Branginkime „žmones dovanas“
„Prašome... gerbti tuos, kurie [„stropiai“, NW] darbuojasi jūsų tarpe... Labai branginkite ir mylėkite juos dėl jų darbo!“ (1 TESALONIKIEČIAMS 5:12, 13)
1. Ko susilaukiama duodant, pasak Apaštalų darbų 20:35? Pateik pavyzdį.
„PALAIMINGIAU duoti negu imti“ (Apaštalų darbai 20:35). Ar prisimeni, kada paskutinį kartą patyrei, kokie teisingi šie Jėzaus žodžiai? Galbūt tuomet, kai ką nors dovanojai brangiam žmogui. Tu atsidėjęs rinkai dovaną, nes norėjai nudžiuginti mylimą asmenį. Kokia šiluma užliejo širdį, kai pamatei nušvitusį artimojo veidą! Davimas iš deramų paskatų yra meilės išraiška, daranti mus laimingus.
2, 3. a) Kodėl galima sakyti, jog nėra laimingesnio už Jehovą, ir kaip „žmonės dovanos“ džiugina jo širdį? b) Kaip neturėtume elgtis su Dievo dovana?
2 Tad kas gi galėtų būti laimingesnis už Jehovą, „kiekvieno gero davinio“ Davėją? (Jokūbo 1:17; 1 Timotiejui 1:11) Visas dovanas jis duoda iš meilės (1 Jono 4:8). Viena iš jų — „žmonės dovanos“, Dievo duotos per Kristų susirinkimams (Efeziečiams 4:8, NW). Vyresnieji, skirti prižiūrėti kaimenę, yra didelės Dievo meilės savo tautai įrodymas. Tie vyrai būna kruopščiai parinkti: jie privalo atitikti Rašto reikalavimus (1 Timotiejui 3:1-7; Titui 1:5-9). Jie žino turį būti ‛gailestingi kaimenei’, tuomet avys jaus dėkingumą už tokius meilingus ganytojus (Apaštalų darbai 20:29; Psalmių 100:3). Kai Jehova mato, kad jo avių širdys kupinos tokios padėkos, jo širdis tikrai džiūgauja! (Patarlių 27:11)
3 Mes juk nenorėtume nei sumenkinti Dievo dovanos vertės, nei būti nedėkingi. Tad kyla du klausimai. Koks turi būti vyresniųjų požiūris į savo vaidmenį susirinkime? Kaip kiti kaimenės nariai gali rodyti dėkingumą už „žmones dovanas“?
‛Mes esame jūsų bendradarbiai’
4, 5. a) Kam Paulius prilygina susirinkimą ir kodėl tinka toks sugretinimas? b) Remdamiesi Pauliaus palyginimu, kaip turėtume žiūrėti į kitus ir kaip reikėtų elgtis vieniems su kitais?
4 Jehova patikėjo „žmonėms dovanoms“ tam tikrą valdžią susirinkime. Žinoma, vyresnieji nenori piktnaudžiauti savo valdžia, bet jie žino, jog netobuliems žmonėms tai lengvai atsitinka. Tad kaip jie turi žiūrėti į savo santykius su kitais kaimenės nariais? Atkreipk dėmesį į apaštalo Pauliaus duotą palyginimą. Pasakęs, kam skirti „žmonės dovanos“, Paulius toliau rašė: „Aukime meile visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, — Kristuje. Iš jo visas kūnas, suderintas ir stipriai sujungtas įvairiais ryšiais, savaip veikiant kiekvienai daliai, auga ir save patį stato meilėje“ (Efeziečiams 4:15, 16). Paulius prilygina susirinkimą — tiek vyresniuosius, tiek kitus narius — žmogaus kūnui. Kodėl tinka šis palyginimas?
