Apreiškimas
17 Vienas iš septynių angelų, turėjusių septynis dubenis,+ priėjo ir tarė man: „Ateik, parodysiu tau, kaip bus įvykdytas nuosprendis didžiajai paleistuvei*, sėdinčiai ant gausybės vandenų.+ 2 Su ja ištvirkavo žemės karaliai+ ir jos ištvirkavimo* vynu buvo nugirdyti žemės gyventojai.“+
3 Dvasios jėga jis nunešė mane į tyrus. Ir pamačiau moterį, sėdinčią ant skaisčiai raudono žvėries, pilno Dievą žeidžiančių vardų*, turinčio septynias galvas ir dešimt ragų. 4 Ta moteris buvo apsirengusi purpuriniais ir skaisčiai raudonais drabužiais,+ išsipuošusi auksu, brangakmeniais ir perlais,+ o rankoje laikė aukso taurę, pilną bjaurasčių ir savo ištvirkavimo* nešvarumų. 5 Jai ant kaktos buvo užrašytas slėpiningas vardas: „Didžioji Babelė, paleistuvių ir žemės bjaurasčių motina.“+ 6 Mačiau, kad ta moteris girta nuo šventųjų kraujo ir nuo Jėzaus liudytojų kraujo.+
Ją pamatęs, aš apstulbau. 7 Angelas man sakė: „Ko apstulbai? Aš atskleisiu tau slėpinį, kas yra ta moteris+ ir kas tas žvėris su septyniomis galvomis ir dešimt ragų, ant kurio ji sėdi.+ 8 Žvėries, kuris buvo ir kurį matei, nebėra. Vis dėlto jis išlips iš bedugnės;+ paskui nueis į pražūtį. O žemės gyventojai, kurių vardai neįrašyti gyvenimo knygoje,+ paruoštoje nuo pasaulio užgimimo, stebėsis matydami, kad žvėris buvo, paskui pradingo ir vėl pasirodė.
9 Čia reikia proto ir išminties. Septynios galvos+ – tai septyni kalnai, ant kurių ta moteris sėdi. 10 Yra septyni karaliai: penki jau krito, vienas tebėra, vienas dar neatėjo, o kai ateis, turės trumpam pasilikti. 11 Žvėris, kuris buvo ir kurio nebėra,+ yra aštuntas karalius; jis kyla iš anų septynių ir eina į pražūtį.
12 Dešimt ragų, kuriuos matei, yra dešimt karalių, dar negavusių karalystės; vis dėlto jie gaus karališkąją valdžią vienai valandai kartu su žvėrimi. 13 Jie visi turi vieną siekį, todėl atiduoda savo galią ir valdžią žvėriui. 14 Jie kovos su Avinėliu,+ bet Avinėlis juos nugalės,+ nes yra viešpačių Viešpats ir karalių Karalius.+ Kartu su juo nugalės ir pašauktieji, išrinktieji ir ištikimieji.“+
15 Ir jis man tarė: „Vandenys, kuriuos regėjai, kur sėdi paleistuvė, yra gentys, minios, tautos ir kalbos.+ 16 Dešimt ragų,+ kuriuos matei, ir žvėris+ ims nekęsti paleistuvės,+ apiplėš ją ir nuogai išrengs, ės jos kūną ir ją sudegins,+ 17 mat Dievas paskatino jų širdis įvykdyti jo sumanymą+ – įvykdyti savo pačių siekį ir atiduoti savo karalystę valdyti žvėriui,+ kol Dievo žodžiai išsipildys. 18 Ta moteris,+ kurią regėjai, yra didysis miestas, viešpataujantis žemės karaliams.“