Kodėl mes laukiame Armagedono

1, 2. a) Ką Armagedonas reikš žmonijai? b) Kokius klausimus aptarsime šiame straipsnyje?

KĄ ŽMONĖS vadina Armagedonu? Dažnas pasakytų, kad tai branduolinis karas ar gamtos kataklizmas, sunaikinsiantis žmoniją. O kas apie Armagedoną sakoma Biblijoje? Tai sužinoję, pamatysime, kad turime dėl ko džiaugtis (Apr 1:3). Tiesa, Armagedonas yra karas, bet visai kitoks. Žmonijai jis reikš ne pražūtį, o išgelbėjimą. Kodėl galima taip teigti?

² Biblija atskleidžia, kad per Armagedoną žmonija bus išgelbėta keleriopa prasme. Pirma, baigsis žmogaus viešpatavimo žemėje era. Antra, per Armagedoną nedori žmonės pražus, o teisieji liks gyvi. Trečia, mūsų planeta bus apsaugota nuo pražūtingos žmogaus veiklos (Apr 11:18). Kad geriau tai suprastume, aptarkime tokius klausimus: kas yra Armagedonas ir kokie įvykiai pasaulyje klostysis prieš jam prasidedant? ką daryti, kad Armagedoną pergyventume? ko reikia, kad Armagedonui artinantis liktume Dievui ištikimi?

 3. a) Ką reiškia žodis „Armagedonas“? b) Kodėl galima teigti, kad Armagedonas, minimas Apreiškimo 16:14, 16, nėra geografinė vieta?

³ Perskaityk Apreiškimo 16:14, 16. Žodis „Armagedonas“ Biblijoje pavartotas tik kartą ir yra kilęs iš hebrajiško pasakymo, reiškiančio „Megido kalnas“ (Apr 16:16; išnaša). Senovės Izraelyje buvo toks miestas Megidas (Joz 17:11). Tačiau Armagedonas nėra geografinė vieta. Tiksliai sakant, tai tokia padėtis, kai „visos žemės karaliai“ bus susitelkę kovoti prieš Jehovą (Apr 16:14). Šiame straipsnyje žodžiu „Armagedonas“ vadinsime ir patį karą, kuris kils iškart po to, kai tie karaliai susirinks. Iš kur žinome, kad Armagedonas – ne geografinė vieta? Visų pirma, tokio Megido kalno išvis nėra. Antra, Megido miesto apylinkėse visiems žemės karaliams su jų kariuomenėmis ir ginkluote neužtektų vietos. Trečia, kaip vėliau matysime, Armagedono karas prasidės, kai pasaulio valdovai puls Dievo tarnus, kurie gyvena išsibarstę po visą žemę.

 4. Kodėl galutinis Jehovos karas Biblijoje siejamas su Megidu?

⁴ Kodėl galutinis Jehovos karas Biblijoje siejamas su Megidu? Kadaise prie Megido ir šalimais plytinčiame Jezreelio slėnyje vyko daug mūšių. Kai kuriuose iš jų dalyvavo pats Jehova. Pavyzdžiui, „prie Megido vandenų“ jis padėjo Izraelio teisėjui Barakui sutriuškinti kanaaniečių kariuomenę, vadovaujamą karvedžio Siseros. Barakas ir pranašė Debora dėkojo Jehovai už tą stebuklingą pergalę. Jie giedojo: „Stojo į kovą žvaigždės iš dangaus, iš aukštybių su Sisera kovojo. Kišono srautai juos nuplovė“ (Ts 5:19–21).

