Armagedonas — Dievo karas, kuris užbaigs visus karus

„Žudyti kitą žmogų jiems atrodo baisu; karas jų akimis nesuvokiamas ir atgrasus; tokio žodžio net nėra jų žodyne“ (TAIP 1888 METAIS NORVEGŲ KELIAUTOJAS FRITJOFAS NANSENAS APIBŪDINO GRENLANDIJOS ESKIMUS).

KAS nenorėtų gyventi tarp žmonių, kuriems karas „nesuvokiamas ir atgrasus“? Kas netrokštų pasaulio, kuriame apie karą niekas nežino, o žodžio „karas“ netgi nėra žodyne? Žinoma, jeigu savo viltis dėtume tik į žmones, tai atrodytų neįmanoma.

Tačiau, kaip rodo Izaijo pranašystė, tokį pasaulį žada pats Dievas. Joje skaitome: „Jie perkals savo kalavijus į arklus, o ietis — į geneklius. Tauta nebekels kalavijo prieš kitą tautą, nebebus mokomasi kariauti“ (Izaijo 2:4).

Kad šis pažadas išsipildytų, reikia didžiulių permainų. Dabar pasaulyje karinėse pajėgose tarnauja apie 20 milijonų kareivių, žemėje vyksta maždaug dvidešimt karų. Todėl visagalis Dievas, Jehova, turės įsikišti į žmonijos reikalus. To įsikišimo kulminacija bus įvykis, Biblijoje vadinamas Armagedonu (Apreiškimo 16:14, 16).

Nors žodžiu „Armagedonas“ pastaruoju laiku daug kas įvardija branduolinę katastrofą, vienas žodynas pateikia tokią pagrindinę šio žodžio reikšmę: „Gėrio ir blogio jėgų lemiamo susidūrimo vieta.“ Ar gėris kada nors nugalės blogį, o gal jų dvikova tik fantazija?

Biblija ne sykį kalba apie blogio galą ir tai labai paguodžia. „Nusidėjėliai bus išnaikinti iš žemės, nedorėlių daugiau nebebus“, — pranašauja psalmininkas (Psalmyno 104:35, NW). „Teisieji gyvens krašte ir nekaltieji pasiliks jame, — rašoma Patarlių knygoje. — Bet nedorėliai bus pašalinti iš krašto, nusikaltėliai išrauti iš jo“ (Patarlių 2:21, 22, Brb).

Tačiau nedorėliai, kaip rodo Biblija, savo noru valdžios neatiduos; todėl Dievas pakils ir jėga pašalins visą blogį, nutrauks karus (Psalmyno 2:2). Šis unikalus konfliktas ne be reikalo Biblijoje vadinamas Armagedonu.

Mūšiai, vykę prie Megido

Žodis „Armagedonas“ reiškia „Megido kalnas“. Senovės Megido mieste bei greta plytinčioje Jezreelio lygumoje būta daug lemiamų kovų. „Per visą istoriją Megide ir Jezreelio lygumoje vyko mūšiai, turėję įtakos civilizacijos raidai“, — rašo istorikas Erikas Klainas knygoje The Battles of Armageddon.

Mūšiai prie Megido, kaip nurodo Klainas, dažnai būdavo lemtingi. Mongolų ordos, XIII amžiuje užėmusios didelę dalį Azijos teritorijos, šioje vietoje patyrė pirmąjį pralaimėjimą. Britų pajėgos, vadovaujamos generolo Edmundo Alenbio, Megido apylinkėse Pirmojo pasaulinio karo metu sumušė turkus. Žinomas karo istorikas tą Alenbio pergalę pavadino „vienu iš trumpiausių sėkmingų karo žygių ir viena lemtingiausių kovų per visą istoriją“.

Bibliniais laikais netoli Megido irgi būta lemiamų mūšių. Čia teisėjas Barakas nugalėjo Siseros vedamus kanaaniečių pulkus (Teisėjų 4:14-16; 5:19-21). Čionai Gideonas su negausiu būriu iš 300 vyrų įveikė didžiulę midjaniečių armiją (Teisėjų 7:19-22). Šiose apylinkėse, ant Gilbojos kalno, žuvo karalius Saulius ir jo sūnus Jehonatanas, kai izraelitus nugalėjo filistinai (1 Samuelio 31:1-7).

Dėl geros strateginės padėties Megide bei gretimame slėnyje per paskutinius keturis tūkstančius metų vyko daug kautynių. Vienas istorikas jų suskaičiavo bent 34!

Taigi Megido istorija bei unikali geografinė padėtis neabejotinai susijusi su simboline žodžio „Armagedonas“ reikšme. Nors pastarasis žodis Biblijoje randamas tik kartą, Apreiškimo knygos, kurioje jis paminėtas, kontekstas aiškiai rodo, jog Armagedonas palies kiekvieną žemėje gyvenantį žmogų.

Ką Armagedonu vadina Biblija

Nors praeityje prie Megido buvo daug lemiamų karų, nė vienas iš jų nepašalino blogio. Niekada gėrio jėgos nekovojo su blogio jėgomis. Toks karas, logiška manyti, turėtų būti iš Dievo. Kaip sykį pasakė Jėzus, „niekas nėra geras, tik Dievas“ (Luko 18:19). Biblija kaip tik ir pabrėžia, jog Armagedonas yra Dievo karas.

