‛Koks bus tavo dalyvavimo ženklas?’

„Kada tai įvyks, ir koks bus tavo dalyvavimo ir daiktų sistemos pabaigos ženklas?“ (MATO 24:3, NW).

1, 2. Kas rodo, kad žmones domina ateitis?

DAUGUMĄ žmonių domina ateitis. O tave? Savo knygoje „Būsimasis sukrėtimas“ (anglų k.) profesorius Elvinas Tofleris nurodė „staigų organizacijų, tyrinėjančių ateitį, plitimą“. „Mes stebime, — pridūrė jis, — kūrimąsi mokslinio tyrimo institutų, kurių paskirtis numatyti ateitį; futurologinių žurnalų atsiradimą Anglijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje ir Jungtinėse Valstijose; didėjantį kiekį universitetuose vedamų ateities pranašavimo kursų.“ Tačiau Tofleris daro išvadą: „Niekas negali ‛žinoti’ ateities absoliučia prasme.“

² Knygoje „Būsimųjų įvykių ženklai“ (anglų k.) sakoma: „Chiromantija, būrimas su magiškuoju krištoliniu rutuliu, astrologija, būrimas kortomis, I ching — visi šitie daugiau ar mažiau sudėtingi būrimo būdai naudojami tam, kad suteiktų mums tam tikrą supratimą apie mūsų pačių ateitį.“ Tačiau, užuot rėmęsi tokiais žmonių metodais, geriau kreipkimės į patikimą šaltinį — Jehovą.

 3. Kodėl, norint ką nors sužinoti apie ateitį, yra tinkama kreiptis į Dievą?

³ Tikrasis Dievas paaiškino: „Taip bus, kaip aš maniau, ir kaip savo mintyje nutariau, taip įvyks“ (Izaijo 14:24, 27; 42:9). Taip, Jehova sugebėjo pranešti žmonijai tai, kas įvyks, dažnai pasinaudodamas žmonėmis kaip kalbėtojais. Vienas tokių pranašų rašė: „Viešpats Dievas juk nieko nedaro neapreiškęs savo paslapties savo tarnams pranašams“ (Amoso 3:7, 8; 2 Petro 1:20, 21).

4, 5. a) Kodėl Jėzus galėjo kai ką pasakyti apie ateitį? b) Kokį iš kelių dalių susidedantį klausimą uždavė jam apaštalai?

⁴ Žymiausias Dievo pranašas buvo Jėzus Kristus (Žydams 1:1, 2). Todėl sutelkime savo dėmesį į vieną iš pagrindinių Jėzaus pranašysčių, kurioje išpranašauta tai, kas dabar vyksta aplink mus. Ji mums taip pat padeda įžvelgti įvykius, kurie greitu laiku prasidės baigiantis dabartinei piktajai sistemai, kai Dievas pakeis ją žemišku rojumi.

⁵ Jėzus įrodė, kad jis buvo pranašas (Morkaus 6:4; Luko 13:33; 24:19; Jono 4:19; 6:14; 9:17). Todėl suprantama, kodėl apaštalai, sėdėdami su Jėzumi ant Alyvų kalno ir žiūrėdami į Jeruzalę, paklausė jo apie ateitį: „Kada tai įvyks, ir koks bus tavo dalyvavimo ir daiktų sistemos pabaigos ženklas?“ (Mato 24:3, NW; Morkaus 13:4).

 6. Koks ryšys yra tarp Mato 24, Morkaus 13 ir Luko 21 skyrių, ir koks klausimas turėtų mus gyvai dominti?

⁶ Jų klausimą ir Jėzaus atsakymą randame Mato 24-me, Morkaus 13-me ir Luko 21-me skyriuose.a Šie pranešimai daugeliu atžvilgių papildo vienas kitą, tačiau jie nėra identiški. Pavyzdžiui, tik Lukas mini, kad bus „vietomis... marų“ (Luko 21:10, 11, NTP; Mato 24:7; Morkaus 13:8). Suprantama, kyla klausimas: ar Jėzus nusakė įvykius, kurie turėjo vykti jo klausytojų gyvenamuoju laikotarpiu, ar jis kalbėjo ir apie mūsų laiką, ir netgi apie tai, kas mūsų laukia ateityje?

Apaštalai norėjo sužinoti

 7. Ko konkrečiai klausė apaštalai, tačiau kuo skyrėsi savo mastu Jėzaus atsakymas?

⁷ Keletą dienų prieš savo mirtį Jėzus paaiškino, kad Dievas atmetė Jeruzalę, žydų sostinę. Miestas ir didinga šventykla turėjo būti sunaikinti. Dėl to kai kurie apaštalai klausė Jėzaus apie ‛jo dalyvavimo ir daiktų sistemos pabaigos ženklą’ (Mato 23:37—24:3, NW). Jie, be abejo, pirmiausia turėjo omenyje žydų sistemą ir Jeruzalę, kadangi jie negalėjo suprasti masto tų dalykų, kurie dar turėjo įvykti. Tačiau atsakydamas jiems Jėzus kalbėjo apie žymiai tolesnius įvykius negu tie, kurie vyko iki 70-jų ir pačiais 70-aisiais m. e. metais, kai romėnai sugriovė Jeruzalę (Luko 19:11; Apaštalų darbai 1:6, 7).

 8. Kokie buvo kai kurie Jėzaus nusakyti įvykiai?

⁸ Kaip sakoma trijų evangelijų pranešimuose, Jėzus kalbėjo apie tai, kad tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę, kad bus badmečių, žemės drebėjimų, baisenybių ir ženklų iš dangaus. Nuo to laiko, kai Jėzus nurodė tą ženklą (33 m. e. m.), iki Jeruzalės sunaikinimo (66-70 m. e. m.) turėjo atsirasti netikrų pranašų ir netikrų mesijų. Žydai turėjo persekioti krikščionis, skelbiančius Jėzaus žinią.