5 Žmogaus kūnas sudarytas iš daugelio narių, bet turi tik vieną galvą. Tačiau viskas — raumenys, nervai, venos — yra naudinga. Kiekvienas narys yra vertingas ir prisideda prie kūno sveikatos bei grožio. Panašiai ir susirinkimas sudarytas iš daugelio skirtingų narių, bet visi jie — jauni ar seni, stiprūs ar silpni — gali puoselėti viso susirinkimo sveikatą ir grožį (1 Korintiečiams 12:14-26). Nė vienas neturi jaustis esąs nežymus. Negali būti ir kito kraštutinumo: nė vienas neturi manyti esąs pranašesnis, nes visi — ganytojai ir avys — yra kūno dalys, bet galva viena, Kristus. Todėl Paulius šiltai kalba, kad mes turime rodyti vieni kitiems meilę, rūpinimąsi ir pagarbą. Suprasdami tai, vyresnieji turi nuolankų, santūrų požiūrį į savo vaidmenį susirinkime.
6. Kaip Paulius, būdamas apaštalas, rodė nuolankią dvasią?
6 Tokie „žmonės dovanos“ nesistengia būti savo bendratikių gyvenimo bei tikėjimo viešpačiais. Paulius, nors ir apaštalas, nuolankiai pasakė korintiečiams: „Mes juk nesame jūsų tikėjimo viešpačiai, bet tik jūsų džiaugsmo talkininkai („bendradarbiai“, NW), nes tikėjime jūs stovite tvirtai“ (2 Korintiečiams 1:24). Paulius nenorėjo būti savo brolių tikėjimo ir gyvensenos viešpačiu. Jis matė, jog to nė nereikia, nes neabejojo, kad šie žmonės jau yra ištikimi Dievui ir atėjo į Jehovos organizaciją trokšdami daryti, kas teisinga. Todėl jis apie save ir kelionių draugą Timotiejų kalbėjo, galima sakyti, taip: ‛Mūsų darbas — drauge su jumis džiugiai tarnauti Dievui’ (2 Korintiečiams 1:1). Kokia nuolanki dvasia!
7. Ką nuolankūs vyresnieji mano apie savo vaidmenį susirinkime ir kaip jie pasitiki bendratikiais?
7 Šiandieną „žmonės dovanos“ dirba tokį pat darbą. Jie yra ‛mūsų džiaugsmo bendradarbiai’. Nuolankūs vyresnieji supranta, kad ne jie turi spręsti, kiek kiti pajėgia nuveikti Dievo tarnyboje. Nors jie ir gali paskatinti kitus išplėsti arba pagerinti savo tarnybą, tačiau žino, kad toks troškimas turi kilti iš žmogaus širdies. (Palygink 2 Korintiečiams 9:7.) Vyresnieji tikri, kad, būdami džiugūs, bendratikiai triūs kiek pajėgs. Tad jie nuoširdžiai trokšta padėti savo broliams ‛linksmai tarnauti Viešpačiui’ (Psalmių 100:2).
Padėkite visiems tarnauti su džiaugsmu
8. Kaip vyresnieji gali padėti savo broliams džiugiai tarnauti Jehovai?
8 Vyresnieji, kaip jūs galite padėti savo broliams tarnauti su džiaugsmu? Jūs galite skatinti savo pavyzdžiu (1 Petro 5:3). Tegu tavo uoli bei džiugi tarnyba būna matoma, tuomet ir kiti bus padrąsinti sekti tokiu pavyzdžiu. Pagirk bendratikius už jų puikias pastangas (Efeziečiams 4:29). Šiltai, nuoširdžiai pagirtas žmogus jaučiasi esąs naudingas ir reikalingas. Tai skatina avis norėti visomis jėgomis tarnauti Dievui. Venk nemalonių sugretinimų (Galatams 6:4). Žmogų tokie lyginimai labiau nuvilia, negu skatina pasitaisyti. Be to, kiekviena Jehovos avis yra savita — visų aplinkybės bei gebėjimai skiriasi. Pasitikėk savo broliais taip kaip Paulius. Meilė „visa tiki“, todėl reikia tikėti, jog mūsų bendratikiai myli Dievą ir nori jam įtikti (1 Korintiečiams 13:7). ‛Gerbdamas kitą’, padėsi jam būti tokiu, už ką gerbi (Romiečiams 12:10). Būk tikras, jog avys iš visų jėgų stengsis tarnauti Dievui su džiaugsmu, jei bus drąsinamos ir stiprinamos (Mato 11:28-30).
