Ar tu atkreipsi dėmesį į Dievo perspėjimą?

ŽMONĖS dažnai ignoruoja gyvybę gelbstinčius perspėjimus. Dauguma Pompėjos gyventojų nusprendė nepaisyti grėsmingų Vezuvijaus kalno garsų. Panašiai šiandien dauguma žmonių ignoruoja perspėjimus apie artėjančią pasaulinę katastrofą. Bet tiems, kurie pasiruošę skaitytis su faktais, įspėjimas yra tokia pat realybė, kaip žaibo ir ugnies tvykstelėjimai, sklidę iš Vezuvijaus kalno pirmajame amžiuje. Du pasauliniai karai, šimtai mažesnių ginkluotų konfliktų, badas, dideli žemės drebėjimai, epidemijos, banga po bangos nusikalstamumas bei prievarta ir pasaulinis skelbimo darbas — visa tai kartu yra dramatiškas įspėjimas, kad žmonių visuomenė greit artėja į katastrofišką krizę.

Biblijoje yra toks blaivinantis pranašavimas: „Tuomet bus didelis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebebus“ (Mato 24:21). Kaip nelaimės atveju Pompėjoje, bus išsigelbėjusių — „milžiniška minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų“ pergyvens, tai yra ‛ateis iš didžio sielvarto’ (Apreiškimas 7:9, 14).

Klausimas yra toks: kada įvyks šitas sunaikinimas? Yra tvirtas pagrindas tikėti, jog šis sielvartas artėja. Matyt, turėdami galvoje tų įvykių laiką, Jėzaus mokiniai klausė: „Koks tavo atėjimo ir pasaulio pabaigos ženklas?“ (Mato 24:3) Įsidėmėk, kokį atsakymą davė Jėzus.

Karas — žymi sudėtinio ženklo ypatybė

Jėzus neišpranašavo tik vieno išsiskiriančio įvykio. Priešingai, jis kalbėjo apie daugelį įvykių, kurie, kartu paėmus, sudarys Dievo perspėjimą — sudėtinį daiktų sistemos pabaigos ženklą. Pirmas išpranašautas įvykis aprašytas Mato 24:7: „Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę.“ Analogiškoje pranašystėje Apreiškimo 6:4 Biblija išpranašavo, kad ‛iš žemės bus atimta taika’. Tai reiškė neregėto masto karą.

Iš istorijos mes žinome, kad ši pranašystė apie pasaulinį karą pradėjo pildytis nuo atmintinų 1914 metų. Knygoje American Adventures (Amerikietiški nuotykiai) apie laiką iki 1914 metų sakoma: „Daugelis amerikiečių įžengė į naują amžių kupini vilties. Tai buvo ‛geri laikai’, ir jie tęsėsi iki antrojo šio amžiaus dešimtmečio... Po to, 1914 metų liepos 28 dieną, ši nuotaika susvyravo nuo vieno žodžio: karas.“ Taip prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, kuris tęsėsi nuo 1914 iki 1918 metų, ir jį kai kurie pavadino „karu, padarysiančiu galą visiems karams“. Į šį karą tiesiogiai buvo įtrauktos dvidešimt aštuonios valstybės. Įskaitant tas šalis, kurios buvo nuo jų priklausomos, kariaujančių tautų skaičius tuo metu sudarė beveik 90 procentų pasaulio gyventojų.

Pirmajame pasauliniame kare taip pat buvo naudojami nauji ir ypač mirtini karo ginklai, tokie kaip kulkosvaidžiai, nuodingos dujos, liepsnosvaidžiai, tankai, lėktuvai ir povandeniniai laivai. Buvo užmušta beveik dešimt milijonų kareivių — daugiau negu dalyvavusių visuose dideliuose karuose, vykusiuose per praėjusius 100 metų! Apie 21 milijonas buvo sužeista. Iš tikrųjų tai buvo pasaulinis karas, paženklinęs 1914 metus kaip ‛paskutinių dienų’ pradžią (2 Timotiejui 3:1). Tačiau karas buvo tik viena Jėzaus ženklo ypatybė.

Kitos ženklo ypatybės

Jėzus pridūrė: „Vietomis bus badmečių ir žemės drebėjimų. Tačiau visa tai — tik kentėjimų pradžia“ (Mato 24:7, 8). Luko 21:11 prie šio sąrašo priduriamos ‛ligos’. Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, žemę apėmė ispaniškojo gripo epidemija. Galiausiai nuo jos mirė per 20 milijonų žmonių, daugiau už visus, žuvusius kare.

