Izaijo

Tave aš aukštinu ir tavo vardą šlovinu,

nes tu nuostabius dalykus darai.+

Visa, ką esi sumanęs jau nuo seno,+

darai ištikimai,+ patikimai.

 2 Štai miestą akmenynu pavertei,

sutrupinai tvirtovę – beliko tik griuvėsiai.

Tvirtovė svetimšalių nebepanaši į miestą,

ji atstatyta niekada nebus.

 3 Dėl to stipri tauta tave išaukštins,

bijos tavęs tautų nuožmiųjų miestas.+

 4 Juk tu – silpnam tvirtovė,

beturčiui prieglauda nelaimės dieną,+

pastogė nuo liūties,

paūksmė kaitroje.+

Engėjų plakimas – tarsi sieną čaižantis lietus,

 5 tarsi karštis, svilinantis išdžiūvusią žemę,

bet svetimųjų šėlsmą tu numalšini.

Kaip debesies šešėlis nugali kaitrą,

taip tu nutildai engėjų dainas.

 6 Ant šito kalno+ kareivijų Viešpats Jehova

visiems žmonėms surengs pokylį su gardžiausiais valgiais,+

puotą su geriausiu* vynu,

su skanėstais, su kaulų smegenim

ir su puikiu skaidriausiu vynu.

 7 Ant šito kalno jis pašalins* visus žmones dengiančią drobulę –

audeklą*, į kurį visos tautos susuptos.

 8 Jis amžiams mirtį sunaikins*,+

visavaldis Jehova ašaras visiems nušluostys.+

Niekas žemėje nebeniekins jo tautos,

nes taip pasakė Jehova.

 9 Tą dieną jie kalbės:

„Štai mūsų Dievas!+

Juo mes vylėmės,+

ir jis išgelbėjo.+

Sudėjome į jį viltis,

tad linksminkimės, džiaukimės, kad jis mus gelbsti!“+

10 Ranka Jehovos šį kalną globoti ims,+

tada Moabas bus sumintas+

tarsi šiaudai mėšlyne.

11 Iškėlęs rankas jis jam tvos,

kaip plaukikas rankomis tvoja per vandenį,

ir sulig kiekvienu smūgiu

puikybę jo nužemins.+

12 O jo tvirtovę, apsaugines jo sienas

jis nugriaus,

sulygins su žeme, paliks tik dulkės.