Jehova gali padaryti tave stiprų
„Pailsusiam Jis suteikia jėgų ir duoda stiprybės silpnam“ (IZAIJO 40:29, ŠvR).
1, 2. Kokie yra įrodymai, kad Jehova labai galingas?
JEHOVA yra „labai galingas“. Mes galime matyti Dievo „amžinąją galybę ir dievystę“ iš jo fizinių kūrinių didybės. Tie, kurie atsisako pripažinti tokį jo kūrybinės veiklos įrodymą, yra nepateisinami (Psalmių 147:5, ŠvR; Romiečiams 1:19, 20).
2 Jehovos jėga juo labiau aiški, juo daugiau mokslininkai tiria visatą su nesuskaičiuojama daugybe jos galaktikų, besidriekiančių šimtus milijonų šviesmečių. Tamsią giedrą naktį pažvelk įdėmiai į dangų, — ar nepajusi to paties kaip ir psalmininkas: „Kai aš žiūriu į tavo dangų, tavo pirštų darbą, į mėnulį ir į žvaigždes, kurias tu padarei: kas gi yra žmogus, kad tu jį atsimeni? arba žmogaus sūnus, kad juo rūpinies?“ (Psalmių 8:4, 5). Ir kaip puikiai Jehova rūpinasi žmogumi — mumis! Jis davė pirmiesiems vyrui ir moteriai gražius namus — žemę. Net dirva turėjo galią — želdinti augmeniją, duodančią vertingą neužterštą maistą. Žmonės ir gyvūnai semiasi fizinės jėgos iš šios Dievo galios išraiškos (Pradžios 1:12; 4:12; 1 Samuelio 28:22).
3. Be fizinių visatos objektų, kas dar parodo Dievo jėgą?
3 Dangūs ir žemės flora bei fauna ne tiktai stebina ir žavi; jie parodo mums Dievo jėgą. Apaštalas Paulius rašė: „Jo neregimosios ypatybės — jo amžinoji galybė ir dievystė — nuo pat pasaulio sukūrimo aiškiai suvokiamos protu iš jo kūrinių“ (Romiečiams 1:20). Bet yra ir kitas jo jėgos įrodymas, nusipelnantis mūsų dėmesio ir pripažinimo. Tu galbūt nustebsi: ‛Kas dar labiau parodo Dievo jėgą negu visata?’ Atsakymas — Jėzus Kristus. Iš tikrųjų apaštalas Paulius buvo įkvėptas pasakyti, kad prikaltasis Kristus yra „Dievo galybė ir Dievo išmintis“ (1 Korintiečiams 1:24). ‛Kodėl? — tu galėtum paklausti. — Ir kaip tai susiję su mano gyvenimu būtent dabar?’
Galybė, parodyta per jo Sūnų
4. Kaip Dievo galybė buvo parodyta per jo Sūnų?
4 Dievo galybė pirmą kartą buvo parodyta jam kuriant viengimį Sūnų — savo atvaizdą. Šis dvasinis Sūnus tarnavo Jehovai kaip „darbų vykdytojas“ naudodamasis didele Dievo jėga, kai kūrė visus kitus dalykus (Patarlių 8:22, 30, NW). Paulius rašė savo krikščionims broliams Kolosuose: „Per Jį visa buvo sutverta danguje ir žemėje, kas regima ir kas neregima, ... visa tai Jam ir per Jį sutverta“ (Kolosiečiams 1:15, 16, ŠvR).
5—7. a) Kaip praeityje Dievo jėga buvo parodyta per žmones? b) Koks yra pagrindas tikėti, kad šiandieną Dievas gali parodyti jėgą per krikščionis?
5 Mes esame dalis to, kas ‛sukurta žemėje’. Tad ar gali Dievo jėga būti suteikta mums, žmonėms? Na, Jehova bendraudamas su netobulais žmonėmis kartais savo tarnams suteikdavo papildomos jėgos, kad jie įvykdytų jo sumanymus. Mozė žinojo, kad paprastai žmonės gyvena 70 arba 80 metų (Psalmių 89:10). O kiek gyveno pats Mozė? Jis sulaukė 120 metų, tačiau „jo akys nebuvo aptemusios ir jo jėgos neišsisėmusios“ (Pakartoto Įstatymo 34:7, ŠvR). Tai nereiškia, kad Dievas kiekvienam savo tarnui duoda galimybę taip ilgai gyventi arba išlikti energingam, o įrodo, jog Jehova gali sustiprinti žmones.