 5. Kuo Armagedono karas skirsis nuo mūšio, kuriam vadovavo Barakas?

⁵ Barakas ir Debora savo giesmę užbaigė žodžiais: „Tepražūva visi tavo priešai, Jehova, o tave mylintys tebus lyg tekančios saulės spindesys“ (Ts 5:31). Panašiai bus per Armagedoną – Dievo priešai pražus, o tie, kurie Dievą myli, bus išgelbėti. Bet įsidėmėtinas vienas skirtumas: per Armagedoną Dievo tarnams nereikės kautis. Ir apskritai, jie bus beginkliai. Jiems tik reikės, Biblijos žodžiais tariant, išlikti ramiems ir pasitikėti Jehova ir jo dangiškaisiais pulkais, – tai bus jų stiprybė (Iz 30:15; Apr 19:11–15).

 6. Kokiais ginklais Dievas gali įveikti savo priešus per Armagedoną?

⁶ Kokiais ginklais Dievas savo priešus įveiks? Jis gali sukelti žemės drebėjimus, siųsti iš dangaus krušą, žaibus (Job 38:22, 23; Ez 38:19–22). Be to, jis gali padaryti, kad priešai imtų kovoti tarpusavyje (2 Met 20:17, 22, 23). Susidoroti su nedorėliais gali ir jo angelai (Iz 37:36). Kad ir ko Dievas imtųsi, jo pergalė garantuota. Nė vieno Jehovos priešo žemėje nebeliks, o visi teisieji bus išgelbėti (Pat 3:25, 26).

7, 8. a) Koks neįprastas pareiškimas nuskambės, kaip rašoma 1 Tesalonikiečiams 5:1–6? b) Kuo tas melas bus pavojingas?

⁷ Prieš pat „Jehovos dieną“ bus skelbiama apie „taiką ir saugumą“. (Perskaityk 1 Tesalonikiečiams 5:1–6.) „Jehovos diena“, minima 1 Tesalonikiečiams 5:2, yra tas pats kas „didysis suspaudimas“ (Apr 7:14). Iš kur žinosime, kad suspaudimas tuoj prasidės? Biblijoje atskleidžiama, kad pasaulio tautos, veikiausiai politiniai vadovai, ims skelbti apie „taiką ir saugumą“. Tai mums bus aiškus ženklas – didysis suspaudimas prasidės netrukus.

⁸ Kodėl politiniai vadovai garsiai kalbės apie „taiką ir saugumą“? Tiksliai nežinome. Ar jiems pritars ir religiniai vadovai? Galbūt. Tas pareiškimas bus demonų įkvėptas melas, labai pavojingas melas, nes žmonės ims manyti esą saugūs. Tačiau saugūs jie nebus – žmoniją netikėtai užklups didžiausias istorijoje suspaudimas. Biblijoje sakoma: „Staiga juos ištiks pražūtis, kaip kad gimdymo skausmai suima nėščią moterį.“ O ar to suspaudimo pradžia bus netikėta Dievo ištikimiems tarnams? Galbūt jie ir nustebs, kaip staigiai Jehovos diena prasidėjo, bet bus tam pasiruošę.

 9. Kokiais dviem etapais Dievas vykdys nuosprendį senajam pasauliui?

⁹ Jehova senojo pasaulio nenušluos iškart, kaip tai padarė Nojaus dienomis. Viskas vyks dviem etapais. Pirmiausia Dievas sunaikins didžiąją Babelę – klaidingas pasaulio religijas. Paskui, per Armagedoną, padarys galą ir politinėms, karinėms, komercinėms pasaulio struktūroms. Pakalbėkime plačiau apie šiuos du būsimo suspaudimo etapus.

10. Kodėl Jehova, kaip rašoma Apreiškimo 17:1, 6 ir 18:24, įvykdys nuosprendį didžiajai Babelei?

¹⁰ „Nuosprendis didžiajai paleistuvei.“ (Perskaityk Apreiškimo 17:1, 6; 18:24.) Didžioji Babelė juodina Dievo vardą, apie Dievą skleidžia visokias melagystes. Ji, taip sakant, parsiduoda politiniams pasaulio vadovams – sudarinėja su jais įvairias sąjungas, taip pat naudodamasi savo galia ir įtaka pelnosi iš žmonių. Didžioji Babelė yra praliejusi daug nekalto kraujo, pražudžiusi nemažai Dievo tarnų (Apr 19:2). Kaip Jehova įvykdys jai nuosprendį?