9. Koks kiekvieno vyresniojo požiūris į kitus vyresniuosius padės jam tarnauti su džiaugsmu?
9 Kukliai vertindamas save kaip ‛bendradarbį’, pats galėsi tarnauti su džiaugsmu ir būsi dėkingas už ypatingas dovanas — kitus vyresniuosius. Kiekvienas vyresnysis turi savo talentų bei gabumų ir juos gali panaudoti susirinkimo labui (1 Petro 4:10). Vienas gal turi mokymo dovaną. Kitas — gabus organizatorius. O su trečiuoju galbūt labai lengva bendrauti dėl jo nuoširdumo bei atjautos. Aišku, nė vienas vyresnysis nėra vienodai gabus viskam. Ar kuris nors vyresnysis, gabus kažkam, pavyzdžiui, mokyti, yra pranašesnis už kitą? Visai ne! (1 Korintiečiams 4:7) Antra vertus, nereikia pavydėti kitam vyresniajam arba jaustis žemesniam, jei žmonės jį giria dėl gabumų. Nepamiršk, jog ir pats turi talentų, kuriuos mato Jehova. Be to, jis gali padėti tau lavinti tuos sugebėjimus ir panaudoti juos savo brolių gerovei (Filipiečiams 4:13).
‛Būk klusnus ir atsidavęs’
10. Kodėl mums dera rodyti dėkingumą už „žmones dovanas“?
10 Gavus dovaną, dera padėkoti. „Būkite dėkingi“, — sakoma Kolosiečiams 3:15. Tad kaip yra su „žmonėmis dovanomis“, vertingu Jehovos daviniu mums? Žinoma, pirmiausia mes dėkingi Jehovai, dosniam dovanų Davėjui. O ar esam dėkingi ir „žmonėms dovanoms“? Kaip galime parodyti jiems dėkingumą?
11. a) Kaip galime rodyti dėkingumą už „žmones dovanas“? b) Ką reiškia žodžiai „klausykite“ ir „būkite... atsidavę“?
11 Mes parodysime dėkingumą už „žmones dovanas“, jei nedelsdami paklusime jų Biblija pagrįstiems patarimams ir sprendimams. Biblija mums pataria: „Klausykite savo vadovų ir būkite jiems atsidavę, nes jie budi jūsų sielų labui, būdami atsakingi už jas; tegu jie tai daro su džiaugsmu, o ne dūsaudami, nes tai nebūtų jums naudinga“ (Žydams 13:17). Atkreipk dėmesį, kad mes turime ne tik ‛klausyti’, bet ir ‛būti atsidavę’ tiems, kurie vadovauja. Graikiškas žodis, išverstas „atsiduoti“, pažodžiui reiškia „nusileisti“. Biblistas R. Lenskis apie žodžius „klausykite“ ir „būkite... atsidavę“ sako taip: „Žmogus paklūsta, kai sutinka padaryti, ko iš jo prašo, ir yra įsitikinęs, jog tai teisinga ir naudinga; jis nusileidžia..., kai yra priešingos nuomonės.“ Jei mes suprantame ir sutinkame su vadovaujančių brolių nurodymais, noriai paklusime. O kaip tada, jei nesuprantame, kodėl nuspręsta būtent taip?
12. Kodėl mes turime būti atsidavę, tai yra nuolaidūs, vyresniesiems, jei net ne visai suprantame, kodėl jie nusprendė būtent taip?
12 Tokiu atveju reikia būti atsidavusiems, tai yra nusileisti. Kodėl? Viena, turime pasitikėti, jog tie dvasiškai pasirengę vyrai iš širdies trokšta mums paties geriausio. Juk jie gerai žino, kad yra atskaitingi Jehovai už jiems pavestas avis (Jokūbo 3:1). Taip pat neturime pamiršti, jog mes nežinome visų neskelbtinų faktų, leidusių jiems kompetentingai nuspręsti (Patarlių 18:13).