Per karą ir po jo milijonai kitų mirė iš bado. Žemės drebėjimai taip pat pareikalavo daug aukų. Italijoje 1915 metais žuvo daugiau kaip 30000 žmonių; 1920 metais apie 200000 žuvo Kinijoje; 1923 metais beveik 143000 mirė Japonijoje. Tačiau, kaip nurodo Jėzus, visa tai buvo tik kentėjimo aštrių skausmų pradžia. Viename žodyne posakis „aštrus skausmas“ apibūdinamas kaip „trumpalaikis duriantis skausmo priepuolis“. Nuo 1914 metų šis pasaulis svirduliavo nuo vis stipresnių ir dažnesnių skausmo priepuolių. Pavyzdžiui, praėjus tik 21 metams po Pirmojo pasaulinio karo, kilo Antrasis pasaulinis karas, pareikalavęs 50 milijonų aukų ir įvedęs žmoniją į branduolinę erą.

Pastaraisiais metais buvo daug kalbama apie dar vieną nelaimių priežastį: aplinkos niokojimą. Nors Jėzus savo pranašystėje to konkrečiai neminėjo, Apreiškimo 11:18 nurodoma, kad prieš prasidedant sunaikinimui, žmogus ‛niokos žemę’. Yra daugybė įrodymų, kad tai dabar vyksta. Knygoje State of the World 1988 (Padėtis pasaulyje 1988) buvo cituojamas bauginantis aplinkos apsaugos konsultanto Normano Majerso pranešimas: „Nė viena karta praeityje nesusidūrė su masinio išnykimo perspektyva savo gyvenimo laikotarpiu. Jokia karta ateityje niekada nepatirs panašaus iššūkio: jeigu dabartinė karta nesugebės susidoroti su užduotimi, bus padaryta žala, ir ‛antro bandymo’ nebus.“

Atkreipk dėmesį į pranešimą 1992 metų vasario 17 dienos žurnale Newsweek dėl ozono kiekio atmosferoje sumažėjimo. Jame buvo cituojami Greenpeace organizacijos ozono specialistės Aleksandros Alen perspėjantys žodžiai, kad prarasto ozono kiekis „dabar sudaro pavojų visai žemės gyvybei ateityje“. (Žiūrėk rėmelį šiame puslapyje kaip tolesnį žemės aplinkos niokojimo įrodymą.)

Neįmanoma čia detaliai aprašyti visus Jėzaus pranašystės aspektus. (Žiūrėk lentelę 5 puslapyje, pateikiančią kitų pranašystės ypatybių apžvalgą.) Tačiau viena ypatybė, kurios negalima nepažymėti, yra užrašyta Mato 24:14: „Ir bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas.“ Nėra abejonių, kas atlieka tą pasaulinį skelbimo darbą. Vien tik 1992 metais 229-iose šalyse Jehovos Liudytojai šiame darbe praleido daugiau kaip vieną milijardą valandų. Taigi jų darbas yra vienas iš labiausiai matomų įrodymų, kad mes gyvename paskutinėmis dienomis.

Neleisk savęs suklaidinti!

Tačiau kai kurie gali prieštarauti, kad visos tos kalbos apie ‛paskutines dienas’ yra aiškus pesimizmas. „Ką gi tuomet pasakysime apie neseną komunizmo žlugimą Rytų Europoje? — klausia jie. — Arba ką galima pasakyti apie supervalstybių pastangas sudaryti taiką? Ar tai nėra įrodymas, kad reikalai gerėja?“ Ne. Atkreipk dėmesį, kad Jėzus nepasakė, jog paskutinėmis dienomis visame pasaulyje nuolat bus karai, žemės drebėjimai ir badas. Kad geroji naujiena būtų skelbiama visame pasaulyje, turi būti bent kai kurie tam tikros ramybės laikotarpiai.

Taip pat prisimink, kad paskutines dienas Jėzus palygino su Nojaus dienomis prieš Tvaną. Tuo metu žmonės buvo pernelyg užsiėmę valgymu, gėrimu ir vedybomis — įprastais kasdieniniais reikalais (Mato 24:37-39). Tai nurodytų, kad nors gyvenimo sąlygos paskutinėmis dienomis bus varginančios, dalykai nepablogės tiek, kad bus nebeįmanoma atlikti įprastus eilinius darbus. Kaip ir Nojaus dienomis, didesnė žmonijos dalis taip užimta kasdieniškais rūpesčiais, jog neatsižvelgia į laiko rimtumą.

Todėl būtų pavojinga pasidaryti abejingam dėl kokių nors tariamai palankių politinių įvykių raidos (palygink 1 Tesalonikiečiams 5:3). Yra labai daug įrodymų, kad Jėzaus pranašystė pildosi dabar — įspėjimas, jog sunaikinimas arti!

Puikios pasekmės

Pompėjos sugriovimas atnešė mirtį ir sielvartą. Tačiau dabartinės sistemos galas paruoš kelią amžinajam gyvenimui puikioje rojaus žemėje (Apreiškimas 21:3, 4). Keliančios nesantaiką žmonių vyriausybės daugiau nebeniokos žemės karais. Žmonės nebebijos branduolinės katastrofos pavojaus. Nebebus fabrikų, išmetančių į aplinką nuodingas chemines medžiagas (Danieliaus 2:44).

