pagalbos. Kas būtų, jeigu jie, gėdydamiesi paklydę, to nedarytų? Veikiausiai nutiktų nelaimė! Taip ir tas, kas nusižengė ir sutrikęs varžosi artintis prie Dievo, gali dar daugiau sau pakenkti. Gėda dėl padarytos nuodėmės neturi sutrukdyti kalbėti Jehovai. Juk jis pats ragina sunkiai nusižengusį asmenį melstis. Štai pranašas Izaijas savo laikų nusidėjėliams patarė šauktis Jehovos, „nes jis labai atlaidus“ (Izaijo 55:6, 7). Aišku, žmogui pirmiausia reikia palenkti savo širdį ir tada melsti Dievą malonės, taip pat palikti klystkelį, nuoširdžiai atgailauti (Psalmyno 119:58; Danieliaus 9:13).
15 Kokia svarbi yra malda, kad nusidėjęs asmuo vėl susitaikytų su Dievu, matyti ir iš Kristaus mokinio Jokūbo žodžių. Tą, kuriam reikia dvasinės paramos, jis skatina: „Tepasikviečia Bažnyčios vyresniuosius, ir jie tesimeldžia už jį [...]. Viešpats jį pakels“ (Jokūbo 5:14, 15). Žmogus, be abejo, pats turi išpažinti nuodėmę Jehovai, bet gali paprašyti ir vyresniųjų už jį melstis. Tai padės dvasiškai atsigauti.
Atsakymai į maldas
16, 17. a) Kaip Jehova atsako į maldas? b) Papasakok atsitikimų, rodančių, kad malda ir skelbimo darbas yra glaudžiai susiję.
16 Kaip Dievas į maldas atsako? Kartais išsyk ir akivaizdžiai (2 Karalių 20:1-6). O kai kada tenka laukti ir atsakymą sunku įžvelgti. Galbūt reikia vis iš naujo kreiptis į Dievą kaip Jėzaus palyginime paminėtai našlei, nuolat maldavusiai teisėjo ją apginti (Luko 18:1-8). Juk jeigu mūsų prašymai derinasi su Jehovos valia, jis, be abejo, niekada nepasakys: „Nekvaršink manęs!“ (Luko 11:5-9).
17 Jehovos tarnai žino daug pavyzdžių, kai maldos išklausomos. Tai ypač akivaizdu iš lauko tarnybos atsitikimų. Štai Filipinuose dvi krikščionės atokiame šalies kampelyje platino Bibliją aiškinančius leidinius. Kai padavė vienai moteriai lankstinuką, ši apsiašarojo ir tarė: „Praėjusį vakarą prašiau Dievą ką nors atsiųsti, kad padėtų suprasti Bibliją, ir va — sulaukiau atsakymo.“ Netrukus moteris pradėjo lankyti sueigas Karalystės salėje. Kitoje pietryčių Azijos šalyje vienas liudytojas nerimavo, kaip paskelbti žinią žmonėms akylai saugomame gyvenamajame pastate. Jis pasimeldė, sukaupė drąsą ir įėjo vidun. Kai pasibeldė į vieną butą, duris atidarė jauna moteris. Išklausiusi, kodėl mūsų brolis čia lankosi, pravirko. Ji pasakė ieškojusi Jehovos liudytojų ir meldusi prašydama padėti juos surasti. Skelbėjas mielai suvedė moterį su vietinės bendruomenės liudytojais.
18. a) Kaip turėtume reaguoti, kai mūsų maldos išklausomos? b) Kuo galime neabejoti melsdamiesi kiekviena tinkama proga?
18 Maldos dovana tikrai neįkainojama. Jehova pasirengęs išklausyti ir atsakyti (Izaijo 30:18, 19). Bet turime būti pastabūs ir matyti, kaip jis atsako į maldas. Galbūt ne taip, kaip tikėjomės. Vis dėlto jeigu įžvelgiame, kad Dievas vadovauja, nepamirškime padėkoti ir jį šlovinti (1 Tesalonikiečiams 5:18). Nuolat turėkime mintyje Pauliaus patarimą: „Visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui.“ Tad kreipkis į Dievą kiekviena tinkama proga. Taip patirsi, kad ir tau išsipildo apaštalo žodžiai apie tuos, kurių maldos išklausomos: „Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis“ (Filipiečiams 4:6, 7).
Kaip atsakytum?
• Kokio pobūdžio gali būti mūsų maldos?
• Kaip turime melstis?
• Ką galime išsakyti maldoje?
• Kaip malda padeda nusidėjusiam žmogui?
[Iliustracijos 29 puslapyje]
Iš širdies plaukianti malda padeda nepasiduoti gundymams
[Iliustracijos 31 puslapyje]
Maldoje išsakome Dievui padėką, rūpesčius, prašymus