13. Kas gali padėti mums pasikliauti vyresniaisiais jų teisminio sprendimo atvejais?
13 O kaip būti atsidavusiems teisminio sprendimo atveju? Aišku, tai gali būti nelengva, ypač jei nutarta atskirti mums artimą žmogų — giminaitį ar bičiulį. Bet ir tuomet geriausia neprieštarauti „žmonių dovanų“ sprendimui. Padėtis įpareigoja juos būti bešališkesnius, negu mes esame, be to, galbūt jie žino daugiau faktų. Dažnai patiems vyresniesiems toks jų nuosprendis būna skausmingas; teisti „Jehovos vardu“ — rimta atsakomybė (2 Kronikų 19:6, NW). Jie visapusiškai stengiasi būti gailestingi, nes žino, jog Dievas yra „pasiruošęs atleisti“ (Psalmių 86:5, Brb red.). Tačiau jie privalo sergėti susirinkimo tyrumą, nes ir Biblijoje nurodyta atskirti neatgailaujančius nusidėjėlius (1 Korintiečiams 5:11-13). Daugeliu atvejų ir pats nusidėjęs asmuo sutinka su sprendimu. Galbūt kaip tik toks sudrausminimas paskatins jį atsitokėti. Jei mes, jo artimieji, paklūstame sprendimui, galbūt taip padedame žmogui turėti naudos iš auklybos (Žydams 12:11).
„Labai branginkite... juos“
14, 15. a) Kodėl dera branginti vyresniuosius, kaip rašoma 1 Tesalonikiečiams 5:12, 13? b) Kodėl tinka sakyti, jog vyresnieji ‛stropiai darbuojasi mūsų tarpe’?
14 Mes taip pat galime parodyti dėkingumą už „žmones dovanas“ brangindami juos. Laiške Tesalonikos susirinkimui Paulius ragino: „Prašome... gerbti tuos, kurie [„stropiai“, NW] darbuojasi jūsų tarpe, vadovauja Viešpatyje ir teikia jums pamokymų. Labai branginkite ir mylėkite juos dėl jų darbo!“ (1 Tesalonikiečiams 5:12, 13) „Stropiai darbuojasi“ — ar šie žodžiai neapibūdina atsidavusių vyresniųjų, nesavanaudiškai besiaukojančių mūsų labui? Pagalvok bent kiek apie sunkią tų brangių brolių naštą.
15 Jie dažniausiai turi šeimas ir aprūpina jas dirbdami pasaulietišką darbą (1 Timotiejui 5:8). O jei vyresnysis turi vaikų, privalo skirti jiems laiko ir dėmesio. Jo pagalbos galbūt reikia vaikams ruošiant pamokas bei retsykiais organizuojant naudingas pramogas, kad jaunimas galėtų išlieti savo trykštančią energiją (Ekleziasto 3:1, 4). Svarbiausia — jis rūpinasi savo šeimos dvasiniais poreikiais: reguliariai studijuoja su šeima Bibliją, darbuojasi su ja lauko tarnyboje ir vedasi ją į krikščionių sueigas (Pakartoto Įstatymo 6:4-7; Efeziečiams 6:4). Nepamirškime, jog vyresnieji, be visiems mums įprastų pareigų, turi ir papildomų: užduotys sueigoms, ganytojiški aplankymai, rūpinimasis susirinkimo dvasine gerove bei teisminiai posėdžiai, iškilus reikalui. Kai kurie turi užduočių per rajono asamblėjas bei srities kongresus, statant Karalystės salę, Ryšių su ligoninėmis komitete. Tikrai tie broliai „stropiai darbuojasi“!
16. Pasakyk, kaip galime branginti vyresniuosius.
16 Kaip mes galime branginti juos? Biblijos patarlė sako: „Laiku pasakytas žodis, koks jis mielas!“ (Patarlių 15:23; 25:11, Brb red.) Todėl mūsų nuoširdūs padėkos bei padrąsinimo žodžiai parodys, kad vertiname jų stropų triūsą. Mums taip pat dera nebūti per daug reikliems. Kita vertus, neturime varžytis kreiptis į juos pagalbos. Kartais mums ‛dreba širdis krūtinėje’ ir reikia Raštu grindžiamo padrąsinimo, vadovavimo bei patarimo tų žmonių, kurie ‛sugeba mokyti’ Dievo Žodžio (Psalmių 55:5; 1 Timotiejui 3:2). Kartu neturime pamiršti, jog vyresnysis negali skirti mums daug laiko, nes jo reikia šeimai bei kitiems susirinkimo žmonėms. ‛Užjausdami’ šiuos uoliai dirbančius brolius, nebūsime besaikiai reikalautojai (1 Petro 3:8). Geriau būkime dėkingi už tą laiką ir dėmesį, kurį jie pajėgia mums skirti (Filipiečiams 4:5).
