Klausyk, ką dvasia sako!

„Kas turi ausis, tegul klauso, ką Dvasia sako bendruomenėms.“ (APREIŠKIMO 3:22, Jr)

1, 2. Koks Jėzaus paraginimas keliskart pakartotas Apreiškime — jo pranešime septyniems susirinkimams?

JEHOVOS tarnai turi įsidėmėti dvasios įkvėptus Jėzaus Kristaus žodžius, užrašytus Biblijoje, Apreiškimo knygoje, septyniems susirinkimams. Kiekviename iš tų pranešimų yra paraginimas: „Kas turi ausis, tegul klauso, ką Dvasia sako bendruomenėms.“ (Apreiškimo 2:7, 11, 17, 29; 3:6, 13, 22; Jr)

² Jau aptarėme Jėzaus pranešimus Efezo, Smirnos ir Pergamo angelams, arba prižiūrėtojams. Kuo mums naudingi šventosios dvasios įkvėpti jo žodžiai kitiems keturiems susirinkimams?

Tiatyrų angelui

3. Kur buvo įsikūrę Tiatyrai ir kokiu gaminiu garsėjo?

³ Dievo Sūnus ir pagiria, ir pabara Tiatyrų susirinkimą. (Perskaityk Apreiškimo 2:18-29.) Tiatyrai (dabar Akchisaras), įkurti Mažosios Azijos vakaruose, prie vieno Gedizo (senovės Hermuso) upės intako, garsėjo amatais. Meistrai čia naudodavo raudės šaknis populiariajam purpurui dažyti. Lidija, kuri tapo krikščione per Pauliaus apsilankymą Graikijoje, Filipų mieste, irgi buvo ‘purpuro drabužių prekiautoja, kilusi iš Tiatyrų miesto’. (Apaštalų darbų 16:12-15)

4. Už ką buvo pagirtas Tiatyrų susirinkimas?

⁴ Jėzus pagiria Tiatyrų susirinkimą už gerus darbus, meilę, tikėjimą, ištvermę bei tarnystę. Netgi pasako, kad jų „paskutinieji darbai didesni už pirmuosius“. Tačiau jei ir esame padarę daug gera, rūpestingai sergėkime savo moralę.

5—7. a) Kas buvo „moteriškė Jezabelė“ ir ko reikėjo imtis dėl jos įtakos? b) Ko dievobaimingas moteris pamoko Kristaus pranešimas Tiatyrų susirinkimui?

⁵ Tiatyrų susirinkimas taikstėsi su stabmeldyste, klaidingais mokymais, palaidumu. Tarp jų buvo „moteriškė Jezabelė“ — galbūt kelios moterys, panašios į nedorą dešimties giminių Izraelio karalystės karalienę Jezabelę. Kai kurie biblistai mãno, kad Tiatyrų ‘pranašės’ mėgino patraukti krikščionis garbinti pirklių ir amatininkų dievus bei deives ir dalyvauti šventėse, kuriose aukodavo stabams maistą. Tegu jokia apsišaukėlė pranašė nesuvedžioja nė vieno iš dabartinių krikščionių!

⁶ Kristus ruošėsi ‘moteriškę Jezabelę nublokšti į ligos patalą, o ištvirkavusius su ja — į didį vargą, jeigu nenusigręš nuo jos darbų’. Prižiūrėtojai turi nepasiduoti tokiems blogiems mokymams bei įtakai. Ir jokiam krikščioniui nevalia įsitraukti į dvasinį bei kūnišką ištvirkimą, taip pat stabmeldystę tam, kad įsitikintų, jog „šėtono gelmės“ yra visiškas blogis. Jei klausysime Jėzaus perspėjimo, tuomet „tvirtai laikysimės to, ką turime“, ir nuodėmė mūsų nevaldys. Pateptieji atmetė bedieviškus įpročius, geismus ir siekius, tad prikelti jie gauna „valdžią tautoms“ ir ateityje kartu su Kristumi jas sudaužys. Šiandien susirinkimai turi simbolines žvaigždes, o pateptieji gaus „žėrinčią aušrinę žvaigždę“ — Jaunikį, Jėzų Kristų, kai bus prikelti gyventi danguje. (Apreiškimo 22:16)