6 Tai, ką Dievas padarė su Abraomo žmona, irgi parodo, jog jis gali suteikti jėgos vyrams ir moterims. „Sara — nevaisinga ir nebe to amžiaus — gavo galią susilaukti palikuonies, nes pasitikėjo tuo, kuris buvo davęs pažadą.“ Arba pagalvok, kaip Dievas apdovanojo jėga teisėjus ir kitus žmones Izraelyje: „Gedeoną, Baraką, Samsoną, Jeftę, Dovydą, Samuelį ir pranašus, kurie... atsigavo iš silpnumo“ (Žydams 11:11, 32-34).
7 Tokia jėga gali veikti ir mūsų atveju. Žinoma, mums nereikia tikėtis stebuklingai susilaukti palikuonio ir mes negalime parodyti tokios galios kaip Samsonas. Bet mes galime būti stiprūs, kaip paminėjo Paulius kreipdamasis į paprastus žmones Kolosuose. Taip, Paulius rašė tokiems pat vyrams, moterims ir vaikams, kokius šiandieną matome susirinkimuose, ir sakė, jog jie yra „visokia jėga stiprinami“ (Kolosiečiams 1:11, NTP).
8, 9. Kaip pirmame amžiuje buvo akivaizdu, kad Jehovos jėga veikia per tokius pat žmones kaip mes?
8 Jėzaus žemiško tarnavimo metu Jehova aiškiai parodė, kad jo jėga veikia per jo Sūnų. Pavyzdžiui, kai daugybė žmonių susibūrė apie Jėzų Kafarnaume, „Viešpaties galybė skatino jį gydyti“ (Luko 5:17).
9 Po prikėlimo Jėzus laidavo savo pasekėjams, kad jie ‛gaus galybės, kai Šventoji Dvasia nužengs ant jų’ (Apaštalų darbai 1:8). Taip ir įvyko! Vienas istorikas praneša apie įvykius praėjus keletui dienų po Sekminių 33 m. e. m.: „Apaštalai su didžia galybe liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą“ (Apaštalų darbai 4:33). Paulius pats buvo vienas iš tų, kuriuos Dievas padarė stiprius savo pavestam darbui atlikti. Po savo atsivertimo ir regėjimo atgavimo Paulius „vis labiau stiprėjo ir sujudino žydus, kurie gyveno Damaske, įrodinėdamas, kad šitas esąs Mesijas“ (Apaštalų darbai 9:22, NTP).
10. Kaip Dievas padėjo savo jėga Pauliaus atveju?
10 Žinoma, Pauliui buvo būtina papildoma jėga, jei pagalvosime, kiek dvasinės bei gyvybinės galios reikėjo trims misionieriškoms tūkstančių kilometrų nuotolio kelionėms. Be to, jis susidūrė su įvairiais sunkumais ištverdamas įkalinimą ir kankinimą. Kaip jam tai pavyko? Jis atsakė: „Viešpats buvo su manimi ir mane sustiprino, kad toliau skelbčiau Evangeliją“ (2 Timotiejui 4:6-8, 17; 2 Korintiečiams 11:23-27).
11. Kalbant apie Dievo jėgą, kokią viltį Paulius nurodė savo bendražygiams Kolosuose?
11 Tad nenuostabu, jog Paulius rašydamas savo „broliams Kristuje“ į Kolosus laidavo jiems, kad jie galės būti ‛visokia jėga stiprinami, kaip atitinka jo [Jehovos] garbės galią, visokiai ištvermei ir kantrybei su džiaugsmu’ (Kolosiečiams 1:2, 11, NTP). Nors šie žodžiai pirmiausia buvo skirti pateptiesiems krikščionims, visi sekantys Kristaus pėdomis gali semtis didelės naudos iš Pauliaus žodžių.
Sustiprinti kolosiečiai
12, 13. Kokia buvo priežastis parašyti laišką kolosiečiams ir kaip jie galėjo reaguoti į jį?
