17 skyrius
Kaip turime melstis, kad Dievas išklausytų
1. Ką sako psalmė 65:2 apie Dievą, ir kas gali kreiptis į jį, būdamas tikras, kad bus išklausytas?
BIBLIJA apie Jehovą Dievą sako: „O Klausytojau maldų, į tave ateis žmonės“. (Psalmė 65:2 [64:3, SkS]) Taip, Dievas girdi maldas. Ir žmonės iš viso pasaulio, mylintieji tiesą, kurie stengiasi pildyti jo valią ir kurie artinasi jo pripažintu būdu, gali džiaugtis ta brangia teise. (Apd. 10:34, 35) Iš tikrųjų, kokia nuostabi privilegija yra galėti kalbėti garbingam viso universo Valdovui, žinant, kad jis tave girdi!—Psalmė 8:1, 3, 4 [8:2, 4, 5, SkS]; Izaja 45:22.
2. (a) Kokį pažadą duoda Biblija pagal Pilipiečiams 4:6, 7 apie maldą? (b) Kodėl kai kas jaučias netikras dėl maldos?
2 Padrąsinančiai jo rašytas Žodis pažada: „Nebūkite baimingai susirūpinę, bet visuose dalykuose su malda ir dėkingumu duokite Dievui žinoti savo prašymus; ir Dievo taika, kuri viršija visas mintis, saugos jūsų širdis ir jūsų proto jėgas per Kristų Jėzų.“ (Pilipiečiams 4:6, 7) Tačiau kai kurie žmonės nesijaučia tikri dėl savo maldų, kadangi daugelis jų maldų, atrodo, nebuvusios išklausytos. Kodėl taip yra? Svarbu apie tai žinoti. Savo Žodyje Dievas aiškiai nurodo, ko jis nori sąryšy su malda.
KAIP ARTINTIS PRIE DIEVO MALDOJE?
3. Į ką turi būti nukreiptos mūsų maldos ir dėl ko?
3 Biblija mums sako, kas „tas, kurs artinasi prie Dievo, turi tikėti, jog Dievas yra ir bus atlygintojas visiems, kurie jo rimtai ieško“. (Žydams 11:6) Įsidėmėk, kad šis raštas sako mes turime ‚artintis prie Dievo‘. Kaip tikras ir gyvasis Dievas, Jehova nori, kad mes melstumės į jį, ne į ką kita. Malda yra mūsų garbinimo dalis ir dėl tos priežasties ji turėtų būti nukreipta tiktai į Sutvėrėją, Jehovą. (Matas 4:10) Jėzus Kristus savo mokytinius mokė melstis į jo „Tėvą danguje“. (Matas 6:9) Jėzus nemokė jų melstis į save patį, nei į jo žmogišką motiną Mariją, nei į kokį kitą asmenį. Jehova yra visagalis, visažinantis, tobulas teisingume ir meilėje. Tat kodėl mes turėtume melstis į mažesnį asmenį? Be to, apaštalas Povilas mus užtikrina, jog Dievas „yra netoli nuo kiekvieno iš mūsų“, jeigu mes ieškome jo teisingu būdu.—Apd. 17:27.
4. Kieno vardu maldos turi būti kalbamos, ydant jos būtų Dievui priimtinos ir dėl ko?
4 Bet tu galėtumei sakyti: „Kaip galime mes, netobuli tvariniai su paveldėta nuodėme, melstis į Dievą, kurs yra tobulas ir teisingas?“ Jehova į tai maloningai atsižvelgė ir parūpino „padėjėją“ kalbėti už mus danguje. Tas padėjėjas yra „Jėzus Kristus, teisingasis“. (1 Jonas 2:1, 2) Jis atidavė savo gyvybę už žmones. Be to, Jehova paskyrė jį Aukščiausiuoju Kunigu. Jehova reikalauja, kad mes pripažintume jo Sūnaus vietą jo planuose ir kreiptume savo maldas jo vardu. Dėl to Jėzus ir sakė savo pasekėjams: „Nė vienas neateina pas Tėvą, kaip tik per mane“. (Jonas 14:6) Jėzus taip pat sakė: „Ko tik prašysite Tėvą mano vardu, jis jums duos“. (Jonas 16:23) Ir dėl to, norėdami, kad mūsų maldos būtų Dievui priimtinos, mes turime melstis Jehovai Dievui per jo Sūnų, tai yra, turime melstis Jėzaus vardu.