 9. Kaip išsipildė Jėzaus pranašystė pirmajame m. e. amžiuje?

⁹ Kaip patvirtino istorikas Juozapas Flavijus, šio ženklo požymiai iš tiesų išsipildė. Pagal jo užrašus, netikri mesijai kurstė maištą dar prieš romėnų puolimą. Judėjoje ir kitose srityse vyko baisūs žemės drebėjimai. Daugelyje Romos imperijos sričių kilo karai. Ar būta didelių badmečių? Taip. (Palygink Apaštalų darbų 11:27-30.) O ką galima pasakyti apie Karalystės skelbimo darbą? Iki 60-61 m. e. metų, kai buvo parašytas laiškas Kolosiečiams, „vilties Evangelija“ jau buvo plačiai paskleista Afrikoje, Azijoje ir Europojeb (Kolosiečiams 1:23).

„TADA“ ateis galas

10. Kodėl mes turime atkreipti dėmesį į graikišką žodį toʹte ir kodėl jis toks svarbus?

¹⁰ Jėzus kai kur pateikė įvykius ta tvarka, kuria jie turėjo vykti. Jis pasakė: „Bus paskelbta ši karalystės Evangelija... Ir tada ateis galas.“ Žodis „tada“ Mato 24:14 yra išverstas iš graikų prieveiksmio toʹte.c Graikų kalbos žinovai apibrėžia toʹte kaip „parodomąjį laiko prieveiksmį“, kuris vartojamas „įvesti tai, kas eina po to laiko atžvilgiu“ arba „įvesti tuoj po to įvyksiantį įvykį“. Todėl Jėzus nusakė, kad bus vykdomas Karalystės skelbimo darbas ir tada („po to“ arba „tuoj po to“) ateis „galas“. Kieno galas?

11. Kaip Jėzus atkreipė dėmesį į įvykius, tiesiogiai susijusius su Jeruzalės sunaikinimu?

¹¹ Vienas Jėzaus pranašystės išsipildymas gali būti atpažintas per įvykius, kurie vedė prie žydų sistemos galo. Jėzaus nusakyti karai, žemės drebėjimai, maisto produktų trūkumas ir kita tęsėsi per tris dešimtmečius. Tačiau pradedant Mato 24:15, Morkaus 13:14 ir Luko 21:20, mes skaitome apie įvykius, kurie buvo tiesiogiai susiję su gresiančiu sunaikinimu, tai yra, kai galas buvo čia pat. (Atkreipk dėmesį į viengubą punktyrinę liniją lentelėje.)

12. Kokį vaidmenį vaidino Romos pulkai išsipildant Mato 24:15?

¹² Atsakydami į žydų sukilimą, romėnai, vadovaujami Cestijaus Galo, 66 m. e. metais išžygiavo prieš Jeruzalę ir apsupo miestą, kurį žydai laikė šventu (Mato 5:35). Nors žydai ir priešinosi, romėnai vis dėlto prasiveržė į miestą. Taigi jie ‛atsistojo šventoje vietoje’, kaip buvo išpranašavęs Jėzus, pagal Mato 24:15 ir Morkaus 13:14. Po to įvyko kažkas netikėta. Nors romėnai buvo apsupę miestą, jie staiga pasitraukė. Krikščionys tuojau atpažino Jėzaus pranašystės išsipildymą, ir romėnų atsitraukimas sudarė jiems galimybę bėgti iš Judėjos į kalnus anapus Jordano. Istoriškai įrodyta, kad jie taip ir padarė.

13. Kodėl krikščionys, laikydamiesi Jėzaus perspėjimo, galėjo pasitraukti?

¹³ Bet kodėl būtinai reikėjo bėgti, jeigu romėnai pasitraukė nuo Jeruzalės? Šitas įvykis, Jėzaus žodžiais, buvo įrodymas, jog ‛prisiartino Jeruzalės nuniokojimas’ (Luko 21:20). Taip, nuniokojimas. Savo pranašystėje Jėzus kalbėjo apie ‛suspaudimą, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios ir kokio daugiau nebebus’. Maždaug po trejų su puse metų, 70 m. e. metais, Jeruzalė iš tiesų patyrė „didelį suspaudimą“ nuo romėnų pulkų, vadovaujamų karvedžio Tito (Mato 24:21; Morkaus 13:19). Bet kodėl Jėzus tai apibūdino kaip suspaudimą, didesnį už kada nors prieš tai buvusius ar būsiančius po to?

14. Kodėl galima pasakyti, kad tai, kas ištiko Jeruzalę 70-aisiais m. e. metais, buvo „didelis suspaudimas“, kokio nėra iki tol buvę ir kokio daugiau nebebus?

¹⁴ Jeruzalė, kuri 607 m. pr. m. e. buvo sunaikinta babiloniečių, iki pat mūsų šimtmečio patyrė baisias kovas. Tačiau tai, kas įvyko 70 m. e. metais, buvo nepaprastai didelis sielvartas. Per beveik penkis mėnesius trukusį karo žygį Tito kareiviai sutriuškino žydus. Jie nužudė apie 1100000 žydų ir beveik 100000 paėmė į nelaisvę. Be to, romėnai sugriovė Jeruzalę. Tuo buvo įrodyta, kad kitados Dievo pripažinta žydų garbinimo sistema, kurios centras buvo šventykla, visiems laikams nustojo egzistavusi (Žydams 1:2). Taigi tų 70-jų m. e. metų įvykiai tikrai galėjo būti apibūdinti kaip suspaudimas, ‛kokio [tam miestui, tai tautai ir tai sistemai] nėra buvę nuo pasaulio pradžios ir kokio daugiau nebebus’ (Mato 24:21).d

Kaip ir buvo išpranašauta, turėjo įvykti kai kas daugiau

15. a) Kokie, pagal Jėzaus nusakymą, įvykiai turėjo vykti po suspaudimo, ištikusio Jeruzalę? b) Kokią išvadą, pagal Mato 24:23-28, turime padaryti apie Jėzaus pranašystės išsipildymą?