⁷ Tiatyrų susirinkimas buvo įspėtas nesitaikstyti su atskalūnių įtaka. Tai, ką dvasios įkvėptas Kristus pasakė susirinkimams, šiandien skatina dievobaimingas moteris saugotis neviršyti, kas joms Dievo paskirta. Jos nemėgina vadovauti vyrams ir negundo brolių dvasiškai arba kūniškai paleistuvauti. (1 Timotiejui 2:12) Priešingai, tokios moterys — pavyzdys gerais darbais ir tarnyste, skirta šlovinti Dievą. (Psalmyno 68:12 [68:11, Brb]; 1 Petro 3:1-6) Jei susirinkimai sergsti, ką turi — tyrą mokymą bei elgesį ir brangintiną Karalystės tarnybą — Kristus ateis gausiai atlyginti, o ne nubausti.

Sardų angelui

8. a) Kur buvo įsikūrę Sardai ir kas apie tą miestą žinoma? b) Kodėl Sardų susirinkimui reikėjo pagalbos?

⁸ Sardų susirinkimui reikėjo skubios pagalbos, nes jis buvo dvasiškai miręs. (Perskaityk Apreiškimo 3:1-6.) Miestas, įsikūręs apie 50 kilometrų į pietus nuo Tiatyrų, klestėjo. Prekyba, derlingos žemės, vilnonių audinių bei kilimų gamyba pavertė Sardus turtingu miestu. Vienu metu jame gyveno apie 50000 žmonių. Pasak istoriko Juozapo Flavijaus, pirmajame amžiuje p. m. e. Sarduose buvo didelė žydų bendruomenė. Tarp miesto griuvėsių rasta sinagogos bei Efezo deivės Artemidės šventyklos liekanų.

9. Ką reikia daryti, jei tarnaujame atsainiai?

⁹ Sardų susirinkimo angelui Kristus pasakė: „Aš žinau tavo darbus: tave vadina gyvu, o tu esi miręs.“ Gal ir mes tik atrodome dvasingi? Galbūt abejingai žiūrime į krikščionišką tarnybą, tiesą skelbiame atsainiai ir dvasiškai ‘merdime’? Tuomet turime ‘prisiminti, kaip esame priėmę ir išgirdę’ Karalystės žinią, ir atgaivinti uolumą šventoje tarnyboje. Būtina visa širdimi dalyvauti krikščionių sueigose. (Hebrajams 10:24, 25) Kristus perspėjo Sardų susirinkimą: „Jeigu nebudėsi, aš ateisiu kaip vagis, ir tu nežinosi, kurią valandą tave užklupsiu.“ O kaip yra mūsų dienomis? Netrukus kiekvienas turėsime duoti apyskaitą.

10. Net jei padėtis yra tokia kaip Sardų susirinkime, ką galima pasakyti apie kai kuriuos krikščionis?

¹⁰ Net jei susirinkime būtų taip, kaip anuomet Sarduose, kai kurie jo nariai galbūt ‘nėra susitepę drabužių ir yra tinkami vaikščioti su Kristumi apsirengę baltai, nes jie šito verti’. Jie saugo savo krikščionišką reputaciją, yra nesusiteršę, be moralinių bei religinių šio pasaulio dėmių. (Jokūbo 1:27) Todėl Jėzus ‘jų vardų neištrins iš gyvenimo knygos, bet išpažins juos savo Tėvo ir angelų akivaizdoje’. Vertà vaikščioti su Kristumi jo sužadėtinės klasė, pateptieji, bus apsivilkę spindinčia, tyra, gražia drobe — teisiais Dievo šventųjų darbais. (Apreiškimo 19:8) Puiki tarnyba, laukianti pateptųjų danguje, įkvepia juos nugalėti pasaulį. Palaiminti bus ir tie, kurie puoselėja viltį amžinai gyventi žemėje. Jų vardai taip pat įrašyti į gyvenimo knygą.

