Taikingi žmonės gina savo gerą vardą

DU AUKŠČIAUSIEJI Rusijos teismai 2009 metų gruodį ir 2010 metų sausį Jehovos liudytojų religiją pripažino ekstremistine. Istorija, regis, kartojasi. Anksčiau, kai Rusiją valdė sovietai, tūkstančiai liudytojų buvo neteisingai apkaltinti, esą jie — tautos priešai. Liudytojus trėmė, sodino į kalėjimus, siuntė į lagerius. Sovietų režimui žlugus, jie buvo reabilituoti. Naujoji valdžia oficialiai grąžino jiems gerą vardą.a O štai dabar kai kurie žmonės, atrodo, vėl užsimojo liudytojus apjuodinti.

2009-ųjų pradžioje valdžia ėmėsi priemonių, kad suvaržytų Jehovos liudytojų tikėjimo laisvę. Vien vasario mėnesį visoje šalyje prokuratūrai sankcionavus buvo atlikta daugiau kaip 500 patikrinimų. Kokiu tikslu? Ištirti Jehovos liudytojų neva daromus įstatymo pažeidimus. Milicininkai ne sykį įsiveržė į Karalystės sales ir privačius namus, kur vyko religinės sueigos. Jie atimdavo leidinius, asmeninius daiktus. Valdžios pareigūnai deportavo užsieniečius advokatus, teikiančius liudytojams juridinę konsultaciją, ir uždraudė jiems grįžti.

2009 metų spalio 5 dieną muitininkai pasienyje netoli Sankt Peterburgo sulaikė Biblija pagrįstų leidinių siuntą. Tie Vokietijoje spausdinti leidiniai buvo skirti Rusijos Jehovos liudytojų bendruomenėms. Siuntą tikrino specialaus Rusijos muitinės padalinio kovai su itin pavojinga kontrabanda darbuotojai. Kodėl? Kaip paaiškinta oficialiame dokumente, siuntoje „gali būti leidinių, kurie kursto religinę nesantaiką“.

Netrukus puolimas prieš Jehovos liudytojus dar suintensyvėjo. Aukščiausieji Rusijos Federacijos ir Altajaus Respublikos (priklauso Rusijai) teismai paskelbė, kad kai kurie liudytojų leidiniai, tarp jų ir šis žurnalas, yra ekstremistinio pobūdžio. Jehovos liudytojai pateikė ne vieną apeliacinį skundą, taip pat dėl to, kas dedasi Rusijoje, savo susirūpinimą išreiškė daugelis šalių, bet viskas veltui. Teismo sprendimas vis dar galioja — įvežti į Rusiją ir platinti tuos Biblija pagrįstus leidinius neteisėta.

Kaip Jehovos liudytojai reagavo į valdžios bandymą suteršti jų vardą ir suvaržyti veiklą? Ar tie teismų sprendimai turės įtakos visų Rusijos gyventojų tikėjimo laisvei?

2010 metų vasario 26 dieną, penktadienį, Rusijoje prasidėjo speciali kampanija — imta platinti lankstinuką „Istorija kartojasi? Klausimas Rusijos gyventojams“. Apie 160000 Jehovos liudytojų pasiryžo išdalyti 12 milijonų jo egzempliorių. Štai tolimoje šiaurėje Sibiro Usoljės mieste keli šimtai liudytojų į gatves išėjo nuo pusės šešių ryto. Tarp jų buvo ir tų, kuriuos į Sibirą už tikėjimą ištrėmė 1951-aisiais. Nors spaudė keturiasdešimties laipsnių šaltis, liudytojai buvo nusiteikę išplatinti visus jų bendruomenei skirtus 20000 lankstinukų.