¹⁵ Tačiau Jėzaus pranašystė neapsiribojo tik pirmojo amžiaus suspaudimu. Biblijoje, remiantis Mato 24:23 ir Morkaus 13:21 pavartotu žodžiu toʹte, „tada“, parodoma, kad po to suspaudimo dar turėjo sekti daugiau įvykių. Kas turėjo vykti po 70-jų m. e. metų? Po suspaudimo, kurį patyrė žydų sistema, turėjo atsirasti kitų netikrų mesijų ir netikrų pranašų. (Palygink Morkaus 13:6 su 13:21-23.) Istorija patvirtina, kad šimtmečiais po Jeruzalės sunaikinimo 70 m. e. metais tokie asmenys pasirodydavo; tačiau jie nesuklaidindavo tų, kurie turėjo aiškų dvasinį regėjimą ir tikrai laukė Kristaus „dalyvavimo“ (Mato 24:27, 28, NW). Bet šie įvykiai po 70-jų m. e. metų didžiojo suspaudimo parodo, kad Jėzus turėjo omenyje ne tik tą suspaudimą, kuris buvo tik pirminis pranašystės išsipildymas.

16. Kokia papildoma informacija prie Jėzaus pranašystės duodama Luko 21:24 ir kokią ji turi reikšmę?

¹⁶ Jeigu sulyginsime Mato 24:15-28 ir Morkaus 13:14-23 su Luko 21:20-24, mes rasime antrą įrodymą, jog Jėzaus pranašavimas apėmė ne tik Jeruzalės sunaikinimą, bet lietė ir tolesnę ateitį. Prisiminkime, kad vien tik Lukas paminėjo marus. Ir jis vienintelis baigė šią pranašystės dalį tokiais Jėzaus žodžiais: „Jeruzalę mindžios pagonys, kol baigsis pagonių [„nustatytieji tautų“, NW] laikai“e (Luko 21:24). Babiloniečiai 607 m. pr. m. e. pašalino paskutinį žydų karalių, ir po to Jeruzalė — atstovavusi Dievo Karalystei — buvo mindoma (4 Karalių 25:1-26; 1 Kronikų 29:23; Ezechielio 21:25-27). Luko 21:24 žodžiais, Jėzus nurodė, kad tokia padėtis bus ateityje iki tol, kol Dievui ateis laikas vėl įkurti Karalystę.

17. Kokį mes turime trečią įrodymą, kad Jėzaus pranašystė turėjo siekti tolimą ateitį?

¹⁷ Ir yra dar trečias įrodymas, kad Jėzus iš tikrųjų nurodė vėlesnį išsipildymą: pagal Bibliją, Mesijas turėjo mirti ir būti prikeltas, o po to jis turėjo sėdėti Dievo dešinėje, kol Tėvas pasiųs jį viešpatauti (Psalmių 109:1, 2). Jėzus priminė, kad jis turės sėdėti savo Tėvo dešinėje (Morkaus 14:62). Apaštalas Paulius patvirtino, kad prikeltasis Jėzus buvo Jehovos dešinėje ir laukė laiko, kai taps Karaliumi ir Dievo nuosprendžio Vykdytoju (Romiečiams 8:34; Kolosiečiams 3:1; Žydams 10:12, 13).

18, 19. Koks ryšys yra tarp Apreiškimo 6:2-8 ir paralelinių evangelijų pranašysčių?

¹⁸ Ketvirtąjį, lemiamąjį, įrodymą to, kad Jėzaus pranašystė apie daiktų sistemos pabaigą liečia ne vien pirmąjį šimtmetį, randame Apreiškimo 6-me skyriuje. Apaštalas Jonas, gavęs Apreiškimą praėjus keliems dešimtmečiams po 70-jų m. e. metų, aprašė užvaldantį dėmesį šuoliuojančių raitelių reginį (Apreiškimas 6:2-8). Šitoje pranašiškoje vizijoje apie „Viešpaties dieną“ — jo dalyvavimo dieną — mūsų XX amžius apibūdinamas kaip nepaprastų karų (4-a eilutė), paplitusių badmečių (5-a ir 6-a eilutės), taip pat „maro“ (8-a eilutė) laikas. Aišku, kad tai yra paralelė su tuo, ką Jėzus pasakė evangelijose, ir tai įrodo, kad jo pranašystė turi didesnį išsipildymą šią „Viešpaties dieną“ (Apreiškimas 1:10).

¹⁹ Tie, kurie stebi įvykius, pripažįsta, kad nuo to laiko, kai pirmą kartą įsižiebė pasaulinis karas 1914 metais, Mato 24:7-14 ir Apreiškimo 6:2-8 nusakytas sudėtinis ženklas aiškiai matomas. Jehovos Liudytojai pasauliniu mastu skelbia, kad Jėzaus pranašystė šiandien pildosi antrąkart ir didesniu mastu; tai įrodo vykdomi žiaurūs karai, niokojantys žemės drebėjimai, tragiški badmečiai ir siaučiančios ligos. Apie pastarąsias žurnale U.S.News & World Report (1992 liepos 27) kalbama: „Dėl AIDS epidemijos... miršta milijonai, ir ji greitai gali tapti brangiausiai kainuojančia ir katastrofiškiausia epidemija istorijoje. Maras XIV šimtmetyje nusinešė apie 25 milijonus kenčiančių gyvybių. Šiandien AIDS sukeliančio viruso (ŽIV) nešiotojų yra apie 12 milijonų, bet iki 2000-jų metų jų skaičius padidės nuo 30 iki 110 milijonų. Nesant gydymo priemonių, jiems visiems gresia tikra mirtis.“