11. Ką turime daryti matydami, jog grimztame į dvasinį snaudulį?

¹¹ Niekas iš mūsų nenorėtų atsidurti tokioje dvasinėje būklėje kaip Sardų susirinkimas. Ką daryti, jei matome, kad grimztame į dvasinį snaudulį? Savo pačių labui turime tuoj pat taisytis. Tarkim, traukia bedieviška elgsena, o gal rečiau lankome sueigas arba apleidžiame skelbimo darbą. Karštai melskime Jehovą pagalbos. (Filipiečiams 4:6, 7, 13) Kasdienis Biblijos bei ‘ištikimo prievaizdo’ leidžiamų spaudinių skaitymas ir studijavimas palaikys mus dvasiškai budrius. (Luko 12:42-44) Tuomet būsime kaip tie Sardų krikščionys, kurie susilaukė Kristaus pritarimo, ir padrąsinsime bendratikius.

Filadelfų angelui

12. Kokia buvo religinė padėtis Filadelfuose?

¹² Jėzus pagyrė Filadelfų susirinkimą. (Perskaityk Apreiškimo 3:7-13.) Filadelfai (dabar Alašechiras) buvo klestintis vyndarių krašto miestas Mažosios Azijos vakaruose. Tad ir gyventojai daugiausia garbino vyno dievą Dionisą. Filadelfų žydai, matyt, nesėkmingai ragino krikščionimis tapusius tautiečius laikytis tam tikrų Mozės įstatymo papročių ir grįžti į jų gretas.

13. Kaip Kristus pasinaudojo „Dovydo raktu“?

¹³ Kristus „turi Dovydo raktą“ (Jr) — jam patikėta rūpintis visais Karalystės interesais ir vadovauti tikinčiųjų šeimynai. (Izaijo 22:22; Luko 1:32) Šiuo raktu Jėzus krikščionims senovės Filadelfuose bei kitur atvėrė duris darbuotis Karalystės labui. Nuo 1919-ųjų jis atidarė ‘ištikimam prievaizdui’ „plačias duris“ skelbti Karalystę ir joks priešininkas negali jų užverti. (1 Korintiečiams 16:9; Kolosiečiams 4:2-4) Žinoma, Karalystės veiklos durys uždarytos tiems, kas priklauso „šėtono sinagogai“, nes jie nėra dvasiniai izraelitai.

14. a) Ką Jėzus pažadėjo Filadelfų susirinkimui? b) Kaip nesuklupti „išbandymo valandą“?

¹⁴ Senovės Filadelfų krikščionims Jėzus pažadėjo: „Kadangi tu laikeisi mano paliepimo ištverti, tai ir aš tave apsaugosiu nuo išbandymo valandos, kuri ištiks visą pasaulį.“ Skelbiant reikia tokios kaip Jėzaus ištvermės. Jis niekada nenusileido priešininkams, bet vykdė savo Tėvo valią. Todėl Kristus buvo prikeltas ir apdovanotas nemarybe danguje. Jei tvirtai laikomės pasižadėjimo garbinti Jehovą bei remti Karalystę skelbdami gerąją naujieną, būsime apsaugoti ir nesuklupsime per išmėginimą, „išbandymo valandą“. ‘Sergėsime, ką turime’ gavę iš Kristaus, ir stengsimės kuo labiau remti Karalystę. Taip darydami pateptieji gaus neįkainojamą dangišką karūną, o jų ištikimi draugai — amžinąjį gyvenimą žemėje.

15. Ko reikalaujama iš tų, kurie bus ‘stulpais Dievo šventykloje’?

¹⁵ Kristus priduria: „Nugalėtoją aš padarysiu stulpu savo Dievo šventykloje... ir užrašysiu ant jo savo Dievo vardą ir vardą savo Dievo miesto, naujosios Jeruzalės, nužengiančios iš dangaus nuo mano Dievo, ir savo naująjį vardą.“ Pateptieji prižiūrėtojai turi palaikyti teisingą garbinimą. Jie įpareigoti likti tinkami būti „naująja Jeruzale“ — skelbti Dievo Karalystę ir sergėti dvasinį tyrumą. Tai privalu, jei pateptieji trokšta tapti šlovingos dangiškosios šventyklos stulpais ir vadintis Dievo miesto vardu, kaip jo dangiškieji piliečiai, bei Kristaus vardu, kaip jo sužadėtinės klasė. Ir, aišku, jie privalo turėti ausis, kurios „klauso, ką Dvasia sako bendruomenėms“.