Norėdami informuoti visuomenę apie šią trijų dienų kampaniją, liudytojai Maskvoje surengė spaudos konferenciją. Dalyvauti toje konferencijoje buvo pakviestas ir ekspertas Levas Levinsonas iš Žmogaus teisių instituto. Jis trumpai papasakojo, kaip Jehovos liudytojus be gailesčio puolė ir persekiojo nacistinėje Vokietijoje ir Sovietų Sąjungoje, taip pat pabrėžė, kad liudytojai vėliau buvo oficialiai reabilituoti. Dar jis pasakė: „Visos konfesijos, kurias sovietmečiu persekiojo, prezidento Jelcino nutarimu buvo reabilituotos. Joms turėjo būti grąžinta viskas, ką prarado. Sovietų Sąjungai valdant Jehovos liudytojai kokios ypatingos nuosavybės neturėjo, tačiau jiems buvo grąžintas geras vardas.“

Dabar į gerą Jehovos liudytojų vardą kėsinamasi iš naujo. „Šiandien valstybėje, kuri neseniai apgailestavo dėl visko, kas įvyko, tie žmonės visai be pagrindo vėl persekiojami“, — piktinosi Levinsonas.

Ar per šią kampaniją ko nors pasiekta? Levinsonas sakė: „Važiuodamas į konferenciją, metro mačiau žmones, sėdinčius ir skaitančius lankstinukus, kuriuos šiandien Jehovos liudytojai platina po visą Rusiją. [...] Suaugę žmonės sėdi ir skaito, atidžiai skaito.“b Štai keletas malonių nutikimų.

Centrinėje Rusijoje, kur dauguma gyventojų — musulmonai, viena vyresnio amžiaus moteris gavo lankstinuką ir pasiteiravo, apie ką ten rašoma. Išgirdusi, kad jame kalbama apie žmogaus teises ir laisves Rusijoje, sušuko: „Pagaliau kažkas atkreipė į tai dėmesį! Nes dabar šiuo atžvilgiu Rusija grįžta į anuos, Sovietų Sąjungos, laikus. Ačiū. Jūs tikri šaunuoliai!“

Kai Čeliabinske moteriai buvo pasiūlytas lankstinukas, ji pareiškė: „Aš jau tokį turiu ir perskaičiau. Visiškai su jumis sutinku. Nežinau kitos religijos, kuri taip vieningai gintų savo tikėjimą. Man patinka, kaip jūs rengiatės, kad visuomet esate taktiški. Matosi, kad jūs tikite tuo, ką skelbiate. Man atrodo, Dievas tikrai yra su jumis.“

Sankt Peterburge vienas vyras irgi pasakė gavęs lankstinuką. Paklaustas, ar jam patikusi ta informacija, nė nesudvejojo: „O taip. Skaitant jį tiesiog šiurpuliai per kūną bėgiojo, netgi apsiverkiau. Žinote, mano senelė buvo įkalinta ir nemažai pasakojo apie tuos, su kuriais sėdėjo. Aišku, matė daug nusikaltėlių, bet sutiko ir žmonių, kurie kalėjo visai nekalti, už savo tikėjimą. Manau, apie anuos įvykius turi žinoti visi. Teisingai darote.“

Jehovos liudytojai, aišku, džiaugiasi, kad pastaruosius du dešimtmečius Rusijoje galėjo gana laisvai išpažinti savąjį tikėjimą. Vis dėlto jie gerai žino, kaip lengvai tą laisvę galima prarasti. Ar šalyje, per kurią dabar ritasi šmeižtų prieš liudytojus banga, prasidės dar vienas represijų laikotarpis, parodys ateitis.

Tačiau kad ir kas nutiktų, Jehovos liudytojai yra pasiryžę toliau skelbti viltingą Biblijos žinią apie taikų naująjį pasaulį. Tvirta jų nuostata lankstinuke apibendrinama taip: „Represijos mūsų nesustabdys. Mes nesiliausime pagarbiai, taktiškai liudyti apie Jehovą Dievą ir jo Žodį, Bibliją (1 Petro 3:15). Netylėjome persekiojami nacistinėje Vokietijoje. Netylėjome pačiu niūriausiu represijų laikotarpiu mūsų šalyje. Netylėsime ir dabar (Apaštalų darbų 4:18-20).“