Tuo metu kiekvienas žmogus mylės teisingumą ir bus tikras draugas, visiškai paklusnus Karalystės valdymui (Psalmių 36:10, 11). Ligoninės, laidotuvių biurai ir kapinės taps praeities dalykais. Taip pat nebebus skyrybų, išsiskyrimų, depresijų ir žiauraus elgesio su vaikais (Izaijo 25:8; 65:17).

Ar tu nori pergyventi paskutines dienas ir išlikti gyvas, kad pamatytum šlovingą naująjį pasaulį? Tuomet ‛budėk, nes nežinai, kada ateis tas laikas’ (Morkaus 13:33). Vis dėlto pasaulio įvykiai aiškiai parodo, jog paskirtas laikas arti — daugeliui pavojingai arti. Negalima gaišti. Todėl nedelsdamas gelbėk savo gyvybę ir ieškok tų, kurie atkreipia dėmesį į pasaulinį paskutinių dienų ženklą. Juos lengvai galima atpažinti, kadangi tik jie paklūsta Jėzaus įsakymui skelbti gerąją Karalystės naujieną visame pasaulyje. Todėl kartu su tais žmonėmis imkis priemonių, kad stotum Karaliaus, Jėzaus Kristaus, pusėje, apie kurį pasakyta: „O jo vardas teiks viltį tautoms“ (Mato 12:18, 21).

[Rėmelis 5 puslapyje]

Dvidešimt keturios sudėtinio ženklo ypatybės

 1. Neregėti karai (Mato 24:6, 7; Apreiškimas 6:4).

 2. Žemės drebėjimai (Mato 24:7; Morkaus 13:8).

 3. Maisto trūkumas (Mato 24:7; Morkaus 13:8).

 4. Epidemijos (Luko 21:11; Apreiškimas 6:8).

 5. Neteisybės padidėjimas (Mato 24:12).

 6. Žemės niokojimas (Apreiškimas 11:18).

 7. Meilės atšalimas (Mato 24:12).

 8. Baisingi reiškiniai (Luko 21:11).

 9. Besaikė meilė pinigams (2 Timotiejui 3:2).

10. Nepaklusnumas tėvams (2 Timotiejui 3:2).

11. Didesnis polinkis į malonumus negu į Dievą (2 Timotiejui 3:4).

12. Viešpataujantis egoizmas (2 Timotiejui 3:2).

13. Visuotinis tikros meilės trūkumas (2 Timotiejui 3:3).

14. Žmonės nesutaikomi (2 Timotiejui 3:3).

15. Nesusivaldantys visose visuomenės sferose (2 Timotiejui 3:3).

16. Plačiai paplitęs meilės gėriui trūkumas (2 Timotiejui 3:3).

17. Daugelis veidmainiškai tvirtina esą krikščionimis (2 Timotiejui 3:5).

18. Daugelis be saiko valgo ir geria (Luko 21:34).

19. Šaipūnai neigia ženklą (2 Petro 3:3, 4).

20. Suaktyvėja daugelis klaidingų pranašų (Mato 24:5, 11; Morkaus 13:6).

22. Tikrųjų krikščionių persekiojimas (Mato 24:9; Luko 21:12).

24. Žmonės nekreipia dėmesio į pavojų (Mato 24:39).

[Rėmelis 6 puslapyje]

Aplinkos problemos — laiko ženklas

◻ Tankiai gyvenamuose šiaurės pusrutulio rajonuose apsauginis ozono sluoksnis plonėja dvigubai greičiau, negu manė mokslininkai dar prieš keletą metų.

◻ Kasdien išnyksta mažiausiai 140 augmenijos ir gyvūnijos rūšių.

◻ Sulaikančių šilumą anglies dvideginio dujų kiekis atmosferoje dabar 26-iais procentais didesnis palyginus su jo koncentracija prieš industrializaciją, ir jis toliau didėja.

◻ Pagal ataskaitą, kuri vedama nuo XIX amžiaus vidurio, žemės paviršius 1990 metais buvo šiltesnis negu bet kuriais kitais metais; šeši iš septynių šilčiausių metų, kaip užregistruota dokumentaliai, buvo po 1980 metų.

◻ Per metus išnyksta apie 17 milijonų hektarų miškų; tai prilygsta rajonui, apimančiam maždaug pusę Suomijos teritorijos.

◻ Pasaulio gyventojų skaičius kasmet padidėja 92-iem milijonais žmonių — beveik kasmet atsiranda nauja Meksika; iš to skaičiaus 88 milijonai prisideda besivystančiose šalyse.

◻ Apie 1,2 milijardo žmonių neturi tinkamo gerti vandens.

Duomenys paimti iš knygos State of the World 1992 (Pasaulio padėtis 1992), išleistos Worldwatch Institute, W. W. Norton & Company, New York, London, puslapiai 3, 4.

[Iliustracija 7 puslapyje]

Po sunaikinimo prasidės Dievo šlovingas naujasis pasaulis