Laodikėjos angelui

16. Ką galima pasakyti apie Laodikėją?

¹⁶ Kristus įspėjo savimi patenkintą Laodikėjos susirinkimą. (Perskaityk Apreiškimo 3:14-22.) Laodikėja, įsikūrusi pagrindinių prekybos kelių sankryžoje, maždaug už 150 kilometrų į rytus nuo Efezo, derlingame Liko upės slėnyje, buvo klestintis amatų bei finansinės veiklos centras. Plačiai buvo žinomi drabužiai, gaminami iš juodos šiame regione auginamų avių vilnos. Laodikėjoje veikė garsi medicinos mokykla ir tikriausiai čia buvo sukurtas akių vaistas, vadinamas frygiškaisiais milteliais. Matyt, daugiausiai mieste garbino medicinos dievą Asklepiją. Laodikėjoje, atrodo, gyveno daug žydų ir tikriausiai kai kas iš jų buvo labai turtingi.

17. Kodėl laodikiečius reikėjo pataisyti?

¹⁷ Kreipdamasis į Laodikėjos susirinkimą per jo „angelą“, Jėzus kalba autoritetingai kaip „ištikimasis bei tiesakalbis Liudytojas, Dievo kūrybos Pradžia“. (Kolosiečiams 1:13-16) Susirinkimas įspėjamas, kad dvasiškai nėra „nei šaltas, nei karštas“. Kadangi laodikiečiai buvo drungni, Kristus ruošėsi juos išspjauti. Toks palyginimas jiems turėjo būti aiškus. Netoli Hierapolio buvo karštų versmių, o Kolosuose — šalto vandens. Į Laodikėją vandenį tiekė iš toli, tad miestą jis pasiekdavo drungnas. Dalį kelio vanduo tekėdavo akveduku, o arčiau Laodikėjos — kanalu, padarytu iš sucementuotų akmens plokščių.

18, 19. Kaip šiandien galima padėti į laodikiečius panašiems krikščionims?

¹⁸ Šiandien kai kurie panašūs į laodikiečius: nei „karšti“, tai yra neturi įkvepiančio uolumo, nei gaivinančiai „šalti“. Jie lyg drungnas vanduo, kurį norisi išspjauti. Jėzui tokie netinka būti jo kalbėtojais, pateptaisiais „Kristaus atstovais“. (2 Korintiečiams 5:20, NW) Jei neatgailaus, jie neteks teisės būti Karalystės skelbėjais. Laodikiečiai siekė žemiškų turtų ir ‘nežinojo, kad yra skurdžiai, apgailėtini, beturčiai, akli ir pliki’. Dabar kiekvienas, kas panašus į juos ir nori išvengti dvasinio skurdo, aklumo bei nuogumo, turi pirkti iš Kristaus „išgryninto aukso“ — išmėginto tikėjimo, teisumo „baltus drabužius“ ir tepalo, gerinančio dvasinį regėjimą. Krikščionių prižiūrėtojai džiaugiasi padėdami tokiems bendratikiams suvokti savo dvasinius poreikius ir tapti „turtingiems tikėjimu“. (Jokūbo 2:5, Brb; Mato 5:3) Be to, prižiūrėtojai privalo padėti jiems naudotis dvasiniu „tepalu“ — priimti Jėzaus mokymą, patarimus, pavyzdį bei požiūrį ir jų laikytis. Tai — gydantis vaistas nuo „kūno geismo, akių geismo ir didžiavimosi pragyvenimo ištekliais“. (1 Jono 2:15-17, Jr)

¹⁹ Jėzus pataiso ir sudrausmina visus, kuriuos myli. Jo vadovaujami prižiūrėtojai irgi turi švelniai tai daryti. (Apaštalų darbų 20:28, 29) Laodikiečiams reikėjo ‘būti uoliems ir atsiversti’ — pakeisti požiūrį ir gyvenimą. Pagalvokime kiekvienas: „Gal ir aš įpratau gyventi taip, kad šventai Dievo tarnybai telieka menkai dėmesio?“ Tuomet ‘pirkime iš Jėzaus tepalo’, kad matytume, kaip svarbu pirmiausia uoliai ieškoti Karalystės. (Mato 6:33)

20, 21. Kas deramai atsiliepia į Jėzaus beldimą ir koks atlygis jų laukia?

