Apaštalų darbai
15 Kai kurie, atvykę iš Judėjos, ėmė brolius mokyti: „Jei nebūsite apipjaustyti, kaip reikalauja Mozės įvestas paprotys,+ nebūsite išgelbėti.“ 2 Tarp jų ir Pauliaus su Barnabu kilo nemenkas nesutarimas ir ginčas, todėl buvo nutarta, kad Paulius, Barnabas ir kai kurie kiti iš jų dėl šio klausimo nuvyks į Jeruzalę pas apaštalus ir vyresniuosius.+
3 Bendruomenės palydėti, jie keliavo per Finikiją ir Samariją visiems tenykščiams broliams smulkiai pasakodami apie kitataučių atsivertimą ir tuo labai pradžiugindami brolius. 4 Galiausiai jie atvyko į Jeruzalę. Bendruomenė, apaštalai ir vyresnieji maloniai juos priėmė ir jie apsakė visa, ką Dievas per juos buvo padaręs. 5 Tačiau kai kurie tikintieji – buvę fariziejų atšakos nariai – atsistojo ir pareiškė: „Reikia liepti jiems apsipjaustyti ir laikytis Mozės Įstatymo.“+
6 Tada apaštalai ir vyresnieji susirinko to klausimo aptarti. 7 Po ilgų svarstymų* Petras pakilo ir kreipėsi į juos: „Vyrai, broliai! Jūs gerai žinote, kad Dievas jau nuo pirmų dienų išsirinko mane iš jūsų, idant kitataučiai iš mano lūpų išgirstų gerąją naujieną ir įtikėtų.+ 8 Dievas, kuris pažįsta širdis,+ pats paliudijo, kad juos priima, – suteikė jiems šventąją dvasią+ kaip ir mums. 9 Tarp mūsų ir jų jis nepadarė jokio skirtumo+ ir išgrynino jų širdis dėl jų tikėjimo.+ 10 Tad kodėl dabar mėginate Dievo kantrybę norėdami uždėti mokiniams ant sprando jungą,+ kurio nei mūsų protėviai, nei mes patys nepajėgėme panešti?+ 11 Mes tikime, kad jie, kaip ir mes, bus išgelbėti Viešpaties Jėzaus malone.“+
12 Tuomet visi susirinkusieji nutilo ir ėmė klausytis Barnabo ir Pauliaus pasakojimo, kiek daug ženklų ir stebuklų Dievas per juos padarė tarp kitataučių. 13 Jiems baigus kalbėti, prabilo Jokūbas: „Vyrai, broliai! Paklausykite manęs. 14 Simeonas*+ papasakojo, kaip Dievas pirmą sykį pažvelgė į kitataučius ir ėmė juos rinkti į savo vardo tautą.+ 15 Su tuo derinasi ir Pranašų žodžiai. Parašyta: 16 ‘Paskui aš sugrįšiu ir atstatysiu nugriautus Dovydo namus*. Aš atstatysiu jų griuvėsius, juos prikelsiu, 17 kad likę žmonės uoliai ieškotų Jehovos drauge su visų tautų žmonėmis, vadinamais mano vardu, – sako Jehova, darantis dalykus,+ 18 apie kuriuos žinoma nuo seno.’+ 19 Todėl mano sprendimas būtų toks*: neapsunkinkime kitataučių, kurie gręžiasi į Dievą,+ 20 tik parašykime jiems, kad atsisakytų dalykų, suterštų stabmeldyste,+ ištvirkavimo*,+ pasmaugtų gyvūnų* mėsos ir kraujo.+ 21 Juk Mozė jau nuo senų laikų kiekviename mieste turi apie jį skelbiančių žmonių ir yra skaitomas sinagogose kiekvieną šabą.“+
22 Tada apaštalai ir vyresnieji drauge su visa bendruomene nutarė pasiųsti ką nors iš jų į Antiochiją kartu su Pauliumi ir Barnabu. Ir jie išrinko Judą, vadinamą Barsabu, ir Silą+ – vyrus, vadovaujančius tarp brolių. 23 Taigi jie parašė ir per juos pasiuntė tokį laišką:
„Jūsų broliai, apaštalai ir vyresnieji, siunčia sveikinimus kitataučiams broliams, gyvenantiems Antiochijoje,+ Sirijoje ir Kilikijoje. 24 Mes išgirdome, kad kai kurie iš mūsų savo kalbomis sudrumstė jums ramybę,+ keldami jūsų sielose sumaištį, nors mes nedavėme jiems jokių nurodymų. 25 Todėl mes vieningai nutarėme išrinkti vyrus ir pasiųsti pas jus drauge su mūsų mylimais Barnabu ir Pauliumi – 26 žmonėmis, kurie negailėjo gyvybės dėl mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardo.+ 27 Taigi siunčiame Judą ir Silą, kad jie tuos pačius dalykus perduotų ir žodžiu.+ 28 Mat šventajai dvasiai+ ir mums pasirodė tinkama neuždėti jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina: 29 atsisakyti to, kas paaukota stabams,+ kraujo,+ pasmaugtų gyvūnų mėsos+ ir ištvirkavimo.+ Jums gerai klosis, jeigu saugositės šitų dalykų. Likite sveiki!“
30 Pasiųstieji vyrai atkeliavo į Antiochiją ir sukvietę visą būrį mokinių įteikė jiems laišką. 31 Šie jį perskaitė ir tokiu padrąsinimu džiaugėsi. 32 Kadangi ir Judas su Silu buvo pranašai, juodu daugeliu kalbų drąsino brolius ir juos stiprino.+ 33 Kurį laiką ten pabuvusius, broliai išleido juos ramybėje pas tuos, kurie juos atsiuntė. 34 ––* 35 O Paulius ir Barnabas pasiliko Antiochijoje. Jie užsiėmė mokymu ir su daugeliu kitų skelbė gerąją naujieną, garsino Jehovos žodį.
36 Po kiek laiko Paulius tarė Barnabui: „Grįžkime ir aplankykime brolius visuose miestuose, kuriuose skelbėme Jehovos žodį, ir pažiūrėkime, kaip jiems sekasi.“+ 37 Barnabas labai norėjo pasiimti ir Joną, vadinamą Morkumi.+ 38 Bet Paulius nebuvo linkęs jo imti, nes Pamfilijoje šis buvo nuo jų pasitraukęs ir nebėjo kartu darbuotis.+ 39 Kilo aštrus barnis ir juodu vienas nuo kito atsiskyrė. Barnabas+ pasiėmė Morkų ir išplaukė į Kiprą. 40 O Paulius, brolių patikėtas Jehovos malonei, iškeliavo su Silu.+ 41 Jis keliavo per Siriją ir Kilikiją ir stiprino bendruomenes.