20. Ką turėjo apimti pirminis Mato 24:4-22 išsipildymas ir koks kitas išsipildymas nekelia abejonių?

²⁰ Kokią gi išvadą galima padaryti iš Jėzaus atsakymo į apaštalų klausimą? Jo pranašystėje buvo tiksliai nusakyti dalykai, kurie vyko prieš Jeruzalės sunaikinimą ir jo metu, taip pat ir kiti įvykiai, kurie turėjo vykti po 70-jų m. e. metų. Tačiau dauguma nusakytųjų dalykų turėjo išsipildyti antrąkart ir didesniu mastu ateityje ir įvykti prieš didįjį suspaudimą, kurio metu bus sunaikinta dabartinė piktoji daiktų sistema. Tai reiškia, kad Jėzaus pranašystė, pagal Mato 24:4-22, lygiai kaip ir lygiagretūs pranešimai pagal Morkų ir Luką, išsipildė nuo 33-jų m. e. metų iki 70-jų m. e. metų didžiojo sielvarto. Bet tie patys tekstai turėjo išsipildyti antrą kartą, įskaitant žymiai didesnį suspaudimą ateityje. Šitas didesnis išsipildymas vyksta šiandien; mes kasdien galime jį stebėti.f

Kur tai veda?

21, 22. Kur mes randame pranašišką įrodymą tam, kad turėjo įvykti dar kiti dalykai?

²¹ Paminėdamas netikrus pranašus, kurie per ilgą laiką, kol „baigsis nustatytieji tautų laikai“, darys apgaulingus ženklus, Jėzus tuo savo pranašystės nebaigė (Luko 21:24, NW; Mato 24:23-26; Morkaus 13:21-23). Jis toliau kalbėjo ir apie kitus įstabius dalykus, kurie turėjo įvykti ir būti matomi visoje žemėje. Jie turėjo būti susiję su Žmogaus Sūnaus galingu ir šlovingu atėjimu. Jo pranašystės tęsinio pavyzdį galima rasti Morkaus 13:24-27:

²² „Tomis dienomis, po ano suspaudimo, saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris nuo dangaus, ir dangaus galybės bus sukrėstos. Tada žmonės pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyse su didžia galia ir šlove. Jis pasiųs angelus, ir tie surinks jo išrinktuosius iš visų keturių šalių, nuo žemės pakraščių iki dangaus tolybių.“

23. Kodėl Mato 24:29-31 išsipildymo reikia laukti praėjus ilgam laikotarpiui nuo pirmojo m. e. amžiaus?

²³ Katastrofiškai žlugus žydų sistemai 70-aisiais m. e. metais, Žmogaus Sūnus, prikeltasis Jėzus Kristus, neatėjo tokiu įspūdingu būdu. Žinoma, nepripažino jo ir visos žemės tautos, kas, pagal Mato 24:30, turėjo įvykti, ir angelai nesurinko tuo metu visų pateptųjų krikščionių visoje žemėje. Taigi kada turėjo išsipildyti šita tolesnė stebinančios Jėzaus pranašystės dalis? Ar ta dalis pildosi per įvykius, kuriuos stebime aplink save šiandien, o gal šita pranašystės dalis suteikia mums įžvalgumą apie dalykus, kurių turime laukti netolimoje ateityje? Mes tikrai turėtume trokšti tai sužinoti, nes Lukas užrašė tokį Jėzaus perspėjimą: „Kai visa tai prasidės, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti“ (Luko 21:28).

[Išnašos]

Ar tu prisimeni?

◻ Kaip iki 70-jų m. e. metų išsipildė Jėzaus atsakymas į klausimą, iškeltą Mato 24:3?

◻ Kaip žodžio toʹte vartojimas padeda mums suprasti Jėzaus pranašystę?

◻ Kokia prasme „didysis suspaudimas“ pirmajame amžiuje buvo toks, kokio niekada nebuvo buvę?

◻ Kokius du mus šiandien liečiančius Jėzaus pranašystės aspektus pamini tiktai Lukas?

◻ Kokie yra įrodymai antrajam ir didesniam pranašystės iš Mato 24:4-22 išsipildymui?

[Lentelė 24, 25 puslapiuose]

MATO 24

⁴ „Jėzus jiems atsakė: ‛Žiūrėkite, kad jūsų kas nesuklaidintų. ⁵ Daug kas ateis su mano vardu ir sakys: ‛Aš Mesijas!’, ir daugelį suklaidins. ⁶ Girdėsite apie karus ir karų gandus. Žiūrėkite, kad neišsigąstumėte, nes reikia, kad visa tai įvyktų. ⁷ Bet tai dar ne galas.

Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Vietomis bus badmečių ir žemės drebėjimų. ⁸ Tačiau visa tai — tik kentėjimų pradžia.

⁹ Paskui jus atiduos kankinti ir žudyti. Jūs būsite dėl manęs visų tautų nekenčiami. ¹⁰ Daugelis nupuls, ims vieni kitus išdavinėti ir vieni kitų nekęsti. ¹¹ Atsiras daug netikrų pranašų, kurie daugelį suvedžios. ¹² Kadangi įsigalės neteisybė, daugelio meilė atšals. ¹³ O kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas. ¹⁴ Ir bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas.

------------------------------------------------------------------

¹⁵ Kai tik pamatysite pranašo Danieliaus paskelbtą sunaikinimo pabaisą, stovinčią šventoje vietoje (skaitytojas teįsidėmi!), ¹⁶ tuomet kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus, ¹⁷ kas ant stogo, tenelipa žemėn pasiimti iš namų savo daiktų, ¹⁸ o kas laukuose, tenegrįžta pasiimti apsiausto. ¹⁹ Vargas nėščioms ir žindančioms anomis dienomis! ²⁰ Melskitės, kad jums netektų bėgti žiemą ar šabo dieną. ²¹ Tuomet bus didelis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebebus. ²² Ir jeigu tos dienos nebūtų sutrumpintos, neišsigelbėtų nė vienas žmogus. Bet dėl išrinktųjų tos dienos bus sutrumpintos.

