Jonos

4 Jonai tai labai nepatiko ir jis ėmė širsti. 2 Jehovai jis meldėsi: „Ak, Jehova, ar ne to aš ir bijojau dar savame krašte būdamas? Todėl iš pradžių ir bėgau į Taršišą.+ Juk žinojau, kad esi Dievas atjautus* ir gailestingas, lėtas pykti ir kupinas ištikimosios meilės+ – toks, kuris pasigaili ir nelaimės nesiunčia. 3 Meldžiu, Jehova, atimk man gyvastį, nes geriau man mirti negu gyventi.“+

4 Jehova paklausė: „Argi dera tau taip širsti?“

5 Tuomet Jona išėjo iš miesto ir, paėjėjęs nuo jo į rytus, atsisėdo. Ten jis pasistatė stoginę ir sėdėdamas jos priedangoje žiūrėjo, kas miestui nutiks.+ 6 Dievas Jehova išaugino moliūgą*, kad jo lapai sudarytų pavėsį Jonai virš galvos ir teiktų atgaivą. Jona tuo augalu buvo labai patenkintas.

7 Bet rytojaus dienai auštant Dievas siuntė kirmėlę. Ji moliūgą pakando ir tas nudžiūvo. 8 Saulei patekėjus Dievas dar siuntė svilinantį rytų vėją. Saulė taip plieskė Jonai į galvą, kad jis leipo ir šaukėsi mirties, sakydamas: „Geriau man mirti negu gyventi!“+

9 Dievas Jonos paklausė: „Ar dera tau taip širsti dėl moliūgo?“+ –

„O taip! – atsakė Jona. – Man taip pikta, kad gyventi nebenoriu!“ 10 Bet Jehova tarė: „Tau gaila augalo, dėl kurio nevargai ir kurio neauginai. Per naktį jis išaugo, per naktį ir sunyko. 11 Tad ar neturėtų man būti gaila Ninevės, to didžiojo miesto,+ kuriame yra daugiau kaip šimtas dvidešimt tūkstančių žmonių, nemokančių atskirti gera nuo bloga*, ir daugybė gyvulių?“+