Jono

7 Paskui Jėzus ir toliau keliavo po Galilėją. Į Judėją eiti jis nenorėjo, nes žydai ieškojo progos jį nužudyti.+ 2 Tačiau buvo arti žydų Palapinių šventė.+ 3 Jėzaus broliai+ jam tarė: „Eik į Judėją, kad ir ten tavo mokiniai matytų darbus, kuriuos darai. 4 Juk joks žmogus, norėdamas būti žinomas, nieko slaptà nedaro. Jei darai tokius dalykus, parodyk save pasauliui.“ 5 Iš tikro jo broliai juo netikėjo.+ 6 Jėzus jiems pasakė: „Mano metas dar nėra atėjęs,+ o jums bet koks metas tinka. 7 Pasauliui nėra dėl ko jūsų nekęsti, o manęs jis nekenčia, nes aš liudiju, kad jo darbai nedori.+ 8 Jūs eikite į šventę, o aš kol kas neisiu, nes mano metas dar nepribrendo.“+ 9 Jiems tai pasakęs Jėzus pasiliko Galilėjoje.

10 Tačiau kai jo broliai išvyko į šventę, jis irgi ten iškeliavo, tik slapta, niekam nežinant. 11 Per šventę žydai jo ieškojo ir klausinėjo: „Kur tasai vyras?“ 12 Žmonės visur apie jį šnabždėjosi. Vieni sakė: „Jis geras žmogus.“ Kiti kalbėjo: „Visai ne. Jis visus klaidina.“+ 13 Tačiau niekas apie jį nekalbėjo viešai, nes bijojo žydų*.+

14 Šventei įpusėjus Jėzus atėjo į šventyklą ir ėmė mokyti. 15 Žydai stebėdamiesi kalbėjo: „Iš kur šitas taip gerai išmano Raštus?+ Juk nėra mokęsis mokyklose*.“+ 16 O Jėzus jiems atsakė: „Mano mokslas – ne mano, o to, kuris mane siuntė.+ 17 Kas nori vykdyti jo valią, žinos, ar šis mokslas iš Dievo,+ ar aš kalbu iš savęs. 18 Kas kalba iš savęs, ieško sau šlovės, o kas ieško šlovės savo siuntėjui,+ tas tiesakalbis ir jame nėra neteisybės. 19 Argi Mozė nedavė jums Įstatymo?+ Vis dėlto nė vienas iš jūsų Įstatymo nesilaiko. Kodėl norite mane nužudyti?“+ 20 Žmonės iš minios atsiliepė: „Ar tu demono apsėstas?! Kas gi nori tave nužudyti?“ 21 Jėzus atsakė: „Vieną darbą padariau, ir jūs visi stebitės. 22 Todėl pagalvokite: Mozė davė jums apipjaustymą+ – tiesa, jis ne iš Mozės, o iš protėvių,+ – ir jūs žmogų apipjaustote per šabą. 23 Jeigu žmogus apipjaustomas net ir šabo dieną, kad Mozės Įstatymas nebūtų sulaužytas, kodėl nirštate ant manęs, kad per šabą žmogų padariau visiškai sveiką?+ 24 Ne pagal išorę spręskite – spręskite teisingai.“+

25 Kai kurie Jeruzalės gyventojai ėmė kalbėti: „Ar čia ne tas, kurį nori nužudyti?+ 26 Jis kalba viešai, ir niekas jam nieko nesako. Ar tik nemano mūsų vyresnybė, kad jis Kristus? 27 Bet mes žinome, iš kur jis yra.+ O kai ateis Kristus, juk niekas nežinos, iš kur jis.“ 28 Jėzus mokydamas šventykloje garsiai kalbėjo: „Jūs mane pažįstate ir žinote, iš kur esu. Aš atėjau ne savo valia.+ Tas, kuris mane siuntė, tikrai yra, tik jūs jo nepažįstate.+ 29 Aš jį pažįstu,+ nes nuo jo atėjęs esu, jis mane siuntė.“ 30 Tad jie mėgino Jėzų suimti,+ tačiau niekam to padaryti nepavyko, nes jo valanda dar nebuvo atėjusi.+ 31 Vis dėlto daug žmonių iš minios jį įtikėjo.+ Jie sakė: „Negi Kristus atėjęs padarytų daugiau ženklų, kaip kad šis yra padaręs?“

32 Fariziejai išgirdo, kad minioje taip apie jį šnibždamasi. Tada jie ir aukštieji kunigai pasiuntė sargybą jo suimti. 33 Jėzus pasakė: „Dar kiek pabūsiu su jumis, o paskui eisiu pas tą, kuris mane siuntė.+ 34 Jūs ieškosite manęs, bet nerasite, ir ten, kur aš būsiu, jūs negalite nueiti.“+ 35 Todėl žydai tarpusavyje svarstė: „Kur šitas ketina keliauti, kad mes jo nerasime? Negi jis ruošiasi vykti pas žydus, pasklidusius tarp graikų, ir mokyti graikus? 36 Ką reiškia jo žodžiai: ‘Jūs ieškosite manęs, bet nerasite, ir ten, kur aš būsiu, jūs negalite nueiti’?“

37 Paskutinę, didžiąją šventės+ dieną Jėzus atsistojęs sušuko: „Kas ištroškęs, teateina pas mane ir tegeria!+ 38 Tam, kuris mane tiki, tinka Raštų žodžiai: ‘Iš jo gilumos plūs gyvojo vandens srovės.’“+ 39 Taip jis kalbėjo apie dvasią, kurią turėjo gauti jį įtikėjusieji; tuomet jie dvasios dar nebuvo gavę,+ nes Jėzus dar nebuvo pašlovintas.+ 40 Kai kurie iš minios tuos žodžius išgirdę ėmė kalbėti: „Jis išties yra žadėtasis pranašas.“+ 41 Kiti sakė: „Jis yra Kristus.“+ Bet kai kurie kalbėjo: „Bene galėtų Kristus ateiti iš Galilėjos?+ 42 Argi Raštai nesako, kad Kristus kils iš Dovydo palikuonių+ ir iš Betliejaus kaimo,+ kur Dovydas gyveno?“+ 43 Taigi minioje dėl jo kilo nesutarimai. 44 Kai kurie iš jų norėjo jį suimti, bet nė vienas to nepadarė.

45 Sargyba sugrįžo pas aukštuosius kunigus ir fariziejus. Tie jų paklausė: „Kodėl jo neatvedėte?“ 46 Sargybiniai atsakė: „Joks žmogus nėra taip kalbėjęs.“+ 47 Fariziejai pasipiktino: „Ar jau ir jus suklaidino?! 48 Ar tiki jį bent vienas iš vyresnybės ar fariziejų?+ 49 O šita Įstatymo neišmananti liaudis yra prakeikta.“ 50 Tada vienas iš jų, Nikodemas (tas, kuris anksčiau buvo pas jį atėjęs), kreipėsi į juos: 51 „Argi mūsų Įstatymas leidžia nuteisti žmogų, kurio niekas nėra išklausęs ir išsiaiškinęs, ką jis padarė?“+ 52 Tie jam atšovė: „Bene ir pats iš Galilėjos būsi? Patyrinėk ir pamatysi, kad joks pranašas nekildinamas iš Galilėjos!“*