------------------------------------------------------------------

²³ Jei tada kas nors jums sakytų: ‛Štai čia Mesijas’ arba: ‛Jis tenai!’ — netikėkite. ²⁴ Atsiras netikrų mesijų ir netikrų pranašų, ir jie darys didelių ženklų bei stebuklų, mėgindami suklaidinti, jei tai įmanoma, net išrinktuosius. ²⁵ Štai jus apie tai iš anksto įspėjau! ²⁶ Tad jeigu jums sakytų: ‛Štai jis tyruose!’, neikite. ‛Štai jis namų gilumoje!’, netikėkite. ²⁷ Kaip žaibas tvykstelėja iš rytų ir nušvinta iki vakarų, taip bus ir su Žmogaus Sūnaus atėjimu. ²⁸ Kur bus lavonų, ten sulėks ir maitvanagiai.

------------------------------------------------------------------

------------------------------------------------------------------

²⁹ Netrukus po tų nelaimių dienų saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris iš dangaus, ir dangaus galybės bus sukrėstos. ³⁰ Tuomet danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas, o visos žemės tautos ims raudoti ir pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį dangaus debesyse su didžia galybe ir šlove. ³¹ Jis pasiųs savo angelus, kurie skardžiais trimitų garsais surinks jo išrinktuosius iš visų keturių šalių, nuo vieno dangaus pakraščio iki kito.’“

„Pasakyk mums, kada tai atsitiks?“

„Ir dar daugiau jums pranešiu iš anksto apie tuos įvykius, kurie dar neprasidėjo“ (IZAIJO 42:9, ŠvR).

1, 2. a) Ko klausė Jėzaus apaštalai apie ateitį? b) Kaip išsipildė sudėtinis ženklas, apie kurį Jėzus kalbėjo savo atsakyme?

DIEVIŠKASIS mokymas kyla iš Jehovos Dievo, kuris ‛apsako būsimus įvykius, kurie dar neprasidėjo’ (Izaijo 46:10, ŠvR). Kaip rodo ankstesnis straipsnis, apaštalai laukė iš Jėzaus kaip tik tokio mokymo, kai jie jį prašė: „Pasakyk mums, kada tai atsitiks ir koks bus ženklas, kai visa tai pradės pildytis?“ (Morkaus 13:4).

² Atsakydamas Jėzus apibūdino sudėtinį „ženklą“, kuris turėjo būti kaip įrodymas, kad žydų sistemos galas čia pat. Tai išsipildė 70 m. e. metais, kai buvo sugriauta Jeruzalė. Tačiau Jėzaus pranašystė turėjo išsipildyti dar didesniu mastu žymiai vėliau. Pasibaigus „nustatytiesiems tautų laikams“ 1914 metais, turėjo pasirodyti didelio masto ženklas, rodantis, kad dabartinė sugedusi sistema netrukus baigsis „didelio suspaudimo“ metua (Luko 21:24, NW). Milijonai šiandien gyvenančių žmonių gali patvirtinti, jog ženklas išsipildė: tai rodo pasauliniai karai ir kiti žymūs mūsų XX amžiaus įvykiai. Be to, šie įvykiai ženklina didesnį Jėzaus pranašystės išsipildymą — būtent šiuolaikinį, kurio atvaizdu buvo tai, kas vyko nuo 33-jų iki 70-jų m. e. metų.

 3. Kokius papildomus įvykius pranašavo Jėzus, kalbėdamas apie kitą ženklą?

³ Po Luko paminėtų nustatytųjų tautų laikų paraleliniuose Mato, Morkaus ir Luko pranešimuose yra aprašyta eilė kitų įvykių, kurie yra kaip papildomas ženklas prie sudėtinio „daiktų sistemos pabaigos ženklo“ (Mato 24:3, NW). (Šita vieta pažymėta 25 puslapyje dviguba punktyrine linija.) Mato evangelijoje sakoma: „Netrukus po tų nelaimių dienų saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris iš dangaus, ir dangaus galybės bus sukrėstos. Tuomet danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas, o visos žemės tautos ims raudoti ir pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį dangaus debesyse su didžia galybe ir šlove. Jis pasiųs savo angelus, kurie skardžiais trimitų garsais surinks jo išrinktuosius iš visų keturių šalių, nuo vieno dangaus pakraščio iki kito“ (Mato 24:29-31).

Suspaudimas ir neįprasti dangaus reiškiniai

 4. Kokie klausimai kyla dėl Jėzaus paminėtų neįprastų dangaus reiškinių?

⁴ Kada tai turėjo išsipildyti? Visuose trijuose evangelijų pranešimuose minimi vadinamieji neįprasti dangaus reiškiniai: saulė ir mėnuo užtemsta ir žvaigždės krinta iš dangaus. Tai, kaip sakė Jėzus, turėjo pasirodyti po „suspaudimo“. Ar Jėzus turėjo omenyje suspaudimą, kuris savo kulminaciją pasiekė 70-aisiais m. e. metais, ar kalbėjo apie didį suspaudimą, kuris dar turi ateiti mūsų laikais? (Mato 24:29; Morkaus 13:24).

 5. Koks buvo ankstesnis supratimas apie mūsų laikų sielvartą?

⁵ Nuo nustatytųjų tautų laikų pabaigos 1914 metais Dievo tautą ypač domina „didis sielvartas“ (Apreiškimas 7:14). Daug metų buvo manoma, kad šio mūsų laikų didžio sielvarto įžanginė dalis buvo Pirmojo pasaulinio karo laikotarpis, po to pertrauka, ir galiausiai baigiamoji dalis — „didžioji visagalio Dievo dienos kova“. Jeigu iš tikrųjų būtų taip, tai kas šiuo atveju turėjo vykti per tuos tarpinius „sistemos pabaigos“ dešimtmečius? (Apreiškimas 16:14; Mato 13:39; 24:3; 28:20).

