Biblijos knyga Nr. 61: 2 Petro
Rašytojas: Petras
Parašymo vieta: Babilonas (?)
Baigta rašyti: apie 64 m. e. m.
RAŠYDAMAS antrą laišką, Petras žinojo, kad netrukus jo laukia mirtis. Jis labai troško priminti bendratikiams, kiek svarbus tikras pažinimas, kad galėtų padėti jiems likti tvirtiems tarnyboje. Ar yra kokių priežasčių abejoti, kad apaštalas Petras parašė antrą laišką, pavadintą jo vardu? Pats laiškas išsklaido bet kokias abejones, kurių galėtų kilti dėl jo autoriaus. Rašytojas prisistato esąs „Simeonas Petras, Jėzaus Kristaus tarnas ir apaštalas“ (2 Pt 1:1). Jis paaiškina, kad tai jau „antras laiškas, kurį jums rašau“ (3:1). Sako pats savo akimis matęs Jėzaus Kristaus atsimainymą, kartu su Jokūbu ir Jonu, ir tai aprašo kaip tikras įvykių liudininkas (1:16-21). Pamini, kad Jėzus pranašavo apie jo mirtį (2 Pt 1:14; Jn 21:18, 19).
2 Tačiau, kai kurių kritikų nuomone, skirtingas abiejų laiškų stilius leidžia daryti išvadą, kad antras laiškas rašytas ne Petro. Bet iš to nereikėtų daryti problemos, nes skyrėsi tema ir parašymo tikslas. Be to, pirmą laišką Petras parašė „per Silvaną, ištikimąjį brolį“, taigi jei šiam buvo duota bent kiek laisvės formuluoti sakinius, laiškų stilius išėjo skirtingas, nes prie antro laiško parašymo Silvanas, matyt, neprisidėjo (1 Pt 5:12). Buvo abejojama ir dėl laiško kanoniškumo, remiantis tuo, kad jį „menkai tepatvirtina Bažnyčios tėvai“. Tačiau kaip matyti iš lentelės „Pagrindiniai seniausi Šventojo Rašto graikiškųjų knygų katalogai“ (bsi05, p. 7), daug šaltinių dar iki Trečiojo Kartaginos susirinkimo Petro antrą laišką priskyrė Biblijos katalogui.
3 O kada Petro antras laiškas parašytas? Labiausiai tikėtina, kad 64 m. e. m. iš Babilono ar netoli jo, tuojau po pirmo laiško, bet tiesioginių įrodymų nėra, ypač dėl parašymo vietos. Rašant šį laišką, bendruomenės jau naudojosi dauguma Pauliaus laiškų, žinomų Petrui, kuris juos laikė Dievo įkvėptais ir priskyrė prie „kitų Raštų“. Antrą laišką Petras adresavo „gavusiems su mumis lygiai brangų tikėjimą“, taigi ir tiems, kam buvo skirtas pirmas laiškas, ir kitiems, kam Petras buvo liudijęs. Kaip pirmu laišku buvo plačiai naudojamasi, taip ir antru (2 Pt 3:15, 16; 1:1; 3:1; 1 Pt 1:1).
KUO VERTINGA
8 Koks svarbus yra tikras pažinimas! Pats Petras savo argumentus grindžia tikru pažinimu, kurį buvo įgijęs iš Hebrajiškųjų raštų. Jis liudija, kad tie raštai šventosios dvasios įkvėpti: „Nes pranašystė niekuomet nėra atėjusi žmogaus valia, bet Šventosios Dvasios paakinti žmonės kalbėjo Dievo vardu.“ Taip pat jis kalba apie Pauliui Dievo „duotą išmintį“ (1:21; 3:15). Tyrinėti visą įkvėptą Raštą ir laikytis tikro pažinimo labai naudinga. Tada netapsime pernelyg patenkinti savimi, kaip tie, kurie, anot Petro, sako: „Visa pasilieka kaip buvę nuo sutvėrimo pradžios“ (3:4). Taip pat išvengsime spąstų, kuriuos spendžia netikri mokytojai, panašiai kaip Petro apibūdinti laiško 2 skyriuje. Dėl to turime nuolat apmąstyti Petro ir kitų Biblijos rašytojų priminimus, kad liktume „sutvirtinti tiesoje“ ir kantriai bei tvirtai ‘augtume malone ir mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus pažinimu’ (1:12; 3:18).
9 Kad galėtume augti „Dievo ir mūsų Viešpaties Jėzaus pažinimu“, Petras pataria uoliai ugdytis krikščioniškas savybes, suminėtas 1 skyriaus 5—7 eilutėse. Paskui, 8 eilutėje, jis priduria: „Kai šitie dalykai jumyse gyvuoja ir tarpsta, jie neduoda jums apsileisti ir likti bevaisiams mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus pažinime.“ Tai išties puikus padrąsinimas aktyviai darbuotis Dievo tarnyboje šiais sunkiais laikais! (1:2)
10 Tad kaip svarbu dėti visas pastangas, kad taptume Jehovos Dievo „brangių bei didžių pažadų“ dalininkais! Dėl to Petras ragina pateptuosius krikščionis neišleisti iš akių Karalystės: „Stenkitės sutvirtinti savąjį pašaukimą ir išrinkimą. Tai darydami, jūs niekada neapsigausite. Šitaip dar plačiau atsivers jums vartai į amžinąją mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus karalystę.“ Paskui Petras atkreipia dėmesį į šlovingos Jėzaus Karalystės didingumą, kurį pats matė per atsimainymo regėjimą, ir priduria: „Tad mes laikome pranašų žodį dar labiau patikimu“ (Jr). Iš tiesų, kiekviena pranašystė apie didingą Jehovos Karalystę tikrai išsipildys. Tad su pasitikėjimu atkartokime Izaijo pranašyste paremtus Petro žodžius: „Pagal jo pažadą mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas“ (2 Pt 1:4, 10, 11, 19; 3:13; Iz 65:17, 18).