Saugokis šaipūnų!
Šiandien gausu pranašavimų ir futurologijos verslas klesti. „Artėjant 2000 metams, — buvo parašyta Londono laikraštyje The Daily Telegraph, — vyksta neįprasti, tačiau ne visiškai netikėti dalykai. Tūkstančiai pasaulio žmonių mato keistus ir dažnai siaubingus ateities regėjimus.“ Daugeliui iš jų toks smarkus domėjimasis ateitimi yra vien lauktų, bet neįvykusių pokyčių projekcija.
DEVYNIOLIKTAME amžiuje gausėjant arkliniam transportui, vienas žmogus pranašavo, kad galiausiai Europos miestai užtrokš nuo mėšlo. Aišku, ši spėlionė pasirodė neteisinga. Kadangi pranašystės dažniausiai nepasitvirtina, Londono laikraštyje The Times buvo rašoma: „Ateitis yra tik arklio mėšlo krūva.“
Kiti šaiposi iš žmonių, įžvelgiančių būsimą pavojų. Pavyzdžiui, vieno JAV universiteto verslo profesorius tuos, kurie perspėja dėl didėjančio aplinkos užteršimo, užginčijo ir sakė, kad padėtis neblogės. Žurnalo New Scientist pranešimu, tas profesorius tvirtina, kad „gyvenimo sąlygos gerėja ir taip bus visada“.
Girdėdami prieštaringus tvirtinimus, daugelis mano nebūsiant esminių permainų. Jie, išjuokiantys bet kokią mintį apie Dievo įsikišimą į žmogaus reikalus, primena pirmojo m. e. amžiaus šaipūnus.
Viskas yra kaip buvę?
Antrame krikščionių apaštalo Petro laiške, rašytame maždaug 64 m. e. m., perspėjama: „Paskutinėmis dienomis pasirodys šaipūnai, kupini pajuokos. Jie gyvens savo geiduliais“ (2 Petro 3:3).
Išjuokėjai stengiasi, kad jų pašaipų objektas atrodytų absurdiškas. Žmogus, pasidavęs šaipymuisi, gali pakliūti į egoizmo spąstus, nes dažnai šaipūnas nori besiklausantiems primesti savo pažiūras. Galbūt tarp šaipūnų, apie kuriuos perspėjo Petras, ir buvo tokių — ‛gyvenančių savo geiduliais’. Įspėdamas savo skaitytojus, apaštalas pavartojo raiškų posakį. Jis kalbėjo apie „šaipūnų, kupinų pajuokos“, pasirodymą.
Tie pirmojo amžiaus šaipūnai abejojo Kristaus „pažadėto atėjimo“ tikrumu ir sakė: „Kur jo pažadėtas atėjimas [„dalyvavimas“, NW]? Juk nuo to laiko, kai užmigo protėviai, visa pasilieka kaip buvę nuo sutvėrimo pradžios“ (2 Petro 3:4). Taip jiems atrodė. Tačiau Jėzus dar 33 m. e. m. išpranašavo Jeruzalės katastrofą. „Tu sulauksi dienų, — skelbė jis, — kai tavo priešai apjuos tave pylimu, apguls iš visų pusių ir suspaus tave; jie parblokš ant žemės tave ir tavo vaikus su tavim ir nepaliks tavyje akmens ant akmens.“ Kaip klydo žmonės, kurie šaipėsi iš to perspėjimo! 70 m. e. m. romėnų kariuomenė apsupo Jeruzalę ir sugriovė miestą; gausybė jos gyventojų žuvo. Kodėl dauguma miestiečių nepasiruošė tai nelaimei? Jie nesuprato, jog Dievas tyrė juos per savo Sūnų Jėzų (Luko 19:43, 44).
Apaštalas Petras nurodo būsimą Visagalio Dievo įsikišimą. „Viešpaties diena ateis kaip vagis“, — perspėja Petras (2 Petro 3:10). Tuo metu Dievas pašalins bedievius iš visos žemės ir apsaugos tuos, kurie yra išteisinti. Šiame žurnale dažnai aiškinama, kad Jėzaus Kristaus dalyvavimas prasidėjo 1914 metais. Tačiau kaip Dievo Egzekutorius, jis tik ateityje pašalins blogį. Todėl apaštalo perspėjimas saugotis šaipūnų dar labiau tinka dabar.
Tu galbūt jau seniai lauki Dievo įsikišimo į žmonių reikalus. Kas tau padės toliau kantriai laukti ir nepasidaryti šaipūnų auka? Skaityk toliau.
[Anotacija 4 puslapyje]
„Tu sulauksi dienų, kai tavo priešai... apguls iš visų pusių ir suspaus tave, ... ir nepaliks tavyje akmens ant akmens.“ Tai nebuvo išjuoktinas perspėjimas. Romėnų kariuomenė sugriovė Jeruzalę; gausybė jos gyventojų žuvo.