 6. Kaip turėjo išsipildyti, kaip buvo manoma, Jėzaus pranašystė apie neįprastus dangaus reiškinius?

⁶ Taigi buvo manoma, kad tuo protarpiu pasirodys sudėtinis ženklas, į kurį įeina ir Dievo surinktosios tautos atliekama skelbimo veikla. Atrodė, kad tuo laikotarpiu, kurio pradžia buvo 1914-1918 metai, reikėjo laukti išpranašautų neįprastų dangaus reiškinių (Mato 24:29; Morkaus 13:24, 25; Luko 21:25). Dėmesys buvo koncentruojamas į fizinius dalykus dangaus sferoje — kosminius zondus, raketas, kosminius spindulius arba gama spindulius, taip pat į išsilaipinimą mėnulyje ir mėnulio bazes.

 7. Koks buvo pateiktas pakoreguotas didžio sielvarto supratimas?

⁷ Tačiau Jėzaus pranašystė, ypač didžio sielvarto atėjimas, buvo iš naujo nagrinėjama 1970 m. sausio 15 d. Sargybos bokšte (anglų k.). Buvo parodyta, jog, atsižvelgiant į pirmojo šimtmečio įvykius, negalėjo būti, kad naujųjų laikų didysis sielvartas būtų prasidėjęs 1914-1918 metais, po to keliems dešimtmečiams nutrūkęs, o vėliau vėl atsinaujinęs. Žurnale buvo padaryta išvada: „‛Didis sielvartas’, kokio daugiau niekada nebebus, dar prieš akis, kadangi jis reiškia klaidingos pasaulio religijos imperijos sunaikinimą (įskaitant krikščioniją) ir tuoj po to būsimą ‛didžiosios visagalio Dievo dienos kovą’ Harmagedone.“

 8. Kaip pasikeitusio supratimo apie didį sielvartą šviesoje buvo paaiškintas Mato 24:29 tekstas?

⁸ Tačiau Mato 24:29 sakoma, kad neįprasti dangaus reiškiniai prasideda „netrukus po tų nelaimių [„sielvarto“, NW] dienų“. Kaip tai įmanoma? Kaip buvo aiškinama 1975 m. gegužės 1 d. Sargybos bokšte (anglų k.), čia paminėtas „sielvartas“ yra tas, kuris pasiekė savo kulminaciją 70 m. e. metais. Tačiau kuo remiantis buvo galima teigti, kad neįprasti mūsų dienų dangaus ženklai pasirodys „netrukus“ po 70-jų m. e. metų įvykių? Buvo samprotaujama, kad Dievo akimis šimtmečiai yra tarsi akimirkos (Romiečiams 16:20; 2 Petro 3:8). Tačiau išsamesnis šios pranašystės, ypač Mato 24:29-31, tyrinėjimas, duoda mums visiškai kitokį paaiškinimą. Tai parodo, kaip šviesa „vis labiau žiba, išeina didyn iki tobulai dienai“ (Patarlių 4:18).b Pasvarstykime, kodėl yra tinkamas naujas, arba pakeistas, paaiškinimas.

 9. Kaip Hebrajų Raštai padeda mums suprasti Jėzaus žodžius apie dangaus reiškinius?

⁹ Pranašystę, kad „saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris iš dangaus“, Jėzus pasakė keturiems savo apaštalams. Būdami žydai, jie turėjo atpažinti tuos žodžius iš Hebrajų Raštų, kur, pavyzdžiui, pagal Sofonijo 1:15, Dievo teismo diena buvo pavadinta „didelės nelaimės ir skurdo diena, tamsybių ir sutemos diena, debesų ir viesulo diena“. Taip pat kiti hebrajų pranašai kalbėjo apie tai, kad saulė užtems, mėnulis nešvies ir žvaigždės nebespindės. Panašūs posakiai buvo vartojami dieviškuose pranešimuose, kurie buvo skirti Babilonui, Edomui, Egiptui ir šiaurinei Izraelio karalystei perspėti (Izaijo 13:9, 10; 34:4, 5; Jeremijo 4:28; Ezechielio 32:2, 6-8; Amoso 5:20; 8:2, 9).

10, 11. a) Ką apie dangaus ženklus pranašavo Joelis? b) Kokios Joelio pranašystės dalys išsipildė 33-aisiais m. e. metais ir kokios neišsipildė?

¹⁰ Kai Petras ir kiti trys apaštalai išgirdo Jėzaus žodžius, jie tikriausiai prisiminė Joelio pranašystę, užrašytą 2:28-31 ir 4:15 (ŠvR): „Aš išliesiu savo dvasią ant kiekvieno kūno; jūsų sūnūs ir jūsų dukterys pranašaus; ... Aš parodysiu danguje ir žemėje nuostabių dalykų, kraujo, ugnies ir dūmų garų. Saulė pavirs tamsybėmis ir mėnulis krauju pirma, nekaip ateis didelė ir baisinga Viešpaties [„Jehovos“, NW] diena.“ „Saulė ir mėnulis aptems ir žvaigždės susilaikys švietusios.“

¹¹ Kaip pranešama Apaštalų darbų 2:1-4 ir 14-21, per Sekmines 33 m. e. metais Dievas išliejo šventąją dvasią 120-čiai mokinių, kaip vyrams, taip ir moterims. Apaštalas Petras paaiškino, kad įvyko tai, kas buvo pranašo Joelio išpranašauta. O kaip dėl tų Joelio žodžių, kur sakoma, jog ‛saulė pavirs tamsybėmis ir mėnulis krauju ir žvaigždės susilaikys švietusios’? Niekas nenurodo, kad tai būtų išsipildę 33-aisiais m. e. metais ar daugiau kaip per 30-ies metų žydų daiktų sistemos pabaigos laikotarpį.

12, 13. Kaip išsipildė Joelio pranašystė apie neįprastus dangaus reiškinius?

