Antradienis, rugsėjo 1 d.
Tikrinkite save, ar laikotės tikėjimo (2 Kor 13:5).
Turime ne tik tapti dvasingais žmonėmis, bet tokie ir išlikti. Svarbu saugotis pernelyg didelio pasitikėjimo savimi (1 Kor 10:12). Apaštalas Paulius skatina nuolatos save tikrinti – ar ir toliau darome dvasinę pažangą. Laiške kolosiečiams Paulius irgi pabrėžia būtinybę saugoti savo dvasingumą. Tie krikščionys nebuvo naujokai tiesoje, bet apaštalas vis tiek juos įspėjo nesusivilioti pasaulio filosofijomis ir galvosena (Kol 2:6–10). Paulius užsiminė apie brolį Epafrą, tikriausiai gerai juos pažinojusį. Perdavęs nuo Epafro sveikinimus apaštalas rašė: „Jis visuomet karštai už jus meldžiasi, kad išliktumėte subrendę“ (Kol 4:12). Taigi tiek Paulius, tiek Epafras suvokė, kad dvasinei brandai išsaugoti reikia asmeninių pastangų ir Dievo pagalbos. Jie troško, kad kolosiečiai liktų tvirti per visus mėginimus. w24.04 6 ¶16–17
Trečiadienis, rugsėjo 2 d.
Su mumis – Jehova. Nebijokite jų! (Sk 14:9)
Jeigu esame išsiugdę sveiką Jehovos baimę, mes jį labai mylime ir nedarome nieko, kas jam nepatinka. Norime kuo aiškiau suvokti, kas teisinga, o kas ne, matyti skirtumą tarp tiesos ir melo, nes tik taip galime pelnyti Jehovos palankumą (Pat 2:3–6; Hbr 5:14). Bet jeigu žmonių bijome labiau nei Dievo, nuo tiesos galime atsitolinti. Prisimink 12 izraelitų vadų, išsiųstų žvalgyti Jehovos pažadėto krašto. Dešimt iš jų labiau bijojo kanaaniečių nei mylėjo Jehovą. Savo tautiečiams jie kalbėjo: „Mes neįveiksime tų žmonių, jie už mus stipresni!“ (Sk 13:27–31). Šiuos būgštavimus galima suprasti, nes kanaaniečiai iš pažiūros atrodė stipresni. Tačiau sakydami, kad izraelitai jų neįveiks, žvalgai išleido iš akių Jehovą. w24.07 9 ¶5–6
Ketvirtadienis, rugsėjo 3 d.
Argi visos žemės Teisėjas pasielgtų neteisingai? (Pr 18:25)
Ar turime pagrindą neabejoti, kad teisingi yra visi Jehovos nuosprendžiai – tiek palankūs, tiek nepalankūs? Žinoma! Tobulas, išmintingas, gailestingas „visos žemės Teisėjas“, Abraomo žodžiais tariant, niekada nepasielgtų neteisingai. Jehova išmokė savo Sūnų ir visą teismą pavedė jam (Jn 5:22). Jie abu permato kiekvieno žmogaus širdį, tad visada teisia teisingai (Mt 9:4). Visiškai pasitikėkime Jehova. Jo sprendimai nepalyginti pranašesni už mūsų (Iz 55:8, 9). Galime ramiai palikti visą teismą jam ir jo Sūnui, mūsų Karaliui, tokiam pat teisingam ir gailestingam kaip ir jo Tėvas (Iz 11:3, 4). w24.05 7 ¶18–19