12 Susirinkimas Kolosuose — mieste, esančiame Romos provincijoje Azijoje, tikriausiai buvo įkurtas per ištikimo krikščionio Epafro skelbimą. Matyt, Epafras, išgirdęs apie Pauliaus įkalinimą Romoje maždaug 58 m. e. m., nutarė aplankyti apaštalą ir padrąsinti jį puikiu pranešimu apie savo brolių Kolosuose meilę ir tvirtybę. Tikriausiai Epafras papasakojo jam taip pat apie kai kurias Kolosų susirinkimo problemas, kurias reikėjo išspręsti. Savo ruožtu Paulius pasijuto paskatintas parašyti padrąsinantį ir perspėjantį laišką. Tu taip pat gali būti labai padrąsintas skaitydamas pirmą to laiško skyrių, nes jame nušviesta, kaip Jehova gali padaryti savo tarnus stiprius.
13 Gali įsivaizduoti, kaip broliai ir seserys Kolosuose turėjo jaustis, kai Paulius pavadino juos „ištikimais broliais Kristuje“. Jie nusipelnė pagyrimo už savo ‛meilę visiems šventiesiems’ ir už ‛vaisių nešantį Evangelijos žodį’ nuo to meto, kai jie pasidarė krikščionimis! Ar galime taip pasakyti apie mūsų susirinkimą, apie mus asmeniškai? (Kolosiečiams 1:2-8).
14. Ko Paulius troško kolosiečiams?
14 Paulių taip sujaudino gautas pranešimas, jog jis pasakė kolosiečiams nepaliovęs melsti ir prašyti už juos, kad jie būtų ‛pilni Dievo valios pažinimo su visa išmintimi ir dvasiniu supratimu elgtis kaip verta Viešpaties’. Jis meldėsi, kad jie ‛visokiu geru darbu neštų vaisių ir augtų Dievo pilnu [„tiksliu“, NW] pažinimu, būtų visokia jėga stiprinami, kaip atitinka jo garbės galią, visokiai ištvermei ir kantrybei su džiaugsmu’ (Kolosiečiams 1:9-10; 1:10-11, NTP).
Šiandieną taip pat stiprinami
15. Kaip mes galime parodyti tokį pat požiūrį, koks atsispindi Pauliaus parašytame laiške kolosiečiams?
15 Kokį nuostabų pavyzdį paliko mums Paulius! Mums reikia melstis už savo brolius visoje žemėje, kad jie, nepaisant kentėjimų, ištvertų ir liktų džiaugsmingi. Mūsų malda, panašiai kaip Pauliaus, turi būti konkreti, kai sužinome, kad kitų susirinkimų arba šalių broliams užėjo sunkūs laikai. Galbūt gretimas susirinkimas nukentėjo nuo stichinės nelaimės ar turi kokių nors dvasinių sunkumų. O galbūt krikščionys savo šalyje kenčia dėl pilietinio karo arba tarpgentinių žudynių. Maldoje mes turime prašyti Dievą padėti mūsų broliams ‛elgtis kaip verta Viešpaties’, nešti Karalystės vaisius, net jei jie kenčia, ir augti pažinimu. Taip Dievo tarnai gauna jo dvasios galios ‛stiprinami visokia jėga’. Tu gali būti tikras, kad tavo Tėvas išgirs ir atsilieps (1 Jono 5:14, 15).
16, 17. a) Už ką, kaip rašė Paulius, mes turime būti dėkingi? b) Kokia prasme Dievo tauta išlaisvinta ir jai atleista?
16 Paulius rašė, kad kolosiečiai turi ‛dėkoti Tėvui, kuris padarė juos tinkamus paveldėti šventųjų dalį šviesoje’. Ir mes dėkokime mūsų Tėvui danguje už savo vietą jo organizacijoje, — ar tai būtų dangiškoji ar žemiškoji jo Karalystės sritis. Kaip Dievas padarė netobulus žmones tinkamus sau? Paulius rašė savo pateptiesiems broliams: „Jis išplėšė mus iš tamsos valdžios ir perkėlė į savo mielojo Sūnaus karalystę; jame mes turime atpirkimą, nuodėmių atleidimą“ (Kolosiečiams 1:12-14, NTP).