Kaip pranašaujama vienoje iš Biblijos knygų, Apreiškime, „viso pasaulio karaliai“ susiburs „didžiosios Visagalio Dievo dienos kovai“ (Apreiškimo 16:14). Paskui priduriama: „Jos subūrė juos į vietovę, kuri hebrajiškai vadinasi Harmagedonas“, arba Armagedonasa (Apreiškimo 16:16). Kiek toliau Apreiškime sakoma, jog „žemės karaliai bei jų kariuomenės“ susirinks „kovoti su raiteliu ir jo kariuomene“ (Apreiškimo 19:19). Tas raitelis yra ne kas kitas kaip Jėzus Kristus (1 Timotiejui 6:14, 15; Apreiškimo 19:11, 12, 16).

Kokią išvadą galime daryti perskaitę šias Biblijos eilutes? Kad Armagedonas — tai karas tarp Dievo ir neklusnios žmonijos pajėgų. Kodėl Jehova ir jo Sūnus, Jėzus Kristus, pakils į tokį karą? Tam, kad ‘sunaikintų tuos, kurie niokoja žemę’ (Apreiškimo 11:18). Po šio karo bus įkurtas taikus pasaulis — „nauja žemė“, kurios laukiame pagal Dievo pažadą ir kurioje „gyvena teisumas“ (2 Petro 3:13).

Kodėl Armagedonas būtinas?

Gal sunku įsivaizduoti, kad Jehova, ‘meilės Dievas’, pavestų savo Sūnui, „Ramybės Kunigaikščiui“, imtis karo veiksmų? (2 Korintiečiams 13:11; Izaijo 9:5 [9:6, Brb]) Viską geriau suprasime išsiaiškinę jų motyvus. Psalmių knygoje Kristus vaizduojamas jojančiu karžygiu. Kodėl jis pakilo į kovą? Kristus, pasak psalmininko, joja „ginti tiesos, romumo ir teisumo“. Kovoja todėl, kad myli teisumą ir neapkenčia nedorybės (Psalmyno 45:4, 7, Brb).

Biblija taip pat aprašo, ką Jehova jaučia matydamas pasaulyje neteisybę. „Viešpats matė ir jam nepatiko, kad nebėra teisingumo, — sako pranašas Izaijas. — Teisumu jis apsivilko kaip šarvais, išganymo šalmą užsidėjo ant galvos. Rūstybės drabužiai — jo apdaras, o pykčio užsidegimu jis apsigaubė kaip skraiste“ (Izaijo 59:15, 17).

Kol nedorėliai valdo, teisieji negali džiaugtis taika ir saugumu (Patarlių 29:2; Mokytojo 8:9). Sugedę ir nedori žmonės nenori pakeisti savo gyvensenos. Taigi amžiną taiką ir teisingumą bus įmanoma įgyvendinti tik juos pašalinus. „Nedorėlis bus išpirka už teisųjį“, — rašė Saliamonas (Patarlių 21:18, Brb).

Kadangi Teisėjas yra Dievas, galime neabejoti, kad jis teis nešališkai. „Argi tas, kuris yra visos žemės Teisėjas, nesielgs teisingai?“ — klausė Abraomas. Jis pats patyrė, kad Jehova visada teisingas! (Pradžios 18:25) Be to, Biblija patikina, kad Jehovai nėra malonu bausti nedorėlius mirtimi; jis tai daro tik nesant kitos išeities (Ezechielio 18:32; 2 Petro 3:9).

Armagedonas tikrai ateis

Kieno pusėje būsime mes per tą lemiamą susidūrimą? Dauguma tikriausiai manome, kad gėrio. Vis dėlto kaip neapsirikti? „Siekite teisumo, siekite nuolankumo“, — ragino pranašas Sofonijas (Sofonijo 2:3). Dievas trokšta, kad „visi žmonės būtų išgelbėti ir pasiektų tiesos pažinimą“, — rašė apaštalas Paulius (1 Timotiejui 2:4, Brb).

Norint išsigelbėti pirmiausia reikia sužinoti tiesą apie Jehovą bei jo tikslą išvalyti žemę nuo blogio. Antra, būtina laikytis teisingumo ir taip turėti Dievo pritarimą bei apsaugą.

Tada tikrai nesibaimindami galėsime laukti Armagedono — karo, kuris užbaigs visus žmonių karus. Po jo žmonės visur žemėje karą laikys nesuvokiamu ir atgrasiu. Niekada daugiau „nebebus mokomasi kariauti“ (Izaijo 2:4).

[Išnaša]

[Anotacija 5 puslapyje]

Dievo įsikišimas į žmonijos reikalus vadinamas Armagedonu

[Iliustracija 6 puslapyje]

Megidas

[Iliustracija 6 puslapyje]

Gideonas su savo vyrais prie Megido laimėjo lemiamą mūšį

[Iliustracija 6, 7 puslapiuose]

Po Armagedono žmonės visur žemėje karą laikys nesuvokiamu ir atgrasiu

[Iliustracija 8 puslapyje]

Norint išsigelbėti pirmiausia reikia sužinoti tiesą apie Jehovą ir jo tikslus