²⁰ „Štai, — sako Kristus, — aš stoviu prie durų ir beldžiuosi: jei kas išgirs mano balsą ir atvers duris, aš pas jį užeisiu ir vakarieniausiu su juo, o jis su manimi.“ Valgydamas Jėzus dažnai pamokydavo dvasinių dalykų. (Luko 5:29-39; 7:36-50; 14:1-24) Dabar jis beldžia panašaus į laodikiečių susirinkimo duris. Ar jo nariai atsilieps, atgaivins meilę jam, maloniai priims į savo būrį ir leisis jo mokomi? Jei taip, Kristus vaišinsis su jais ir jie patirs didelę dvasinę naudą.

²¹ Šiandien „kitos avys“ simboliškai priima Jėzų į savo tarpą ir tai veda į amžinąjį gyvenimą. (Jono 10:16; Mato 25:34-40, 46) Kristus laiduoja, kad kiekvienas nugalėtojas pateptasis ‘atsisės šalia jo soste, kaip jis nugalėjo ir atsisėdo šalia savo Tėvo jo soste’. Taip, pateptiesiems nugalėtojams Jėzus pažada didelį atlygį — sėdėti dangaus soste jo ir jo Tėvo dešinėje. O nugalėtojų kitų avių laukia nuostabi Karalystės valdoma žemė.

Pamokos mums visiems

22, 23. a) Kuo visiems krikščionims naudingi Jėzaus žodžiai, skirti septyniems susirinkimams? b) Kam turime būti pasiryžę?

²² Jėzaus žodžiai septyniems Mažosios Azijos susirinkimams, be abejo, labai naudingi visiems krikščionims. Pavyzdžiui, Kristaus pasakytas pagyrimas skatina rūpestingus vyresniuosius pagirti asmenis ir susirinkimus, kurių dvasinė veikla yra puiki. Silpniesiems vyresnieji padeda semtis dvasinės sveikatos pritaikant Raštą. Mums visiems ir toliau gali būti naudingi įvairiopi Kristaus patarimai septyniems susirinkimams, jei tik juos maldingai ir nedelsdami taikysime.a

²³ Šiomis paskutinėmis dienomis negalime būti savimi patenkinti, linkę į materializmą ar kitką, dėl ko į tarnybą Dievui imtume žiūrėti atsainiai. Tegu susirinkimai ir toliau šviečia skaisčiai kaip žibintuvai, tarp kurių vaikšto Jėzus. Mes, ištikimi krikščionys, būkime visada pasiryžę klausytis, ką Kristus kalba ir ką dvasia sako. Tada patirsime neblėstantį džiaugsmą ir būsime šviesos nešėjai Jehovos šlovei.

[Išnaša]

Kaip atsakytum?

• Kas buvo „moteriškė Jezabelė“ ir kodėl dievobaimingos moterys neseka jos pavyzdžiu?

• Koks buvo Sardų susirinkimas ir kaip mes galime išvengti būti panašūs į daugelį to susirinkimo narių?

• Kokie buvo Jėzaus pažadai Filadelfų susirinkimui ir kaip jie tinka šiandien?

• Kodėl laodikiečiai buvo įspėti ir kas laukia uolių krikščionių?

[Iliustracija 16 puslapyje]

Būtina vengti „moteriškės Jezabelės“ blogo elgesio

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Jėzus atvėrė savo sekėjams „plačias duris“ tarnauti Karalystei

[Iliustracija 20 puslapyje]

Ar mielai priimi Jėzų ir jo klausaisi?