Izaijo
1 Regėjimas apie Judą ir Jeruzalę. Amoco sūnus Izaijas* jį regėjo+ Judo karalių Uzijo,+ Jotamo,+ Ahazo+ ir Ezekijo+ dienomis.+
2 Išgirsk, dangau, sukluski, žeme!+
žmonėms, slegiamiems prasikaltimų,
padermei nedorėlių, sugedusiems vaikams!
5 Kur jus bemušti, kai vėl maištausite?+
Galva žaizdomis nusėta,
širdis visa paliegusi.+
6 Nuo galvos iki padų nėra sveikos vietos,
tik pjūviai, mėlynės ir atviros žaizdos –
neišgydytos, neaptvarstytos, aliejumi nepateptos.+
7 Jūsų kraštas likęs be žmonių,
jūsų miestai – ugnies sudeginti.
9 Jeigu kareivijų Viešpats Jehova nebūtų leidęs mažumai išlikti,
būtume tapę tarsi Sodoma,
būtume panašūs į Gomorą.+
11 „Kas man iš jūsų aukų daugybės?+ – sako Jehova. –
Ko trypiate mano kiemus?+
14 Bjaurios man jūsų jaunatys ir šventės.
Jos man – našta,
jau pavargau ją nešti.
16 Nusiprauskite, apsivalykite!+
Pašalinkite piktus darbus man iš akių,
liaukitės darę blogybes.+
17 Mokykitės gera daryti, būkite teisingi,+
sudrausminkite engėją,
užstokite našlaitį,
ginkite našlės bylą.“+
18 Jehova sako: „Ateikite, sutvarkykime, kas tarp mūsų ne taip.+
Nors jūsų nuodėmės būtų skaisčiai raudonos,
jos taps baltos kaip sniegas,+
nors jos būtų lyg raudonas drabužis,
bus it balčiausia vilna.
19 Jei noriai paklusite,
valgysite krašto gėrybes,+
20 bet jei neklausysite ir maištausite,
jus praris kalavijas.+
Tai ištarė Jehovos lūpos.“
21 Ištikimasis miestas+ tapo paleistuve!+
Teisingumo kupinas jis buvo.+
23 Jūsų didžiūnai – užsispyrėliai, vagių sėbrai.+
Jie mėgsta kyšius ir bėga paskui dovanas.+
Našlaičio jie negina,
našlės byla jiems nerūpi.+
24 Todėl Jehova, kareivijų Viešpats,
Izraelio Galingasis, taria:
„Savo priešininkų atsikratysiu,
savo priešams atkeršysiu.+
Tave vadins teisumo miestu, miestu ištikimuoju.+
31 Galiūnas bus kaip pakulos,
jo darbas – kaip kibirkštis.
Ir vienas, ir kitas sudegs,
nebus kam jų užgesinti.“