¹² Ši paskutinė Joelio pranašystės dalis, matyt, buvo labiau susijusi su ‛didelės ir baisingos Viešpaties [„Jehovos“, NW] dienos atėjimu’ — Jeruzalės sunaikinimu. Apie sielvartą, ištikusį Jeruzalę 70 m. e. metais, 1966 m. lapkričio 15 d. Sargybos bokšte (anglų k.) buvo rašoma: „Jeruzalei ir jos vaikams tai iš tiesų buvo ‛Jehovos diena’. Buvo ‛daug kraujo, ugnies ir rūkstančių dūmų’; saulė dieną neprasiskverbdavo pro miestą gaubusią tamsą, ir mėnulis, kurio spalva priminė pralietą kraują, nebešvytėjo savo taikia sidabrine šviesa.“c

¹³ Tai, ką išpranašavo Joelis apie neįprastus dangaus reiškinius, taip pat ir kitos čia paminėtos pranašystės, turėjo išsipildyti Jehovos nuosprendžio įvykdymo metu. Saulės, mėnulio ir žvaigždžių užtemimas vyko ne per visą žydų sistemos pabaigos laiką, bet tuo metu, kai nuosprendį vykdančios pajėgos atžygiavo prieš Jeruzalę. Logiška, kad didesnio šios Joelio pranašystės dalies išsipildymo mes galime tikėtis tada, kai Dievas pradės vykdyti nuosprendį dabartinei sistemai.

Koks sielvartas prieš pasirodant neįprastiems dangaus reiškiniams?

14, 15. Kaip Joelio pranašystė padeda mums geriau suprasti Mato 24:29?

¹⁴ Joelio pranašystės (harmoningai su kitomis panašiais posakiais parašytomis pranašystėmis) išsipildymas padeda mums suprasti žodžius iš Mato 24:29. Aišku, kad Jėzaus pasakymas, jog ‛saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos ir žvaigždės kris iš dangaus’ siejasi ne su įvykiais, kurie vyko per dešimtmečius, tęsiantis dabartinės sistemos pabaigai, pavyzdžiui, su kosminių raketų paleidimu, skrydžiais į mėnulį ir panašiais dalykais. Ne, Jėzus nurodė įvykius, kurie siejasi su „didele ir baisinga Viešpaties [„Jehovos“, NW] diena“ — būsimuoju sunaikinimu.

¹⁵ Tai susiję su mūsų supratimu, kaip neįprasti dangaus reiškiniai prasidės „netrukus po tų nelaimių [„sielvarto“, NW] dienų“. Jėzus kalbėjo ne apie sielvartą, kuris savo kulminaciją pasiekė 70-aisiais m. e. metais, bet jis nurodė pradžią didžiojo sielvarto, kurį turėjo patirti pasaulio sistema ateityje ir kuris turėjo būti jo pažadėtojo „dalyvavimo“ kulminacija (Mato 24:3, NW). Šitas sielvartas dar tebėra ateityje.

16. Apie kokį suspaudimą kalbama Morkaus 13:24 ir kodėl?

¹⁶ O ką galima pasakyti apie Morkaus 13:24 tekstą: „Tomis dienomis, po ano suspaudimo, saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos“? Čia abu žodžiai, „tomis“ ir „ano“, yra formos graikiško žodžio, parodomojo įvardžio e·keiʹnos, kuris nurodo ką nors tolima laiko atžvilgiu. Žodis e·keiʹnos gali būti vartojamas apibūdinti kam nors jau seniai praėjusiam (arba kam nors anksčiau paminėtam) ar taip pat kalbant apie ką nors, kas dar toli ateityje (Mato 3:1; 7:22; 10:19; 24:38, NTP; Morkaus 13:11, 17, 32; 14:25; Luko 10:12, NTP; 2 Tesalonikiečiams 1:10). Todėl Morkaus 13:24 paminėtas „anas suspaudimas“ nėra romėnų sukeltas sielvartas, bet tai bus galingi Jehovos veiksmai dabartinės sistemos pabaigoje.

17, 18. Kaip Apreiškimas papildomai nušviečia didžio sielvarto plėtojimąsi?

¹⁷ Apreiškimo 17-19 skyriai atitinka ir patvirtina šį naują, pakoreguotą Mato 24:29-31, Morkaus 13:24-27 ir Luko 21:25-28 tekstų supratimą. Kaip? Evangelijos rodo, kad prasidėjęs sielvartas nepasibaigs tuoj pat. Kai jis prasidės, dar bus daug gyvų nepaklusnių žmonių, kurie, pamatę „Žmogaus Sūnaus ženklą“, atitinkamai reaguos, tai yra dejuos ir, kaip sakoma Luko 21:26, „džius iš baimės laukdami to, kas turės ištikti pasaulį“. Ši beprotiška baimė kils dėl to, kad jie pamatys „ženklą“, kuris reikš artėjantį jų sunaikinimą.

¹⁸ Iš Apreiškimo pranešimo matosi, kad būsimasis didis sielvartas prasidės tada, kai tarptautinio „laukinio žvėries“ militarizuoti „ragai“ atsigręš į „didžiąją ištvirkėlę“, didžiąją Babelęd (Apreiškimas 17:1, 10-16). Tačiau daug žmonių išliks, kadangi karaliai, pirkliai, laivininkai ir kiti liūdės dėl klaidingos religijos žūties. Be abejo, daugelis supras, kad po jos teismas ateina ir jiems (Apreiškimas 18:9-19).

Ko reikia laukti?

19. Ko galime laukti didžio sielvarto pradžioje?

¹⁹ Atskiri Mato, Morkaus ir Luko evangelijų skirsniai kartu su Apreiškimo 17-19 skyriais aiškiai nušviečia tai, kas turi greitai įvykti. Didysis sielvartas prasidės Dievo nustatytu laiku su pasaulinės klaidingos religijos imperijos (didžiosios Babelės) užpuolimu. Ypač stiprų užpuolimą patirs krikščionija, kuri atitinka neištikimąją Jeruzalę. „Netrukus po“ šito sielvarto fazės „bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse, o žemėje tautos blaškysis“ (Mato 24:29; Luko 21:25).