MALDOS, KURIOS DIEVUI PATINKA
5. (a) Atsimenant ką 1 Petras 3:12 sakė, kaip mes turėtume stengtis gyventi, kad mūsų maldos būtų Dievo išklausytos? (b) Kas neturėtų tikėtis, kad Dievas išklausys jo maldas prašant pagalbos?
5 1 Petro 3:12 skaitome: „Jehovos akys ant teisiųjų ir jo ausys klausosi jų maldų“. Todėl, norėdami, kad maldos Dievui patiktų, turime būti nuoširdūs ir stengtis gyventi pagal teisingus Dievo Žodžio principus. Kas atmeta Dievo Žodį ir jo valią, tas negali tikėtis, kad Dievas išklausys jo maldas prašant pagalbos varge. (Patarlės 15:29; 28:9) Pavyzdžiui, tiems, kurie negerbia gyvybės šventumo, Dievas sako: „Ir nors jūs daug meldžiatės, aš jūsų neklausau, jūsų rankos pilnos kraujo“. (Izaja 1:15) Šiais „pabaigos laikais“, kada nusikaltimai, ištvirkimas, niekšybė, klaidingas garbinimas ir kitoki nuklydimai vis daugiau ir daugiau tampa visuotini, mes iš tikrųjų turime rimtai rūpintis, kaip mes savo kasdienį gyvenimą tvarkome, jei norime, kad mūsų maldas Dievas išklausytų.—1 Jonas 3:21, 22.
6. (a) Kas turėtų būti svarbiausia mūsų maldoje pagal Jėzaus pamokymą? (b) Kaip Jėzus parodė, kad mūsų maldos turėtų būti ne vien mūsų pačių reikalams? Už ką mes turėtume melstis?
6 Ar Dievas mus išklausys, priklauso didžia dalimi nuo to, ko mes prašome. Jėzus pamokė savo mokytinius pavyzdinės maldos, parodančios, kokios rūšies maldą Dievas priims. (Matas 6:9-13) Toji malda rodo, kad Dievo vardas ir jo tikslas turėtų būti pirmasis mūsų rūpestis. Toliau mes galime prašyti pagalbos savo materialiuose reikaluose, atleidimo ir apsaugojimo nuo pagundų ir nuo piktojo. Įsidėmėk, jog Jėzus moko mus melstis į „mūsų Tėvą“, „duoti mums kasdienės duonos“ ir „atleisti mūsų kaltes“. Tai rodo, kad žmogus maldoje neturėtų galvoti tik apie save arba vien apie savo reikalus, vietoj to jis turėtų galvoti savo maldose ir apie kitus. Mes turėtume įjungti maldoje nevien savo šeimą ir gimines, bet ir kitus, kurie stengiasi įtikti Dievui, ir ypatingai tuos, kuriems gręsia pavojai ir sunkumai jų tarnyboje Dievui.—Jokūbas 5:16; Efeziečiams 6:18-20.
7. (a) Kokia yra svarbiausia priežastis, kad daug maldų nebūna išklausytos? (b) Ką turime daryti pirm negu aukojame priimtiną maldą?
7 Apaštalas Jonas rašo: „Tai yra pasitikėjimas, kurį mes juo turime, kad, nežiūrint ko mes prašytume pagal jo valią, jis mus išklausys“. (1 Jonas 5:14) Taip kiekviena krikščionies gyvenimo dalelė yra tinkamai paminėta maldoje. Bet svarbu yra, kad viskas, ko mes prašome, atitiktų Dievo valią. Šitai yra svarbiausioji priežastis, kodėl daugybė maldų nebūna išklausytos. Asmuo nebandė pirmiausia ištirti, kokia yra Dievo valia. (Patarlės 3:5-7) Todėl vietoje sprendimo, ką mes turime daryti ar turėti ir melsti Dievą tų dalykų, ar nebūtų geriau suprasti, ko Dievas nori iš mūsų, kokia jo valia yra mums ir tik tuomet atitinkamai sudėti mūsų maldas?—Jokūbas 4:3, 13-15.
8. (a) Kokiu būdu mes galime suprasti Dievo valią? (b) Ar Dievas iš tikrųjų duos mums supratimą kaip tvarkyti gyvenimą?
8 Tyrinėdami Dievo Žodį ir tarnaudami jam drauge su kitais tikrais krikščionimis, mes galėsime suprasti jo valią. (Romėnams 12:2) Psalmininkas meldėsi: „Padėk man suprasti, kad aš dabočiau tavo įstatymų ir jų laikyčiaus visa širdimi. Leisk man vaikščioti tavo įsakymų keliu, nes tame aš turiu pasitenkinimą. Palenk mane tavo pažymėjimui ir ne pelnui“. (Psalmė 119:34-36 [118:34-36, SkS]) Jei melsimės Dievui su tikėjimu, jis mums maloningai duos išminties spręsti mūsų gyvenimo problemas. (Jokūbas 1:5-8) Jis padės mums žinoti ir daryti tai, kas atneš garbę didžiam jo paties vardui ir tai darys ir mus laimingus.—Psalmė 84:11, 12 [83:12,13, SkS]).