11. a) Ką vaizduoja skaisčiai raudonas žvėris? b) Kaip Dievas įvykdys nuosprendį didžiajai Babelei?

¹¹ Jehova, kaip rašoma Apreiškimo knygoje, prieš didžiąją paleistuvę pakurstys skaisčiai raudoną žvėrį su dešimt ragų. Žvėris vaizduoja Jungtinių Tautų Organizaciją, o ragai – esamas politines valdžias, kurios Jungtines Tautas palaiko. Dievo nustatytu metu tos politinės jėgos puls didžiąją Babelę, „apiplėš ją ir nuogai išrengs“ – susigrobs jos turtus ir demaskuos nedorybes (Apr 17:3, 16). Toks staigus, tarsi per vieną dieną įvykęs, susidorojimas priblokš Babelės šalininkus. Kodėl? Nes dabar ji giriasi: „Sėdžiu lyg karalienė, nesu našlė ir gedulo tikrai nematysiu“ (Apr 18:7, 8).

12. Ko Jehova neleis ir kodėl?

¹² Tačiau savo tautos Jehova neleis sunaikinti. Kodėl? Todėl, kad jo tarnai pakluso įsakymui išeiti iš didžiosios Babelės ir drąsiai garsina jo vardą, be to, padeda išeiti iš Babelės kitiems (Apd 15:16, 17; Apr 18:4). Negandų, užklupsiančių Babelę, Jehovos garbintojai nepatirs. Vis dėlto jų tikėjimas dar bus išmėgintas.

13. a) Kas yra Gogas? b) Kokie Gogo veiksmai, kaip rašoma Ezechielio 38:2, 8, 9, liudys, kad jis jau yra vietovėje, vadinamoje Armagedonu?

¹³ Gogo antpuolis. (Perskaityk Ezechielio 38:2, 8, 9.) Kai klaidingų religijų nebeliks, Dievo tauta bus visų matoma – lyg medis tarp išvartų, vienintelis atlaikęs pragaištingą audrą. Šėtonas, aišku, netvers pykčiu. Įtūžęs jis ims skleisti „netyrus pranašavimus“ – demonų įkvėptą propagandą, kuri paskatins visas tautas sudaryti aljansą prieš Jehovos tarnus (Apr 16:13, 14). Tas aljansas, pasak Biblijos, yra „Gogas iš Magogo žemės“. Kai galiausiai tautos puls Jehovos garbintojus, jos, vaizdžiai tariant, jau bus susibūrusios vietovėje, vadinamoje Armagedonu (Apr 16:16).

14. Ką Gogas supras?

¹⁴ Gogas kliausis „žmogaus galybe“, tai yra karinėmis pajėgomis (2 Met 32:8). O mes kliausimės savo Dievu Jehova. Tautoms tai atrodys kvaila – juk dievai neišgelbėjo didžiosios Babelės nuo žvėries su dešimt ragų (Apr 17:16). Gogas ir šįkart tikėsis lengvos pergalės. „Lyg debesis, uždengiantis žemę“, jis puls Jehovos tautą, tačiau netrukus pamatys įkliuvęs į spąstus (Ez 38:16). Kaip kadaise faraonas prie Raudonosios jūros, taip Gogas supras, kad stojo į kovą su pačiu Jehova (Iš 14:1–4; Ez 38:3, 4, 18, 21–23).

15. Kaip Kristus pasieks pergalę?

¹⁵ Kristus su dangaus kareivijomis apgins Dievo tautą ir sutriuškins Gogo pulkus (Apr 19:11, 14, 15). O kas nutiks didžiausiam Jehovos priešui Šėtonui, kuris savo propaganda bus atvedęs tautas į Armagedoną? Jėzus jį ir jo demonus įmes į bedugnę, kad negalėtų niekam kenkti, ir ten jie bus laikomi tūkstantį metų (Apr 20:1–3).