17 Kokia bebūtų mūsų viltis — dangiška ar žemiška, mes kasdien dėkojame Dievui už mūsų išvadavimą iš šios piktos sistemos tamsos, įmanomą dėl mūsų tikėjimo brangia priemone — mielojo Jehovos Sūnaus išperkamąja auka (Mato 20:28). Dvasia pateptieji krikščionys per išpirkimą turi ypatingą galimybę — ‛būti perkelti į Dievo mielojo Sūnaus karalystę’ (Luko 22:20, 29, 30). Bet „kitos avys“ taip pat turi naudos iš išpirkimo net jau dabar (Jono 10:16). Jie gali gauti Dievo atleidimą, kad būtų teisūs jo akyse tarsi jo draugai. Jie atlieka didelį „šios gerosios naujienos apie karalystę“ skelbimą šituo pabaigos laiku (Mato 24:14, NW). Be to, jie turi nuostabią viltį tapti visiškai teisūs ir fiziškai tobuli Kristaus Tūkstantmečio valdymo pabaigoje. Skaitydamas Apreiškimo 7:13-17 eilutes, tu tikriausiai sutiksi, kad ten aprašyti įvykiai bus išlaisvinimo bei palaiminimo įrodymas.
18. Kokį sutaikymą, paminėtą laiške kolosiečiams, Dievas vis dar vykdo dabar?
18 Pauliaus laiškas padeda mums suprasti, kiek daug esame skolingi pačiam didžiausiam iš visų kada nors gyvenusių žmonių. Ką Dievas vykdo per Kristų? ‛Viską dėl savęs suderina, ar tai būtų žemėje, ar danguje, atnešdamas taiką Jo krauju ant kryžiaus.’ Dievo tikslas yra atkurti visišką harmoniją tarp visos kūrinijos ir savęs, kaip buvo iki maišto Edene. Tuo, kuriuo buvo pasinaudota viskam sukurti, dabar naudojamasi šiam sutaikymui įvykdyti (Kolosiečiams 1:20, ŠvR).
Sustiprinami — kokiam tikslui?
19, 20. Nuo ko priklauso mūsų šventumas ir nekaltumas?
19 Tie, kurie esame sutaikinti su Dievu, turime įsipareigojimus. Kadaise mes buvome nuodėmingi ir nutolę nuo Dievo. Bet dabar tikėdami Jėzaus auka ir nebebūdami linkę į piktus darbus, mes apskritai stovime ‛šventi, nekalti ir be priekaištų [Dievo] akivaizdoje’ (Kolosiečiams 1:21, 22, ŠvR). Tik pagalvok: kaip Dievas nesigėdijo savo ištikimų senovės liudytojų, taip jis nesigėdija mūsų, vadinančių jį savo Dievu (Žydams 11:16). Šiandieną niekas negali apkaltinti mūsų tuo, kad neteisėtai vadinamės jo įžymiu vardu, nei kad bijomės skelbti šį vardą iki pat žemės pakraščių!
20 Tačiau atkreipk dėmesį į Pauliaus perspėjimą Kolosiečiams 1:23: „Tiktai jūs ištverkite tikėjime įsitvirtinę bei įsišakniję ir nesiduokite atitraukiami nuo vilties Evangelijos, kurią išgirdote, kuri paskelbta visai tvarinijai po dangumi.“ Tiek daug priklauso nuo to, ar mes liksime ištikimi Jehovai sekdami jo brangaus Sūnaus pėdomis. Jehova ir Jėzus tiek daug padarė dėl mūsų! Parodykime savo meilę jiems laikydamiesi Pauliaus patarimo.
21. Dėl kokios svarbios priežasties esame džiugiai sujaudinti šiandieną?
21 Krikščionis kolosiečius turėjo sujaudinti tai, kad ‛Evangelija, kurią jie išgirdo’, jau „paskelbta visai tvarinijai po dangumi“. Šiandieną dar labiau jaudina girdint, kaip plačiai gerąją Karalystės naujieną skelbia daugiau kaip keturi su puse milijono Liudytojų per 230 šalių. Juk kiekvienais metais beveik 300000 visų tautų žmonių susitaiko su Dievu! (Mato 24:14; 28:19, 20).