KAIP REIKIA MELSTIS?
9. (a) Ar meldžiantis reikalinga ypatinga kūno padėtis? (b) Ką Jėzus parodė apie asmenišką meldimąsi? (c) Kokios rūšies maldą Jėzus pasmerkė?
9 Ar Dievas reikalauja, kad mes melsdamiesi laikytume tam tikrą kūno padėtį ar kad eitume melstis į tam tikrą pastatą? Jo Žodis rodo, kad ne (Neemija 8:6;a Danielius 6:10; Morkus 11:25; Jonas 11:41) Jėzus parodė, kad yra gera melstis užsidarius savo kambary. (Matas 6:6) Ir nors Jėzus pats kartais meldėsi viešose vietose, jis aštriai smerkė tuos, kurie meldėsi viešai, kad būtų matomas jų „šventumas“. Jis taip pat nurode, kad Dievui nepatinka kartojimas maldoje daug kartų tų pačių žodžių. (Matas 6:5, 7, 8) Kodėl taip yra?
10. (a) Paaiškink, kodėl mūsų maldos neturėtų būti skaitomos iš maldaknygės? (b) Kokios rūšies kalbą turėtume vartoti, kada meldžiamės?
10 Taip yra todėl, kad Dievui svarbu, kas yra mūsų širdyje. „Nes Jehovos akys aplekia visą žemę parodyti jo jėgą tiems, kurių širdys visiškai į jį nukreiptos“. (2 Kronika 16:9) Kaip mūsų malda gali išreikšti kas yra mūsų širdyje, jeigu ji yra skaitoma iš maldaknygės? Taigi, kada mes meldžiamės, turime melstis iš širdies ir nusižeminę. „Dievas priešinasi išdidiems, o nuolankiems duoda neužtarnautos malonės“. (Jokūbas 4:6) Nėra vertės mūsų maldos vartojant neįprastus, ypatingai skambius žodžius. Geriau mes turėtume kalbėti Dievui taip, kaip mes kalbame savo patikimam draugui, kaip sūnus kalba su savo tėvu. Mūsų malda gali būti tyli vienų mūsų širdyje. (1 Samuėlis 1:12, 13) Kartais mes net negalėsime rasti tinkamų žodžių išreikšt Dievui mūsų mintis, bet mes galime būti tikri, kad Dievas žino mūsų reikalus ir supras mūsų paprastą maldą.
DĖKINGUMAS UŽ PRIVILEGIJĄ MELSTIS
11. (a) Ar mes turėtume laukti, kol bus ypatingas reikalas melstis Dievui? (b) Kodėl yra patartina malda prieš valgant?
11 Visų mūsų gyvenime kartais atsitinka, kad negauname žmonių pagalbos arba kada pasiūlytosios pagalbos nepakanka mūsų reikale. Tokiais atvejais nieko kita nelieka, kaip tik šauktis į Dievą. Tačiau, jei mes mylime Jehovą ir esame dėkingi už privilegiją melstis, mes iš tikrųjų nelauksime tokių momentų. Vietoj to mes artinsimės prie jo reguliariai, išreikšdami jam dėkingumą ir pagarbą, taip pat prijungdami savo maldas ir prašymus. (Efeziečiams 6:18; 1 Tesalonikiečiams 5:17, 18) Šeima turi daug naudos iš maldų, net gi paprastai išreiškiant dėkingumą Dievui prieš valgant, sekant Jėzaus pavyzdžiu.—Matas 14:19.
12. Pasakyk kokia ypatinga nauda iš maldos.
12 Tikrai, privati malda, šeimos malda ir kongregacijos malda—visos jos atneša nuostabią palaimą. Malda parodo mūsų nuoširdų pripažinimą ir visame kame priklausymą nuo Dievo. Ji suartina mus su kitais maldos dalyviais. Ji atneša mums mylinčiojo Sutvėrėjo taiką. Ji išprašo šventosios Dievo dvasios veikimą mūsų gyvenime. Ji padeda mums pasitikėti ateitimi. Tai yra Dievo dovana, kuria turėtume su dėkingumu naudotis.
[Išnaša]
a Antroji Esdro 8:6.