20. Kokių neįprastų dangaus reiškinių mes dar galime laukti?

²⁰ Kokia prasme ‛užtems saulė, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris nuo dangaus, ir dangaus galybės bus sukrėstos’? Be abejo, pirmoje didžio sielvarto dalyje daugelis šviesulių — žinomų religinio pasaulio atstovų — bus demaskuoti ir sunaikinti „dešimties ragų“, kurie paminėti Apreiškimo 17:16. Neabejotinai bus sukrėstos ir politinės jėgos. O ar fiziniame danguje taip pat gali būti kažkas baisaus? Matyt, taip, ir galbūt net kažkas daug baisesnio negu Juozapo Flavijaus aprašytieji įvykiai prieš žydų sistemos pabaigą. Mes žinome, kad Dievas senovėje parodė tokią galią sukeldamas panašius neįprastus reiškinius, ir tai jis gali vėl padaryti (Išėjimo 10:21-23; Jozuės 10:12-14; Teisėjų 5:20; Luko 23:44, 45).

21. Kaip pasirodys būsimasis „ženklas“?

²¹ Šioje vietoje visi trys evangelistai, kad pavaizduotų tolesnius įvykius, vartoja žodį toʹte (tada, tuomet). „Tuomet danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas“ (Mato 24:30; Morkaus 13:26; Luko 21:27). Nuo Pirmojo pasaulinio karo tikrieji Jėzaus mokiniai įžvelgia jo nematomo dalyvavimo sudėtinį ženklą, kurio dauguma žmonių nepastebi. Tačiau Mato 24:30 nurodytas kitas būsimas „ženklas“, turintis įvykti ateityje, būtent „Žmogaus Sūnaus ženklas“. Ir visos tautos bus priverstos pastebėti šitą ženklą. Kai Jėzus ateis su debesimis, taigi nematomai, priešiškai nusiteikusiems žmonėms visame pasaulyje teks pastebėti šį ‛atėjimą’ (graikiškai er·khoʹme·non) dėl antgamtinio jo karališkos galios pasireiškimo (Apreiškimas 1:7).

22. Koks bus poveikis, kai bus matomas Mato 24:30 nurodytasis „ženklas“?

²² Mato 24:30 tolesniems įvykiams nušviesti vėl pavartotas žodis toʹte. Tada tautos, nujausdamos įvykių baigtį, blaškysis ir raudos, galbūt suprasdamos, kad jų žūtis neišvengiama. Tačiau koks kontrastas tam bus Dievo tarnai, kadangi jie pakels savo galvas žinodami, jog jų išvadavimas arti! (Luko 21:28). Ir kaip sakoma Apreiškimo 19:1-6, tikrieji garbintojai danguje ir žemėje džiaugsis didžiosios ištvirkėlės sunaikinimu.

23. a) Ką Jėzus padarys su išrinktaisiais? b) Ką galima pasakyti apie likučio paėmimą į dangų?

²³ Pagal Morkų 13:27 (NTP), Jėzaus pranašystėje toliau sakoma: „Tuomet [toʹte] jis pasiųs angelus ir surinks savo išrinktuosius iš keturių vėjų, nuo žemės krašto iki dangaus krašto.“ Čia Jėzus atkreipia dėmesį į 144000 „išrinktųjų“, dar gyvenančių žemėje, likutį. Daiktų sistemos pabaigos laiko pradžioje šie pateptieji Jėzaus mokiniai buvo suburti į teokratišką vienybę. Tačiau, pagal nustatytą laiko seką, Morkaus 13:27 ir Mato 24:31 aprašoma dar kai kas. „Skardžiais trimitų garsais“ likusieji „išrinktieji“ bus surinkti nuo žemės pakraščių. Kaip jie bus surinkti? Be abejonės, jie bus ‛paženklinti’ ir Jehovos pripažinti kaip „pašauktieji, išrinktieji ir ištikimieji“. Ir Dievo nustatytu laiku jie bus surinkti į dangų kaip kunigai ir karaliai.e Tai atneš džiaugsmą ne tik jiems, bet taip pat „milžiniškai miniai“ jų ištikimų draugų, kurie taip pat bus paženklinti, kad ‛pereitų didį sielvartą’ ir džiaugtųsi žemės rojaus palaimomis (Mato 24:22; Apreiškimas 7:3, 4, 9-17; 17:14; 20:6, NTP; Ezechielio 9:4, 6).

24. Kokia būsimųjų įvykių seka matoma iš Mato 24:29-31?

²⁴ Jėzaus atsakymas į apaštalų klausimą „Pasakyk mums...“ apėmė daugiau negu jie galėjo suprasti. Tačiau jie džiaugėsi matydami, kad jų gyvenamuoju laiku jo pranašystė išsipildė kaip pavyzdys. Tyrinėdami Jėzaus atsakymą šiuo atveju pagrindinį dėmesį skyrėme tai jo pranašystės daliai, kuri išsipildys artimiausioje ateityje (Mato 24:29-31; Morkaus 13:24-27; Luko 21:25-28). Mes jau dabar matome, kad išlaisvinimas artėja. Mes galime laukti didžio sielvarto pradžios, o tada Žmogaus Sūnaus ženklo; ir tada Dievas surinks išrinktuosius. Ir pagaliau mūsų karvedys-Karalius, pasodintas į sostą Jėzus, „užbaigs savo pergalę“ Armagedone kaip Jehovos nuosprendžio Vykdytojas (Apreiškimas 6:2, NW). Ta Jehovos diena, — kai jis išlies kerštą, — bus didingas daiktų sistemos pabaigos finalas, pabaigos, kuri nuo 1914 metų pažymėjo Viešpaties Jėzaus dieną.

25. Kaip ateityje mes galime būti Luko 21:28 žodžių išsipildymo dalyviai?

²⁵ Toliau semkimės naudos iš dieviškojo mokymo, kad paskirtu laiku galėtume atsiliepti į Jėzaus žodžius: „Kai visa tai prasidės, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti“ (Luko 21:28). Kokia puiki ateitis laukia išrinktųjų ir milžiniškos minios, kai Jehova pradės išteisinti savo šventą vardą!