16. a) Ką mums reiškia pažinti Dievą? b) Kodėl Dievą pažinti labai svarbu?

¹⁶ Ar Jehovai tarnaujame jau daug metų, ar pradėjome palyginti neseniai, iš mūsų elgesio turi matytis, kad jį pažįstame ir paklūstame „mūsų Viešpaties Jėzaus gerosios naujienos žodžiui“ (2 Tes 1:7–9). Pažinti Dievą reiškia žinoti, kas jam patinka ir kas ne, suvokti, ko jis iš mūsų tikisi, jį mylėti, jam paklusti ir ištikimai tarnauti (1 Jn 2:3–5; 5:3). Jei stengsimės Dievą pažinti, tada ir jis norės mus pažinti ir per Armagedoną apsaugos (1 Kor 8:3). Kodėl galime taip tvirtinti? Todėl, kad savo malonę Dievas suteikia tiems, kuriuos pažįsta.

17. Iš ko akivaizdu, kad paklūstame „mūsų Viešpaties Jėzaus gerosios naujienos žodžiui“?

¹⁷ „Mūsų Viešpaties Jėzaus gerosios naujienos žodis“ yra visos tiesos, kurių Jėzus mokė ir kurios užrašytos Biblijoje. Kad tam žodžiui paklūstame, akivaizdu iš mūsų gyvenimo: mes laikomės teisingų Dievo nustatytų normų ir skelbiame apie Dievo Karalystę, nes ji mums svarbiausia (Mt 6:33; 24:14). Mūsų klusnumas pasireiškia ir tuo, kad padedame dvasia pateptiesiems atlikti atsakingą darbą, kurį jiems pavedė Kristus (Mt 25:31–40).

18. Kaip dvasia patepti Dievo tarnai atsidėkos savo bendratikiams už palaikymą?

¹⁸ Dvasia patepti Dievo tarnai netrukus galės atsidėkoti savo bendratikiams iš „kitų avių“ už tai, kad juos visaip palaiko (Jn 10:16). Prieš pat Armagedono karą jie bus paimti į dangų – taps dvasinėmis esybėmis ir gaus nemarybę. Tada visi 144 000 Jėzaus brolių, prisidėję prie dangaus kareivijų, sutriuškins Gogą ir apsaugos „milžinišką minią“ Jehovos tarnų (Apr 2:26, 27; 7:9, 10). Kokia mums garbė bendradarbiauti su dvasia pateptaisiais, kol jie tebėra žemėje!

19, 20. Ko reikia, kad artinantis Armagedonui liktume Dievui ištikimi?

¹⁹ Šiomis paskutinėmis dienomis Jehovos tarnams tenka patirti visokių išmėginimų. Kad ir kaip sunku būtų, galime juos ištverti su džiaugsmu (Jok 1:2–4). Viena, kas mums padės, – tai nuoširdžios maldos (Lk 21:36). Bet vien maldų neužtenka. Būtina kasdien tyrinėti ir apmąstyti Dievo Žodį, ypač pranašystes apie tai, kas įvyks netrukus (Ps 77:12). Taip pat svarbu uoliai skelbti gerąją naujieną. Visa tai stiprins mūsų tikėjimą ir viltį.

²⁰ Tik įsivaizduok, kokie laimingi būsime, kai didžiosios Babelės nebeliks ir Armagedonas bus praėjęs! Labiausiai tada džiaugsimės, kad Dievo teisė į visavaldystę jau apginta ir jo vardas pašventintas (Ez 38:23). Taigi visi, kurie pažįsta Dievą, paklūsta jo Sūnui ir laikosi ištvermingai, Armagedono labai laukia (Mt 24:13).