22. Ką Dievas gali padaryti dėl mūsų, net jei kenčiame?
22 Nors Paulius tuo metu, kai rašė laišką kolosiečiams, matyt, buvo kalėjime, jis jokiu būdu neapraudojo savo dalios. Priešingai, jis sakė: „Dabar aš džiaugiuosi savo kentėjimais už jus.“ Paulius žinojo, kas yra ‛visas kantrumas ir visa ištvermė su džiaugsmu’ (Kolosiečiams 1:11, ŠvR; 1:24). Bet jis žinojo, kad daro tai ne savo jėgomis. Jehova jį sustiprino! Tas pats ir šiandien. Tūkstančiai Liudytojų, kurie buvo įkalinti ir persekiojami, neprarado savo džiaugsmo tarnaudami Jehovai. Priešingai, jie suprato, kokie teisingi Dievo žodžiai, parašyti Izaijo 40:29-31 (ŠvR): „Pailsusiam Jis suteikia jėgų... Tie, kurie Viešpačiu pasitiki, tie įgauna naujų jėgų.“
23, 24. Kas yra šventa paslaptis, paminėta Kolosiečiams 1:26?
23 Tarnauti gerajai naujienai, liečiančiai Kristų, Pauliui daug reiškė. Jis norėjo, kad ir kiti vertintų Kristaus vaidmenį Dievo sumanymuose, todėl aprašė tai kaip „[„šventą“, NW] paslaptį, kuri buvo paslėpta amžiams ir kartoms“. Tačiau tai neturėjo būti paslaptis visiems laikams. Paulius pridūrė: „Dabar [ji] apreikšta Dievo šventiesiems“ (Kolosiečiams 1:26). Kai Edene kilo maištas, Jehova davė pažadą, jog ateityje bus geresni dalykai, nusakydamas, kad ‛moters sėkla sutrins gyvatei galvą’ (Pradžios 3:15, NW). Ką tai reiškė? Kartų kartoms, amžių amžiams tai likdavo paslaptimi. Tuomet atėjo Jėzus ir „nušvietė gyvenimą bei nemirtingumą savo Evangelija“ (2 Timotiejui 1:10).
24 Taip, „šventa paslaptis“ liečia Kristų ir Mesijo Karalystę. Paulius paminėjo, kas „danguje“, nurodydamas tuos, kurie bus Karalystės bendravaldžiai su Kristumi. Jie bus priemonė, per kurią gaus nenusakomas palaimas visi, kas „žemėje“ — tie, kurie džiaugsis amžinuoju rojumi čia. Todėl tu matai, kad tinkamai Paulius paminėjo „šios paslapties didinguosius turtus“ (Kolosiečiams 1:20, 27, ŠvR).
25. Koks dabar turėtų būti mūsų požiūris pagal Kolosiečiams 1:29?
25 Paulius nekantriai laukė, kada užims savo vietą Karalystėje. Tačiau jis suprato, kad nereikia to tikėtis sėdint sudėjus rankas. „To dėlei ir vargstu [„sunkiai dirbu“, NW] grumdamasis jo suteikta jėga, galingai veikiančia manyje“ (Kolosiečiams 1:29). Atkreipk dėmesį, kad Jehova per Kristų padarė Paulių stiprų gyvybę gelbstinčiai tarnybai vykdyti. Jehova gali padaryti tą patį ir mums šiandieną. Tačiau mums reikėtų paklausti savęs: ‛Ar aš turiu tokią pat evangelisto dvasią, kurią turėjau ką tik pažinęs tiesą?’ Koks tavo atsakymas? Kas gali padėti kiekvienam iš mūsų ir toliau ‛sunkiai dirbti grumiantis Jehovos suteikta jėga’? Tolesnis straipsnis kaip tik apie tai.
Ar tu įsidėmėjai?
◻ Kodėl galime būti tikri, kad Jehova gali parodyti savo jėgą žmonių naudai?
◻ Dėl kokios priežasties Paulius parašė žodžius, kuriuos randame Laiške kolosiečiams, pirmame skyriuje?
◻ Kaip Dievas vykdo sutaikymą, paminėtą Kolosiečiams 1:20?
◻ Ką gali Jehova įvykdyti savo jėga per mus?
[Žemėlapis/iliustracija 19 puslapyje]
(Prašom žiūrėti patį leidinį)
KOLOSAI