17, 18. Kaip aukojasi daugelis žmonų, kurių vyrai yra vyresnieji, ir kaip mes galime parodyti, jog vertiname tas Dievui ištikimas seseris?
17 O ką galima pasakyti apie vyresniųjų žmonas? Ar jos nenusipelno mūsų pagarbos? Juk jos dalijasi savo vyrais su susirinkimu. Joms dažnai tenka dėl to aukotis. Kartais vyresnieji, užuot leidę vakarą su šeima, rūpinasi susirinkimo reikalais. Daugelyje susirinkimų Dievui ištikimos krikščionės noriai aukojasi, kad jų vyrai galėtų rūpintis Jehovos avimis. (Palygink 2 Korintiečiams 12:15.)
18 Kaip įrodome, jog vertiname tokias ištikimas seses krikščiones? Aišku, tuo, kad nekeliame per didelių reikalavimų jų vyrams. Tačiau neužmirškime ir paprastų padėkos žodžių poveikio. Patarlių 16:24 (Šventasis Raštas, vertė A. Vėlius) sakoma: „Meilingi žodžiai yra kaip medaus syvas, kuris atgaivina sielą ir įduoda kaulams sveikatos.“ Štai vienas pavyzdys. Po krikščionių sueigos sutuoktinių pora paprašė vyresniojo pasikalbėti apie jų paauglį. Kol vyresnysis kalbėjosi su jais, jo žmona kantriai laukė. Po pokalbio mama priėjo prie vyresniojo žmonos ir pasakė: „Noriu padėkoti, kad tavo vyras skyrė laiko padėti mano šeimai.“ Vyresniojo žmoną tikrai nudžiugino tie paprasti malonūs padėkos žodžiai.
19. a) Ką vyresnieji ištikimai daro? b) Kam visi turime būti pasiryžę?
19 Avis prižiūrintys vyresnieji yra vienas iš Jehovos „gerų davinių“ (Jokūbo 1:17). Be abejo, tie vyrai nėra tobuli ir klysta kaip mes visi (1 Karalių 8:46). Tačiau apskritai susirinkimų vyresnieji visame pasaulyje ištikimai daro tai, ko Jehova tikisi iš jų: pataiso, ugdo, vienija ir sergsti kaimenę. Tegu kiekvienas vyresnysis būna pasiryžęs toliau gailestingai rūpintis Jehovos avimis ir taip įrodyti esąs dovana, arba palaima, savo broliams. O mes visi būkime dėkingi už „žmones dovanas“ paklusdami bei nusileisdami jiems ir brangindami jų stropų darbą. Kokie dėkingi turime būti, kad Jehova meilingai parūpino vyrų, kurie, galima sakyti, taip kalba jo avims: ‛Mūsų darbas — padėti jums džiugiai tarnauti Dievui’!
Kaip tu atsakytumei?
◻ Kodėl tinka susirinkimą palyginti su kūnu?
◻ Kaip vyresnieji gali padėti savo broliams džiugiai tarnauti Jehovai?
◻ Kodėl turime ne tik klausyti tų, kurie vadovauja, bet ir būti atsidavę jiems?
◻ Kaip galime branginti vyresniuosius?
[Iliustracija 16 puslapyje]
Vyresnieji pagiria kitus už nuoširdžias pastangas
[Iliustracija 17 puslapyje]
Vyresnieji uoliu pavyzdžiu tarnyboje gali padėti savo šeimos nariams bei kitiems tarnauti su džiaugsmu
[Iliustracijos 18 puslapyje]
Mes branginame stropiai triūsiančius vyresniuosius!